Dauguma apie naują intelektualios džiazuojančios elektronikos darinį Left I Right išgirdome festivalyje “Satta Outside” praėjusią vasarą. Tiesa, jau prieš tai sklandė gandai apie ex-Magic Mushrooms narių projektą. 2008-ųjų pabaigoje galutinai subyrėjus šiam kolektyvui, turbūt labiausiai „apsivalgę“ vokalistė Elena: ir saksofonininkas Vygis: iš acid-jazz/funk seklumos nėrė į gilesnius jazzy-dubby vandenis, kurių sukūriuose išsisuko meditacinė Left I Right kūryba. Elena: toliau dainuoja, taip pat reguliuoja gitaros ir klavišinių garsus, o Vygis: atsakingas už bosinės gitaros ritmus bei elektroninę dalį. Gyvų pasirodymų metu prie dueto prisijungia dar trys muzikantai.
Beje, Ore.lt pašnekovų biografija pakankamai spalvinga ir be Magic Mushrooms. Elena: anksčiau dainavo grupėse No Problem, Juvelyrika, The Chemicals, Fuse Factor, Mushitakta, taip pat gospelų chore Sounds in G. Tuo tarpu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Vygis: yra klasikinių bei džiazo konkursų dalyvis ir laureatas. Universalus muzikantas grojo Karoliniškių bei Lietuvos muzikos akademijos bigbenduose, įvairiuose džiazo projektuose, iki šiol yra Pieno Lazerių narys.
Žinau, kad Elena anksčiau dainavo Magic Mushrooms, dabar dalyvauja Baltic Riddim veikloje, o Vygį teko matyti scenoje kartu su garso studijos „Roofsound“ bendradarbiu Pablik. Papasakokit, ką veikiat be Left I Right?
LIR: Žiūrime filmus ir kuriame jiems muziką, kraustomės iš studijos į studiją ir tampame profesionaliais statybininkais :) Neseniai teko akustiškai įrengti “Artotekos” koncertinę salę – tai buvo gera patirtis… Šiaip visas laikas orientuotas į garsą arba į asmeninę kūrybą, kad ir kokia ji būtų…
Norint išvardinti su kuo grojom/-am, reiktų siųsti asmenines biografijas, nes sąrašas pakankamai ilgas… o grupėje Magic Mushrooms grojom abu.
Left I Right kažkodėl skamba kaip K.Vildžiūno filmo „You Am I“ pavadinimas. Jei Elena yra „leftĻ, o Vygis – „right“, tai kas tarp jūsų?
LIR: K.Vildžiūno filmo nesam matę… gal Vildžiūnas nesupyks, jis turbūt taip pat mūsų nėra girdėjęs. Kuris yra kuris, nėra aišku, nuolat keičiamės vietomis. Kas tarp mūsų? Tarp mūsų – meilė arba muzika.
Jei jau gilintis į pavadinimą ir jo prasmę, Left I Right – kažkas simetriško, nenuginčijamo, kaip pats gyvenimas. Dvi medalio pusės, jin ir jan, vanduo ir ugnis, du lazdos galai. Arba Mikė ir Knysliukas, o tarp ju balionėlis.
Pirminis pavadinimas Left Eye Right buvo sugalvotas Pieno lazerių galvos Andriaus Šarapovo, taip pat dalyvavusio grupės veiklos pradžioje prieš keturis metus. Nors bendra veikla su juo greitai nutrūko, šiek tiek pakeitę, pavadinimą pasilikome, dėl jo aiškaus ir konkretaus skambesio, ne dėl to, jog kuriame dviese.
Left I Right pristatomas kaip jazz electronic dub experimental projektas, o kaip jį apibūdintumėt nenaudodami muzikos stilių apibrėžimų?
Elena: individual mind trip…
Vygis: stengiuosi kurti pirmiausia pasitelkdamas paprastą nuoširdumą, nesiorientuodamas į stilistikas, tad jau senokai pats susiduriu su keblumais, kai esu paprašomas apibūdinti mūsų muziką.
Abu neapsiribojate Left I Right ir prisidedate prie įvairių projektų. Kodėl neužtenka eksperimentuoti savo dueto vardu?
Elena: Šitas klausimas labai geras… Gal todėl, kad muzikantų Lietuvoje nėra daug, visi jie priversti vieni su kitais maltis vienoj krūvoj. Juk negalime iš mūsų kolegų muzikantų reikalauti negroti su kitais vardan to, kad išsaugotume grupės originalumą ar savitumą. Tai – jų pragyvenimo šaltinis, be to, vienas puikių būdų tobulėti. Kalbant apie Baltic Ridim projektą, tai savaitę prieš koncertą paskambino ir pakvietė, nes buvusios vokalistės nepateisino vilčių. Tai, apie ką kalbi, yra labai geras tikslas, kurio mes ir siekiame. Tikiuosi, ir pasieksime laikui bėgant ar stovint.
Vygis: Iš tikrųjų nesvarbu, kur ar su kuo groji, svarbu, kad myli muziką iš esmės. Tada bet kokį stilių pasistengsi pagroti gerai ir su energija, o tai yra menas. Kai kas gali į tai žiūrėti kaip į parsidavimą ar kažką, bet galų gale mums tai nėra svarbu.
Papasakokit apie viešąją įstaigą „Commune Art“. Koks jūsų vaidmuo joje?
LIR: Mes iš dalies užsukom šitą reikalą, taigi papasakosim kaip viskas buvo.
Praėjusį pavasarį su draugais nuėjom filmuoti medžiagos „Left i Right“ klipui į buvusią dailininko Sigito Staniūno studiją “Gerovės” fabrike Užupyje. Ta didžiulė erdvė sukėlė tikrą euforiją ir norą turėti dirbtuves, kur galėtum daryti bet ką bet kada ir galvos nespaustų žemos lubos. Pradėję ieškoti bendraminčių juos netrukus ir radom. O tuomet radom ir fabriką, kuriame šiuo metu VšĮ ir įsikūrusi. Per vasarą susibūrė nuostabių žmonių komanda, įvairiausių specialybių ir savo galų meistrų. Laikui bėgant tapome tikrais draugais. Įstaiga yra jauna, tvirtas branduolys, tikslai bei projektai dar tik formuojasi. Dedame viltis į šiltąjį sezoną, nes vystyti veiklą šaldytuve nėra labai smagu – lankytojai dreba.
Šioje komandoje esame atsakingi už garsą, geras vibracijas, renginių idėjų generavimą.
Teigiama, jog „Commune Art“ “kultūrinį judėjimą vienija noras kurti bei populiarinti lietuvišką meno produkciją”. Amžinas klausimas – ar „menas“ ir „produkcija“ gali būti suderinami?
LIR: Menas menininkui yra rezultatas to, ką išgyveni… o galų gale jis jau pristatomas kaip produktas. Jei kažkas sugalvoja jį parduoti, tai tampa produkcija. Visiškai nepopuliarus menas, perėjęs per kokio nors gero verslininko rankas, tampa popsu. Bet viena aišku, be maksimalizmo – nė iš vietos, tikras meninkas privalo aukotis ir kurti ne dėl maisto ar patogaus būsto, o dėl idėjos, dėl aukštesnių siekių, kitaip sakant, grožio ir gėrio vardan.
Kokiomis aplinkybėmis Left I Right skambėtų geriausiai?
LIR: Gerai jaučiamės, kai garsas kokybiškas ir kai jo daug, kada pasiekiama studijoje puoselėjama kokybė. Esam kokybiško garso fanatai.
Kas jums pastaruoju metu padarė įspūdį iš muzikos, meno, pokalbio troleibuse, facebook’o ar dar kažkur?
LIR: Įsiminė „Panoramoje“ dirbantis „Rimi“ kasininkas Ruslanas. Visada gerai nusiteikęs, visada pasiruošęs diskutuoti filosofinėmis temomis su bet kokiu žmogumi ir visiškai nejaučiantis diskomforto dėl aplinkinių reakcijos. Kartais padaro įspūdį Katkus (mūsų katinas), atlikdamas kokią nors neįprastą judesių kombinaciją. Visada nustebina draugas Aleksas, kurio galva prikimšta žinių apie garsą bei elektroniką. Įspūdingas draugas-drift’eris, vidury baltos dienos vežantis tave kaip „Need for Speed“ žaidime – iškart pasijunti labai gyvas.
Įspūdį daro ekstremalus sportas, Rytų kovos, meninės scenos filmuose… moksliniai atradimai, gamtos vaizdiniai… Kiekviena diena pilna įvairių patyrimų.
John Coltrane, Wayne Shorter, Ron Carter, Amon Tobin, Burnt Friedman, Beardyman, Richard Bona, Jamie Lidell, Bobby McFerrin, Tom York, Fink, Bonobo, Steve Reich bei daugybė kitų klasikų ir džiazmenų bei kitų genialių žmonių kūryba – klausaisi ir kiekvieną kartą daro įspūdį.
Kalbant apie troleibusus, retai kažką įdomaus išgirsti. Lietuvoje žmonės tylūs ir mes per
daug į kalbas nesiveržiam… Didžiulį įspūdį dar padarė F. Dostojevskio „Idiotas“, „Avataro“ grafika bei šviesolaidinio interneto greitis.
Artimiausi planai?
LIR: vaizdo klipų pristatymas, internetinio puslapio kūrimas, albumo, t.y. kompaktinės arba vinilinės plokštelės, leidyba. Artimiausi koncertai: kovo 14 d. – „Opus 3“, balandžio 10 d. – „Pasaka iš“.
Komentarai