El Ultimo Vecino (Paskutinis kaimynas) – Barselonos alternatyvinės scenos grynuolis, šlifuojamas jos lyderio Gerard Alegre Dòria. Debiutiniame albume skamba įtraukianti savo nostalgija ir melancholija muzika, veržlus euforiškas gyvybingumas persipina su ašarotais himnais ir apnuogintomis vidinių baimių įžvalgomis. Pernai šis kvartetas tapo savotišku best kept secret. Atrodo, kad užsidėjai seną gerą praėjusio amžiaus pabaigos kasetę, kurio vis dar girdėti Joy Division, Captured Tracks, Martin Dupont, The Cure, New Order ir panašių atlikėjų atgarsiai. Žinovai sako, kad girdėti ir nemažai Ispanijos undergroundo grupių (Décima Víctima, La Mode) įtakos.
Didžioji dalis atlikėjų, bandančių atkurti ’80-uosius, pavojingai priartėja prie satyros ir parodijos, pasirinkdami labiausiai kičinę to laikmečio muzikos pusę. Tik nedaugeliui pavyksta prikelti The Smiths, Orange Juice ar tų pačių New Order melancholijos dvasią. Kartu su kolegomis Linda Mirada, Extraperlo, BFlecha, El Guincho, El Ultimo Vecino pavyko ne tik atkurti to laikmečio romantikos esenciją, bet ir, sumaišius su šiandienos garsais, atrasti savitą skambesį.
Jau kitą savaitgalį su “paskutiniu kaimynu” romantiškai linguosime “STRCamp” stovykloje prie Trakų, dabar kalbamės su Gerard’u apie miške užkastas kasetes ir triukšmingus kaimynus.
Neseniai grojote “Primavera Sound” festivalyje. Iš tikrųjų pasirodėt netgi du kartus, kuris labiau patiko?
Antrasis koncertas buvo gerokai intymesnis. Atstumas tarp klausytojų ir mūsų padėjo jaustis geriau, palyginus su pirmuoju didelėje scenoje. Bet, žinoma, pirmasis koncertas yra pirmasis. Jie buvo gana skirtingi, bet, manau, pasirinkčiau pirmąjį…
Koks buvo tavo pirmasis prisilietimas prie muzikos? Ar tai buvo vietinis ar užsienio atlikėjas?
Kiek prisimenu, pirmą kartą teigiamą muzikos poveikį pajutau būdamas 12-kos. Likau vienas namuose ir nusprendžiau paklausyti Simon & Garfunkel įrašo, kurio klausydavosi mano tėvai. Kai kolonėlėse pasigirdo “Scarborough Fair / Canticle” negalėjau daryti nieko daugiau, kaip klausytis jos 30 kartų iš eilės, kol grįžo tėvai. Viską jiems papasakojau. Kažkas tikrai nutiko tą dieną.
Kokią muziką dydžėjai grodavo diskotekose tavo paauglystėje?
Eurodance.
Ar turėjai problemų su kaimynais dėl per garsiai klausomos muzikos?
Manau, tik kelis kartus gyvenime sulaukiau priekaištų iš kaimynų ir iškart sumažinau garsą. Dažniausiai turiu daugiau problemų dėl kaimynų keliamo triukšmo, trukdančio klausytis muzikos ar ją kurti.
Ar El Ultimo Vecino yra tavo pirmasis projektas ar darei ką nors anksčiau?
Tai nėra pirmasis mano muzikinis projektas, tačiau šis geriausiai mane apibūdina. Anksčiau kūriau keistą pop ir electro, tačiau norėčiau visa tai atskirti.
Melancholija mums, šiauriečiams, gerai žinoma, tačiau tai turėtų būti gana neįprasta emocija katalonams Pietų Europoje. Kaip vietinė publika sutiko El Ultimo Vecino?
Malonu girdėti, kad apibūdini El Ultimo Vecino kaip melancholiškus, nes šis projektas toks ir yra, iš tikrųjų netgi labai daug. Visur pasaulyje yra žmonių, patyrusių absoliučią meilę, jos besiilginčių ir savo sielos kertelėse besitikinčių, kad meilė kur nors jų laukia. Man patinka dalintis šiuo jausmu su žmonėmis ir, manau, jiems taip pat.
Koks būtų dokumentinio filmo apie Barselonos nepriklausomą sceną garso takelis?
Iš tiesų nežinau.
Kaip manai, kodėl visa ’80-ųjų estetika pastaruoju metu grįžta?
Manau, tai turi kažką bendro su menine pozicija. Savo laiku šis judėjimas sulaužė nusistovėjusias tendencijas, kad sukurtų savo. Spėju, dabar yra bandymas atkurti visa tai, tarsi sakant, man tai nepatinka, vietoje to renkuosi šitai.
Atrodo, jauti ypatingą trauką kasetėms. Šiandien ši laikmena atrodo gana nepatogi, net sunkoka rasti kasečių grotuvą. Kas jose tokio ypatingo?
Manau, tai labai žavingas formatas, nes muzika iš tikrųjų slypi viduje – ji užpildo visą fizinę erdvę viduje. Kai atsirado kasetės, galėjai jas pasiimti kur beeitum, o jų klausymasis automobilyje buvo kažkas tokio visais atžvilgiais.
Be to, mėgstu kasetes, nes būdamas mažas keisdavausi jose įrašytas rinkiniais su draugais. Kai dabar pagalvoju apie muziką, negaliu jos vizualizuoti kitaip nei kasetėse.
Eksperimentavai skambesiu, “marinuodamas” įrašytas kasetes skirtingose aplinkose. Daugelis pasakytų, kad tą patį galėjai padaryti kompiuteryje…
Nelabai gerai išmanau techninius garso įrankius. Bet taip elgiausi su kasetėmis daugiau todėl, kad muzika paliktų kompiuterį ir nukeliautų į skirtingas vietas prieš grįždama atgal. Noriu klausytis baigto albumo ir galvoti: dvi savaites ši gitara buvo užkasta miške valanda kelio nuo namų, kiekvieną dieną ir naktį.
Kuris “filtras” pasirodė geriausias El Ultimo Vecino skambesiui?
Man atrodo, orkaitė, nes joje tempas kiek sulėtėdavo ir vėl atsigaudavo.
Kokia buvo tavo pirmoji reakcija, sulaukus kvietimo groti “STRCamp” Lietuvoje?
Pagalvojau kelis dalykus. Pirmasis buvo didžiuuuuulė keturių valandų trukmės skrydžio baimė, o antrasis – nuostabus džiaugsmas, išgirdus, kad tavo muzika grojama taip toli.
Ar teko girdėti muzikos iš Baltijos kraštų?
Ne, iš tikrųjų neteko, tačiau norėčiau apsilankyti vakarėlyje, kur ji skamba.
Moltes gràcies!
Internete:
http://elultimovecino.bandcamp.com
http://elultimovecino.tumblr.com
https://www.facebook.com/pages/EL-ÚLTIMO-VECINO/414479275286226
Komentarai