Pirmasis straipsnis serijoje apie karštus lietuviškus vinilus! OVERTONE plokštelė “Give It Again” pagaliau išvydo šviesą… Kalbamės su plokštelės iniciatoriumi, Bagpak Music įkūrėju, originaliu Discomafia nariu Žilvinu Stumbru – apie Niujorko sceną, remiksuotojus, šių metų Majamį, ir netgi senus gerus laikus…
Kodėl pasirinkai dirbti su Paulium Kilbausku? Senos pažintys? Kaip reaguoji į tai, kad (šiaip ar taip) OVERTONE kaip duetas iširo, kaip kadaise ir EMPTI?
Paulius kaip buvo, taip ir yra ko gero geriausias prodiuseris Baltijos šalyse. Jei parodysi man geresnį – statau tau “Mojito”;) [ar turite idėjų, mieli skaitytojai – red. past.?] Ir taip, tu teisus- pirmiausia norisi matyti “savo žmones” sėkmingai save pristatančius. Pasirinkimą nulėmė abu šie dalykai. Ir turiu pasakyti, suveikė labai gerai. Kaip beje ir EMPTI koncertai Discomafia renginiuose kažkada… 1995-aisiais.
Bet… ar tikrai OVERTONE buvo duetas? Aš džiaugiuosi, kad jiems per tokį trumpą gyvavimo laiką pavyko išleisti 12“ plokštelę. Šiek tiek gaila, kad – ko gero – neišeis plokštelės pristatymas su gyva grupe. Bet pergyventi nėra prasmes. Laikas bėga, tempai greitėja, stoviniuoti nėr kada. Projektai visada kuriasi ir atgimsta kitais pavadinimais.
Pavyzdžiui, King Britt turi bent keturis muzikinius projektus, Maurice Fulton berods aštuonis skirtingus vardus, Herbert irgi keturis ar panašiai, o Carl Craig iš viso berods vienuolika. Beje, Paulius dabar taip pat dirba kartu su Geniu naudodamasis DUBLICATE pseudonimu. Ir turiu pasakyt, kad ką teko girdėt yra tikrai aukštos kokybės muzika. Tikiuosi, šitas projektas bus šiek tiek stabilesnis ir mes dar apie jį išgirsim.
Apibūdink OVERTONE plokštelę penkiais žodžiais…
Bad Ass Funky, Dark & Broken
O jei ilgiau…? Šita plokštelė, ko gero, gali įtikti kiekvieno didžėjaus skoniui. Ir vis vien būti priimta, kaip tikrai rimtas, kokybiškas leidinys. Joje yra penki kūriniai, kurių muzikinis stilius svyruoja nuo broken beat iki electro breaks ir dubby house .
Kaip buvo nuspręsta parinkti remiksuotojus?
Buvo kelios mintys. Laiko kaip visada jau truko, nes plokštelę pradžioje buvome numatę išleisti iki balandžio 15-os. Tai reikėjo rinktis greitai. Tiek Daz-I-Kue, tiek Alex Attias norėjo padaryt po remiksą, Simbad (EARTH PROJECT) irgi buvo jau beveik sutikęs… Bet trūko laiko. Ir su visų jų “super DJ” tvarkaraščiais… mums ko gero būtų pavykę išleisti plokštelę tik kitais metais.
Danilo Plessow iš INVERSE CINEMATICS man parekomendavo DJ 1.1 (arba Alūnė) iš HepCat Radio. Man tai pasirodė įdomus variantas. Pakalbėjęs su Danilo ir pamatęs jo susidomėjimą nusprendžiau, kad tai būtų geras pasirinkimas. Beliko tik įtikinti savo partnerį iš firmos Redbud . Tai nebuvo sunku padaryti, nes jis pats savo krepšyje turėjo turi ne vieną INVERSE CINEMATICS plokštelę. Jų įrašus yra išleidę Fluid Ounce, Pulver Records, Faces Records …
Kartu jie groja nuo 1998 metų, ir jų atliekamą stilių nėra taip lengva apibūdinti – čia yra ir house, ir breaks, ir džiazo…jau dabar galima pasakyti, kad tai yra labai perspektyvi nauja kylati žvaigždė. Nes taip ir yra. Ir, kaip sakiau, iš Danilo išgirdau tikrą entuziazmą. Tai dar labiau sustiprino jausmą, kad remiksas bus ne prastesnis nei originalas. Dabar matau, kad “gabalas” pranoko lūkesčius.
Žinojau, kad Paulius dar ruošia vieną versiją kaip DUBLICATE, ir vienu metu manėm, kad to užteks… Bet paskutiniu momentu pusė kito Redbud Records projekto APEANAUT Dither Down pasiūlė mums dar vieną miksą. Perklausę jį mes nusprendėme, kad įtraukdami ir jį, plokštelės tikrai nepagadinsim. Sunku šiaip ką ir pagadint kai turi tokį stiprų originalą.
Apibendrinant – koks jausmas kai plokštelė jau išėjo ir kažkiek prasisuko – palengvėjimas, rūpestis… Gal yra kokių dar naujų planų?
Zinai, plokštelė tai dar net pilnai neišėjo. Teko nukelt oficialią datą i gegužės vidurį, nes nebuvo baigtas viršelis. Kol kas turim tik bandomuosius spaudinius. Bet galiu tik pasakyt, kad viršelis bus netuščias ir spalvotas. Lietuvoje OVERTONE „Give It Again“ 12“ turėtų pasirodyt… Gegužės gale!
O šiuo metu pamaži mezgasi nauji projektai. Planuojame dar viena leidinį vasaros viduryje Redbud Records, jis bus broken house stiliaus… Kol kas nenoriu vardint atlikėjų, bet sekite informaciją. Eina derybos su King Street ir Coco Machette del kitų galimų singlų išleidimo. O rudeni gal net ir Overtone/Dublicate albumas….
Papasakok apie ypatingus nutikimus, nuotykius tau gyvenant pačiam Niujorke – nesvarbu, dieną, naktį…
Įsiminė šių Naujų metų sutikimas. Ir So (c)alled Records tūsas šeštadienį, tai yra balandžio 23-ą. Naujus sutikau viešbučio viršutiniame aukšte su million dollar view, o šis šeštadienis buvo tikrai ypatingas vakarėlis. Lauke lijo taip smarkiai, kad manėm, jog būsim tik vieni didžėjai ir prie durų budintys žmonės. O susirinko būtent ta publika, kuri tikrai norėjo ten būti, teisingi žmonės kuriems patinka ta muzika, kurią mes grojam. Todėl teko išsitraukti tokias plokšteles, kurias jau seniai (atrodo) buvom pamiršę. Skambėjo naujai, ir kojos kilnojosi lengvai ;)
Beje, mūsų So (c)alled Records renginiai ( daugiau apie tai – www.socalledrecords.com/press.htm) pakliuvo į žurnalo “BPM Mag” straipsnį „Politics of Dancing“, kuriame aprašomi Amerikos (Čikago, San Francisko, Los Andželo, Niujorko) praeities ir dabartiniai loft/warehouse style renginiai. Pakliuvome tarp tokių žinomų veikėjų kaip David Mancuso (NYC), DJ Garth (SF), Jon Martin (Kingstreet, NY). Majami, kur išgirdau šita žinią (nes žurnalas buvo platinamas per visą “Winter Music Conference”), tai buvo tikrai malonus siurprizas.
Papasakok plačiau apie loft parties, kur jos vyksta?
Mūsų vakarėliai vyksta Manhetene šalia Union Square. Tai kaip ir centrinė miesto aikštė. Turime labai nuostabias patalpas viršutiniame, tai yra šeštame aukšte su daug langų ir stoghlangių. Savininkas jas naudoja fotosesijoms. Kartais, kai jis daug fotografuoja reikalą perkeliam į kokią didelę palėpę kitur Menhetene. In The Middle of Nowhere, taip kartais sakoma. Pavyzdžiui, į finansinį kvartalą, kur anksčiau buvo World Trade Center. Ten naktį žmonių iš viso beveik nėra, tai bijoti policijos per daug irgi nereikia. Bet visada stengiamės laikytis “mieste”, nes pavyzdžiui į Bruklyną ir žmonėsm truputį sunkiau nusigauti… Ir patiems tingisi. O tų lofts Manhetene galima surasti visur, ir Soho center, ir kur mėsinės buvo. Yra tekę ir privačiuose vakarėliuose kaip DJ groti, ir patiems daryti pačiose įvairiausiose vietose – ir ant strogo, ir rusyje…
Na, o dabar apie Redbud. Kokią vietą šis leiblas užima NY scenoje ir už jos ribų? O kas yra Bagpak?
Redbud Records yra vietinis leiblas iš Bruklino. Jis įkurtas 2000 metais ir daugiausiai leidžia dub, reggae stiliu muzika. Jis yra gerai žinomas Niujorke, pastoviai leidžia muziką ir yra bene vienintelis krutantis tokios pakraipos leiblas šiame mieste. Dub, reggae scena Niujorke nėra didelė, bet kas ja domisi, visi yra girdėję Redbud. Be muzikos leidybos padalinio, Redbud turi kas mėnesį vykstantį vakarėlį „Dubtempo“, kur rengiamas jau berods kelis metus iš eilės. Redbud records OVERTONE buvo pasirinktas neatsitiktinai. OVERTONE “vaibas” artimas dub, todėl nenuostabu, kad leiblui „Give It Again“ patiko labiau, nei kiti kūriniai, su kuriais jie buvo supažindinti. Už Niujorko ribų šią kompaniją žino galbūt kiek mažiau, bet visi didžėjai ir įrašų kompanijų atstovai yra susidūrę su Redbud ir tikrai ne kartą ir ne du. Mūsų leidinys yra visiškai kitoks nei kitos prieš tai šito leiblo išleistos plokštelės. Manau, kad tai tik dar labiau praplės ratą Redbud žinančių žmonių
Bagpak Music muzikos leidybos kompaniją įkūriau dėl kelių priežasčių. Viena vertus, tai buvo natūralus žingsnis plėsti mano kaip didžėjaus ir promouterio veiklą – tiesiog dar viena galimybė dirbti su muzika, kuri tau patinka, kuri yra sukurta tavo draugų ar pažystamų. Norisi prisidėti prie jos leidybos, nes kitu atveju ji tiesiog dulkėtų ant lentynos CD pavidalu, prieš tai pagrojus ją kelis kartus kuriame nors “tūse”. Dabar malonu matyti ją plokštelės pavidalu. Ne kartą esu iš pažįstamo žmogaus gavęs kompaktą su originalia muzika, ir pagavęs save sakant: „Dude…the shit’s hott!“.
Idėja yra labai paprasta – ieškoti naujos, originalios elektroninės muzikos ir suradus firmą, kuri ja susidomėtų, tarpininkaut išleidžiant bei reklamuojant galutinį produktą. Nesvarbu, ar tai butu plokštelė ar CD. Labai dažnai atlikėjas neturi nei laiko, nei noro bendraut su firmų bosais ir bandyti jiems įsiūlyt savo muzika. Kartais neturi pakankamai kontaktų, o gal tiesiog dėl to, kad jis yra ne verslininkas, o artistas ;). Šiuo atveju Bagpak Music atstovauja atlikėjo interesams.
Kad įrašas pateko ir patiko Giles Peterson, teko jau girdėti. Gal buvo dar gerų atsiliepimų? Kaip iš viso vyksta promo anapus Atlanto – pažintys? Apžvalgininkai? Kiti kanalai?
Atsiliepimų sulaukiam pastoviai, ir iš ivairių žmonių. Ir tai labai maloniu. Leidinys yra tikrai stiprus ir kaip sakant “kalba pats už save”. Patys pirmi OVERTONE singla pradejo sukti Ubiquity Records. Jų didžėjus Andrew Jervis turi savo radijo laidą Friday Night Sessions (www.fridaynightsession.com). Buvom gerokai nustebę, kai vasario pradžioje (dar kai patys net nelabai buvom sureguliavę, kokie konkrečiai kūriniai pateks į plokštelę), sužinojom kad vat štai jis suka INVERSE CINEMATICS remiksą. Dar viena mp3 kultūros pasekmė. Taip sakant [juokiasi].
Pirmosios, aišku, pradėjo groti Europos radijo stotys. Štai pavyzdžiui Raul Saaremets per Vibraatsion Estijoje, daugelis Britanijos interneto ir skaitmeninių radijo stočiu. Simon Harrison, Gilles Peterson, Kevin Beadle, Soul Seduction, Beyond Jazz, daugelis kitų. Ivesk Overtone “Give It Again” į Google.com ir pamatysi.
Geru atsiliepimu sulaukėm iš tokiu didžėjų kaip Daz ir Orin Walters (Bugz in the Attic), J Boogie, Gilles Peterson, Jimpster (Freerange), Alf is S.U.M.O. ir daugelio kitų. Galiu tikrai pasakyt,kad atsiliepimai pranoko visus lūkesčius.
Na, o Promo anapus Atlanto, man rodos, vyksta panašiai kaip ir bet kur kitur. Daug ilgu naktų ir daug galvos skausmų sekančią dieną [juokiasi]. Šią plokštelę relysa mes dar skubėjom atspausti prieš Majamio Winter Music Conference. Nes promo atžvilgiu tai yra ideali vieta, tiek daug veiksmo kaip tik ten ir vyko. O pačioj Amerikoj publikacijos pasirodė “XlR8R”, “URB”, “Re:UP” ir daugelyje kitų žurnalų, kurie rašo apie elektroninę šokių kultūrą, madas ir muziką. Anglijos “Straight No Chaser” berods irgi buvome paminėti.
Kaip atrodė Winter Music Conference šiais, 2005 metais?
Šiais metais WMC buvo ”off the hook”. Buvo ir gerai organizuotas, ir teisingu renginiu tikrai netrūko. Jei negirdėjai, šiais metais “oficialusis” WMC nebuvo toks veiklus. Pagrindinis festivalio variklis buvo M3 Summit (www.m3summit.com). Jis išsivystė iš tokio paprasto tinklalapio, berods jame buvo skelbiami renginio “linstingai. Šiais metais kaip tik jie ir pristatė pagrindinę festivalio programą. NUo oficialiu renginiu diena (taip vadinamų sunset sessions), kurie vyko lauke šalia baseino, iki daugybės kitų vakarėlių. Vyravo aišku house, bet buvo labai įvairių pakraipų renginiu, nuo soul ir funk iki techno ar broken beat… Galečiau štai tokius renginius išskirt – jei kas buvo Majamyje ir nebuvo nė vienam iš jų, gali būti tikri, kad iš viso Majamyje nebuvo, ha!
Pirmiausia, antradienis su Bugz In the Attic. Nurovė stoga, konferenciją atidarė “kaip turi būt”. Trečiadienį – Buzzin Fly. Ben Watt ten visus varė iš proto (nors kartais atrodė, kad pačiam jam galvoj ne viskas gerai – nes veidas buvo labai perkreiptas)
Plius Lisa Shaw, Darshan Jesrani (Metro Area), Fort Knox Five DJs. Nors ir ne kartą matę ( ar kartu dalyvavę) užsukom pažiūrėt. Tikrai nepasigailėjom! Solid!
Ketvirtadienį M3 Sunset Sessions su King Britt, Derick Carter, Greens Keepers ir John Legends. Čia tarp kitko visas vizualinis apipavidalinimas buvo sukurtas mūsų gero draugo Tetsuro Mise kuris kiekviename So (c)alled Records renginyje dalyvauja kaip VJ. Baseinas buvo su kokteiliais ir gera muzika… Nieko nėra geriau. Penktadieni – Rude Movements/Puma tusas su Platinum Pied Pipers, Osunlade, Ayro, DJ Pinna ir taip toliau. Įsiminė ir Diesel Fashion priėmimas penthauze su daug nemokamo alkoholio, šviesiaplaukių modelių ir DJ Angola, DJ Language ir lotsa hip house .. iight!!. Dar tą dieną buvo BBE vakars su Questlove, Keb Darge ir kitais.. Super….
Šeštadienį tik spėjau nueit M3 Sunset Sessions su Tortured Soul, Eric Kupper ir Digable Planets. PIr Cirque Du Soleil Musique ir Louie Vega bei Los Amigos Invisibles ir Brazilian Girls gyvai. Bet gavau pamatyt tik Brazilian Girls (dar viena gera Nuevo Jorko grupė, kurią ir pačiam teko ne kartą apšildyti kaip didžėjui). Lėktuvas jau laukė lauke grįžti atgal. Ir nors ir nelabai norėjosi palikt šiltus kraštus, bet vis tik netikros krūtys ir metroseksualūs berniukai jau buvo gerokai įkyrėję ir buvo smagu parsirasti atgal į purviną Lower East Side
Kaip išvis apibūdintum Niujorko, o gal net visos Amerikos scenos vystymąsi? Ar kokios įtakos turi tas alkoholio, rūkalų, kitko “vengimas”? Kokio dydžio dabar yra tikrai geras party NYC ir kur jis vyksta? Ar teko sutikt didingų dalykų?
Viskas su ta scena gerai. Apie “visos Amerikos sceną” nesiryžčiau kalbėti, nes neturiu pakankamai žinių, bet Niujorko scena yra stabili ir viskas su ja tvarkoje. Visada yra kur nueiti, visada atvažiuoja atlikėjas, kurio iš ties verta paklausyt. Club Shelter švenčia tryliktus metus, Francois K, įkūręs savo vakarėlį Deep Space jau irgi berods metus du sukasi. Be old skool house – Giant Step visada labai aktyviai stumia į priekį broken beats, soul ir gyva garsą. Turntables On The Hudson irgi ir toliau pastoviai rengia downtempo breaks ir panašaus stiliaus vakarus. Federation NYCkartu su brokenbeatradio.com buvo atvežę ne vieną geąa veikeją.
Iš tokiu daugiau mažiau klubiniu veikėjų ko gero derėtų Rude Movements (www.rudemovements.net) kurie pastaruoju metu susijunge su Puma? daro labai pastoviai kokybiškus future soul music renginius. Neseniai vykusiame jų dviejų metų pažymėjimą grojo Benji B (ko gero esi girdėjęs laidą 1Extra per BBC). Gražūs žmonės, gera muzika, pasaulinio lygio žvaigždės. Tikras Niujorko tusas. Kitame renginyje kiek žadėjo organizatoriai bus Carl Craig- o tai ne ką ma-iau byloja apie renginio kokybę. Kaip jie patys sako: „Eclecticism is the format: from hip hop to underground soul, tečno, dub, boogie and beyond.”
Be klubų paskutiniu metu atsirado nemažai warehouse/loft style parties. Kurios be abejones yra pasekmė prieš rūkymą ir prieš “vakarėlius be leidimo” sukurtų įstatymų.. Mes kaip So (c)alled Records pradėjom juos daryti gana seniai (man rodos “Ore” prieš kelis metus net apie tai rašė…), tai pastaruoju metu sulaukiam tikrai didelio susidomejimo. Žmonėms patinka, jie gali atsipalaiduoti, nebijoti, kad kas nors jiems lieps į lauką eiti rūkyt, nebus jokiu įkyrių „bouncers“ prie durų ir panašiai. Visi visada žino, kad muzika išgirs tokia kokia nori išgirst, niekada nemalsim šūdo. Dabar galiu neperdedant teigti, kad šiuo metu mieste mus žino ir gerbia daugelis.
Visą kitą Ameriką yra gana sunku butu apibūdinti… Tuo labiau, kad iš tikrųjų gyvi tik keli miestai – Niujorkas, Čikaga, San Franciskas ir Los Andželas. Visa kita daugiau ar mažiau yra provincija, kur senoviniai reivai vis dar yra “lygis”. Nors aišku negalima pamiršti Filadelfijos ar Atlantos – šie miestai neabejotinai yra soul muzikos citadelės. Yra tekę groti Atlantoj privačiam klube, ir tuo pačiu šiek tiek susipažinti su vietiniu naktiniu gyvenimu. Žmonės turi nepaprastai daug SOUL, kurią išreiškia per muziką – ar tai būtų džiazas, ar tai butu house ar hip hopas ar funk. Viska, mano manymu, ateina iš istorijos ir juodaodžių kultūros, iš įgimto jausmo muzikai ar šokiui.
Kaip dabar matai savo veiklą scenos pradžioje Lietuvoje, sceną Lietuvoje ir aplamai Lietuvą, ta prasme – ne politikus, o savo buvusius ir esamus draugus?
[Juokiasi..] Pamenu kad pas Sagą reivuose grodavau, o ant sienos už nugaros lazeriai paišė kurio nors garbaus svečio iš užsienio vardą. Ar kad reketavom su Saulium [kolega iš “Diskomafijos”] organizatorius, kad sumokėtų mums už pasirodymą pinigus… Aš tikrai labai tikiuosi, kad laikai pasikeitė, nors tada tikrai buvo linksma pateisint Discomafia vardą nusisukant adatas nuo patefonų (Ortofon – ne bet kokias dar) – kaip priemonę atgauti pinigus sekančią dieną…
Iš tikrųjų… tai norėčiau tikėt, kad mes padėjom sukurti supratimą apie gerą šiuolaikinę šokių muziką. Daugiausia ko gero mus mato prisidėjus prie house… Nors aš manau, kad mes nemažą indelį įdėjom į visą lietuvišką šokių kultūrą, ar tai būtų techno, ar taip butu funk ar tas pats hip hopas. Bet, aišku, vieni mes tikrai nieko nepadarėm, padarėm visi, kas tuo metu bandė pradėt tai, kas tada jautėsi yra teisinga daryti. Galėčiau padėkoti mamai, broliui.. tėvui.. bet tiek to {juokiasi..
Mano massive shout outs go to (no particular order ‚iight): Deneez, Geneez, the Boogaloo Boo ! Darikas (still got some bass?), Saras DJ Karalius, „Delicious A“ Ana, Solveiga (u alive?), Paulius, Olis (marskiniai pakeliui..), Saulis (ai ir vis vien elektro sudas:)), Djonee Rock The Floor Jonas, The Mighty Popstar Marek S, Kaunas old skool (neuztektu vietos isvardint) – love that town.., Foma ir ex Mafia boss G Kaikaris plius visus kuriuos pamiršau.. and of course all the sexy ladies… [čia leisime sau nutrauktiu prisiminimų vakarą – red. past]…
Lietuva be jūsų ne Lietuva – niekur nevažiuokit, arba išva=iavę grįžkit. Man yra tikrai malonu sekti kas vyksta, nes matau, kad mes judam i priek5, niekuo nenusileidžiam… Ir muzika mūsų gera ir merginos gražiausios.. Va taip va.
Gal kažin ko svarbaus pamiršom paklaust…?
Jo! Kada i Lietuva grįžti ?? Haha…
Foto autorius: Rai
Komentarai