„Skanu mežs“ – keistų garsų miškas

Nors Vilnius ir puikuojasi Europos kultūros sostinės titulu, aktualių renginių, atrodo, vyksta dar mažiau nei iki šiol. Tuo tarpu Ryga ir toliau lieka regiono kultūrinio gyvenimo lydere. Du gegužės savaitgalius Latvijos sostinės centre esančiose galerijoje bei anglikonų bažnyčioje vyks jau tradiciniu tapęs eksperimentinės muzikos festivalis „Skanu mežs“. Gegužės 15-oji bus skirta šiuolaikinei elektroninei muzikai, o kitą dieną pasigirs daugiau eksperimentinių gitarų garsų.

Festivalyje pasirodys islandų kompozitorius Johann Johannsson ir grupės Mum atstovė Hildur Gudnadottir, suomių „elektronikas“ Vladislav Delay, legendinis avangardo dainininkas Ghedalia Tazartes iš Prancūzijos, paslaptingieji Sunn O))) iš JAV. Juos papildys dauguma įdomiausių Latvijos kūrėjų bei jauni, tačiau jau pripažinti talentai: Bruklino eksperimentatoriai Extra Life, australai Pivot iš „Warp rec.“.

Pagrindiniai festivalio headlineriai bus savo 10-metį švenčiantis kultinis JAV kolektyvas Sunn O))). Įdomu, jog ekstremaliai sunkaus skambesio pasirodymas vyks Rygos Šv. Išganytojo anglikonų bažnyčioje, kur vietų skaičius griežtai ribotas iki 250. Ten pat kitą dieną bus galima klausytis eksperimentinės vargonų muzikos koncerto.

Ore.lt apie „Skanu mežs“ kalbasi su festivalio programos koordinatoriumi Viestarts Gailitis. 38-erių metų žurnalistas, kartu su kolegomis, nuo 2000-ųjų organizuojančiu šį eksperimentinės muzikos festivalį.

Kaip kilo „Skanu mežs“ idėja?

Tai išaugo iš ypatingo susidomėjimo muzika. Tūkstantmečių sandūroje, vykstant tikram kompiuterinės muzikos sprogimui, Latvijoje aplink daugiausia skambėjo techno ir drum’n’bass, o labiau rafinuoti elektronikos stiliai – glitch, cuts’n’clicks, electroacoustic, noise liko nuošalyje. Tačiau buvo ir šviežiai mąstančių vietinių atlikėjų bei susiklosčiusių tradicijų – ypatingai industrinės muzikos scenoje. Taigi, pridėjome keletą užsienio atlikėjų, kurie grojo tik laptopais ir nebuvo labai brangūs, ir suorganizavome vieną pirmųjų eksperimentinės popmuzikos festivalių Rygoje.

„Skanu mežs“ reiškia „garsų miškas“. Šis pavadinimas iš dalies apibūdina renginio idėją – pasaulį, pilną įvairių ir keistų garsų. Festivalį pavadinome latviškai, nes norėjome, kad jis išsiskirtų – tuo metu elektroninės muzikos pasaulis buvo pilnas tokių angliškų kibervardų kaip „Scanner“, „Plastikman“ arba kosmopolitiškųjų „Sasha“, „Sven“ ir kitų.

„Skanu mežs“ yra daugiau nei festivalis. Buvo rašyta, kad pradėjote naują šokių muzikos renginių seriją „Prieka maja“. Kokios dar veiklos telpa po „Skanu mežs“ skėčiu?

„Prieka maja“ pradėjome norėdami pritraukti daugiau žmonių į „Skanu mežs“ renginius. Daug kas gavoja, kad šiame festivalyje skamba tik triukšmas ir keisti abstraktūs garsai. Tai ne visai teisinga, nors iš tikrųjų to netrūksta. Pavyzdžiui, 2007-aisiais „Skanu mežs“ organizavo garso meno festivalį „Scan“. Garso menas visada buvo svarbi festivalio dalis, tačiau sudominti juo žmones yra gerokai sudėtingiau nei įprastais koncertais. Be to, ir gerokai brangiau.

Kaip šį festivalį matote regiono kultūrinio gyvenimo kontekste?

Manau, kad tai kažkas panašaus kaip Vilniuje rengiama „Jauna muzika“, tik mažiau akademinis. Jis tarnauja kaip padrąsinimas būti išradingu ir nebijoti naujovių muzikoje. Tai taip pat „Skanu mežs“ yra subkultūrinis reiškinys, turint omenyje, kad jis dažniausiai atsiduria prieš popkultūrą.

Koks Rygos miesto valdžios požiūris į kultūrines erdves, ypač po „Andrejsala“ komplekso, kur buvo didelė jų koncentracija, uždarymo?

„Andrejsala“ priklauso privačiam sektoriui, miestas su tuo neturi nieko bendro. Būtent privatūs investuotojai pakvietė čia menininkus, kad šis apleistas rajonas taptų brangiu ir cool. Vėliau savininkams nusibodo bardakas aplink ir jie paprašė visus išeiti. Vis dėlto keletas aktyvistų liko ir, girdėjau, jie ten gana šiltai įsitaisė. Visi prabangūs rajono vystymo planai dabar užšaldyti ir investuotojai tik džiaugiasi, kad ten iš visko kas nors nori būti.

„Andrejsala“ problema ta, jog iš esmės menininkams viskas buvo atiduota nemokamai. Iš pradžių buvo tik nekaltų intelektualų būrelis, paskui, žinoma, atsirado daugybė paauglių, nes čia jie galėjo policijos netrukdomi mėgautis alkoholiu ir narkotikais. Kultūros snobai pradėjo tuo skųstis ir vieta prarado savo spindesį taip pat greitai, kaip jį ir užsitarnavo. Manau, jei būtų reikėję už viską mokėti ir kovoti, tai būtų labiau vertinama. Tačiau kai duodi žmogui kažką beveik nemokamai, jis dar reiškia nepasitenkinimą.

Kaip renkatės vietas festivaliui?

Iš pradžių buvom idealistai – visada norėjome daryt renginius toli nuo centro. Tačiau greitai supratome, kad žmonės yra tinginiai ir nori, kad viskas vyktų centre. Vis dėlto stengiamės ieškoti vietų, turinčių ypatingą atmosferą – tai gali būti ir senas fabrikas, ir parkas, ir galerija, ir muziejus, bet kas. Šiemet norime atrodyti „švaresni“, nes užsitarnavome truputį „purviną“ industrinę reputaciją. Todėl renginius organizuojame bažnyčioje ir didelėje mieloje galerijoje miesto centre, kuri pernai mūsų neįsileido. Esant krizei visi tik džiaugiasi, kad kas nors domisi jų patalpų nuoma.

Festivalio programa gana įspūdinga, tad ir biudžetas turėtų būti atitinkamai didelis. Ar „Skanu mežs“ gauna kokią nors finansinę paramą?

Mūsų biudžetas yra apie 50 kilo-eurų. Mus remia įvairių valstybių ambasados, Kultūros ministerija, Valstybinis kultūros rėmimo fondas, Rygos miestas. Maždaug trečdalį sumos turime uždirbti iš bilietų ir barų pardavimų.

Nekenčiu šios temos, tačiau turiu paklausti apie ekonominę krizę – ar ji turėjo įtakos šių metų „Skanu mežs“ organizavimui?

Taip, turėjo. Biudžetas susitraukė beveik dvigubai – pernai turėjome apie 80 kilo-eurų. Anksčiau turėjome net specialiai festivaliui administruoti nusamdytą žmogų, tačiau šiemet nebegalime sau to leisti. Galvojame, kad kiti metai bus dar sunkesni.

Kokius šiemetinio festivalio atlikėjus išskirtum?

Asmeniškai aš labiausiai laukiu avangardo ikonos Ghedalia Tazartes, afropunk grupės Mi Ami ir, žinoma, Sunn O))) – ne tiek pastarųjų koncerto, kiek sunkios-sunkios jų garso instaliacijos.

Ar buvo sunku įtikinti juos atvykti į nelabai žinomą regioną?

Manau, neturėtume nuvertinti jų noro koncertuoti ir smalsumo pamatyti pasaulį. Nors prireikė 4 metų, kad įkalbėtume atvykti Sunn O))). Tikriausiai juos paprasčiausiai užknisome ir jie pagaliau sutiko.

Kodėl programoje nėra atlikėjų iš kaimyninių šalių: Lietuvos, Estijos, Rusijos?

Kaip galbūt žinai, tai pirmieji metai, kai „Skanu mežs“ negroja atlikėjai iš minėtų šalių. Taip pat – tai pirmieji metai, kai turime tiek daug vietinių. Iš tiesų turėtų būti daugiau kaimynų ir mažiau latvių. Atsakymas – ta pati krizė. Visada atidėliojame kaimyninių atlikėjų kvietimą iki paskutinio momento, nes norime turėti daugiau laiko sudėlioti programą. Be to, su atlikėjais iš gretimų šalių dažniausiai lengviau susitarti nei su žinomais muzikantais iš tolimų šalių, kuriuos reikia bookinti labai iš anksto.

Sprendimas nekviesti kaimynų buvo priimtas prieš mėnesį, kai sužinojome apie paskutinį biudžeto „nupjovimą“. Supanikavome ir prioritetu pasirinkome jau sudarytos programos išsaugojimą. Baltijos atlikėjai nėra brangūs, tačiau vis tiek turime mokėti už keliones ir viešbučius. Net šios nedidelės išlaidos tapo svarbios turint dabartinį biudžetą. Siekdami užpildyti „skyles“, pakvietėme daugiau vietinių. Kitąmet turėsime daugiau kaimynų, nes planuojame „pasukti“ festivalį daugiau regionine kryptimi.

Kas įdomiausia sudarinėjant festivalio programą? Matydamas tame pačiame koncerte tokius skirtingus atlikėjus kaip Satellites LV ir Trauma Moralis, suprantu, kad nėra jokių stilių ir žanrų rėmų. Ar tai kažkas, kas vadinama garsais tarp natų?

Esi teisus kalbėdamas apie neišmatuojamą prarają tarp groteskiško Trauma Moralis grindcore ir melancholiškos Satellites LV popmuzikos. Šias dvi grupes kvietėme į festivalį anksčiau, tačiau jos negalėjo pasirodyti, taigi atiduodame joms savotišką skolą. Nepaisant to, kad Trauma Moralis iškrenta iš konteksto.

Pagrindinis kriterijus – muzikinė kalba. Jei atlikėjas turi ką nors įdomaus pasakyti, nesvarbu su tekstu ar be, jis greičiausiai bus pakviestas. Norint organizuoti eksperimentinės muzikos festivalį, turi klausytis visokiausios muzikos. Būtų nesąžininga galvoti apie žanrus bei stilius, jei jau vadini renginį eksperimentiniu. Turėtum ieškoti įdomių garsų nepriklausomai nuo žanro.

Daugiau apie festivalį – www.skanumezs.lv

Six Organs of Admittance @ Skaņu mežs 2008