Trečias NOMEANSNO kartas nemeluos

Kanadiečiai NOMEANSNO jau daugiau kaip tris dešimtmečius sėkmingai laužo daugelį stereotipų. Manai, jog pankrokas primityvi paauglių muzika? Įspūdinga grojimo technika ir sudėtingos kompozicijos – NOMEANSNO vizitinė kortelė. Jų kūryboje girdėti tokių džiazo virtuozų kaip Charles Mingus, Elvin Jones, Art Blakey, Jimmy Blanton, Paul Chambers manieros atgarsiai. NOMEANSNO būgnininko įtaką pripažįsta net tokios žvaigždės kaip Dave Grohl (ex-Nirvana, Foo Fighters). Kalbant apie paauglystę, šie trys vyriškiai yra daugelio mūsų tėvų bendraamžiai. Grupės muzikoje girdime džiazo, post-hardkoro, math rock ir progresyvaus pankroko lydinį, apipintą juodojo humoro tekstais.

Pankroko aušroje broliai Džonas ir Robas Wright’ai apsilankė keleto būsimųjų stiliaus klasikų koncertuose ir tai jiems suteikė stiprų kūrybinį impulsą. Jau 1979-aisiais jiedu savo tėvų rūsyje įrašinėjo pirmuosius NOMEANSNO kūrinius, kuriuos kritikai apibūdino kaip “Devo” džiazo kelionėje, meno mokyklą baigę Motörhead arba steroidų apsivalgę Wire.” Netrukus duetas pradėjo koncertuoti kaip “balsas-būgnai-bosas” grupė. 1982 m. pasirodė pirmasis brolių albumas “Mama”, kuriame jau aiškiai girdėti specifinis NOMEANSNO skambesys.

Po metų prie grupės prisijungė gitaristas Andy Kerr, papildęs asketišką NOMEANSNO skambesį. Vilniuje su broliais Wright’ais pasirodys 1993-aisiais Kerr’ą pakeitęs Tom Holliston. 1989 m. trio išleido jau klasika tapusį albumą “Wrong” ir jo vedami įsitvirtino elitinėse pankroko pajėgose. Nuo tada kiekvienas naujas kanadiečių įrašas alternatyvinės muzikos gerbėjų sutinkamas su didžiuliu susidomėjimu.

1996-ųjų birželį keli šimtai jaunos nepriklausomos valstybės melomanų sveikino NOMEANSNO ant tuometinės Geležinkeliečių rūmų (taip vadinamo “Kablio”) scenos. Muzikantai susidūrė ne tik su jais, tačiau ir su Vilniaus vagišiais. Pastarieji bandė išplėšti grupės autobusiuką, tačiau jį apsaugojo ten miegojęs vienas brolių. Po kiek daugiau nei 10 metų kanadiečiai drebino sausakimšo sostinės klubo “Intro” sienas. Birželį džiazuojantis progresyvaus pankroko trio trečią atvyksta į Vilnių, kur pasirodys menų fabriko “Loftas” erdvėje. Nuolat gastroliuojanti grupė daug dėmesio skiria garso kokybei ir kiekybei, todėl galima tikėtis preciziškai ir virtuoziškai atliekamų kūrinių, kurie gyvai skamba vienu metu inteligentiškai, akcentuotai, mąsliai, aistringai, aršiai, intensyviai ir žaismingai. Ir, be abejo, džiaugsimės neišsenkančia grupės narių ironija.

„Ore“ virtualiai pasikalbėjo su grupės būgnininku, klavišininku ir kartais vokalistu John Wright.

Kas motyvuoja toliau įrašinėti ir važinėti su koncertais, tuo tarpu kai daugelis jūsų bendraamžių renkasi poilsį savo priemiesčių sodeliuose?

Na, po tam tikro laiko, praleisto savo priemiesčio name, ateina laikas ir darbui. Muzikos kūrimas ir atlikimas yra tai, kuo mes gyvename. Kai darai tai, kas patinka, tai yra geriausia motyvacija.

Kai pradėjote, man buvo tik 3-eji. Spėju, jūsų koncertuose ne daug tokio amžiaus žmonių (John’ui šiemet sukanka 49-eri – aut. past.). Kaip randate bendrą kalbą su žymiai jaunesne auditorija neskambėdami nuobodžiai?

Nuoboduliu mūsų dar niekas nekaltino. Tai, ką darome šiandien, nesiskiria nuo mūsų kūrybos prieš 30 metų. Muzikos turinys išlieka atitinkamas, o gyvi pasirodymai yra galbūt netgi geresni. Iš esmės NOMEANSNO kūryba niekada nebuvo paaugliška. Daugumai „naujokų“ atrodome tarsi šviežio oro gūsis. Sugebėjimas išlaikyti tą kibirkštį suteikia ilgaamžiškumo.

Kodėl dauguma vyresnių muzikantų pradeda groti lėčiau? Kitaip sakant, jie nebebijo groti lėtai…

Nežinau, gal jie pavargsta. Mes grojame dainas. Kai kurios jų greitos, kai kurios lėtos, kai kurios vidutinio tempo. Visada manėme, kad visa ko maišymas yra įdomiausia dalis.

NOMEANSNO kūryboje juntama stipri džiazo įtaka, tačiau juk tai nėra tik muzikinis stilius. Kas tas džiazas?

Džiazas, manau, tai sugebėjimas leisti muzikai vystytis spontaniškai.

Koks yra idealaus koncerto receptas?

Publika ir grupė, esantys vienoje vietoje dėl tos pačios priežasties, taip pat scena, įranga and visų poreikius patenkinanti salė. Jokio blaškymosi, tik momentinis susiliejimas.

Ar jaučiate skirtumą tarp Vakarų ir Rytų Europos, kalbant apie žmones ir jų mąstymą?

Žvelgiant iš Kanados perspektyvos, Europoje nuvažiuoji 100 kilometrų ir jau yra skirtumas. Įvairūs Rytų regionai yra tokie pat skirtingi kaip Vakaruose. Europos skirstymas į Rytus ir Vakarus tėra istorinis reliktas, mano manymu, šiandien nebeaktualus.

Jūsų paskutiniai įrašai „Tour EP 1“ ir „Tour EP 2“ išleisti firminėje USB „flaškėje“. Kokią naujovę atradai pastaruoju metu?

Iš tikrųjų nelabai žaviuosi technologijomis, tačiau priėjimas prie nuolatinio ir globalaus bendravimo apibūdina šią kartą. Šiuo metu daug linksminuosi su „Garageband“.

Šiandien bet kokį įrašą gali nemokamai parsisiųsti iš interneto. Žinoma, ten yra ir visa NOMEANSNO diskografiją. Iš vienos pusės, daugiau žmonių, gyvenančių kitame pasaulio gale, sužino apie grupę. Iš kitos pusės atlikėjai praranda dalį pajamų…

Nekontroliuojame nusikrovimų pasaulio, tačiau nelabai nuo to ir kenčiame, nes įrašų pardavimai nelemia mūsų pragyvenimo. Vienintelis trukdis, kad visi dinozaurai buvo priversti išlįsti iš savo olų, užkimšo klubus ir gerokai praskiedė pramogų dolerį.

NOMEANSNO jau beveik 3 dešimtmečius yra nepriklausomi nuo pramogų verslo mašinos. Ar kada nors galvojote apie sutarties pasirašymą ir visos vadybos, kurios taip nemėgsta dauguma atlikėjų, atidavimo?

Kodėl turėtume gadinti gerą dalyką? Pramogų verslo sutartys yra vienpusiškos ir, nebent esi gudrus verslininkas, tai nėra tavo kelias. Dauguma muzikantų nėra gudrūs verslininkai. Įskaitant ir mus.

Turėti tėvą – pankroko muzikantą, daug kam skamba kaip svajonė. Ką vaikai galvoja apie tėtės žaidimus?

Mano vaikai dar tik artėja prie paauglystės. Iš tikrųjų jie nelabai įsivaizduoja, ką reiškia keliaujančio muzikanto gyvenimas, jie tiesiog galvoja: „Kieta, kad mano tėtis dirba rokeriu“.

Kada bus išleistas jūsų naujasis albumas „Emerging From the Danger Zone“?

Priklauso nuo to, kada galėsime pasigauti Dimebag Darell, kad šis įrašytų keletą neprastų gitaros lyžtelėjimų.

Ačiū už atsakymus ir iki greito pasimatymo Vilniuje.

Ačiū ir tikiuosi gero koncerto Vilniuje!

Birželio 21 d. 21:00

NOMEANSNO (progressive punkrock, Kanada) – www.nomeanswhatever.com
SC (freak rock, Lietuva) – www.hardcore.lt/sc

Menų fabrikas “Loftas”, Švitrigailos g. 29, Vilnius