Kažkaip jau kelintus metus nekyla klausimas, ar važiuoti į “Sūpynes”. Nepaisant to, kad elektroninė šokių muzika nėra tai, be ko negalėčiau gyventi. Festivalio veiksmo vieta – absoliutus ir viską kertantis koziris. Pakretuonės mėlynių plantacijos, tiesūs šiaurės palmių kamienai ir pro juos raibuliuojantis ežeras. Jei nepatinka muzika, gali eiti tripinti į mišką ar čilinti prie ežero. Arba užmegzti kontaktą su gretimos palapinės gyventojais. Arba bandyti prisiminti vakarykštės simpatijos vardą. Arba pasisupti vienomis iš daugelio sūpynių.
Jau nusistovėjusios keturios scenos ir jų žanrai. Daugiausia laiko praleidome prie “Less”, saulėtą šeštadienį prie “More”, šiek tiek – prie “Low”. “High” paslaugų šįkart neprireikė. Reikia pažymėti, kad organizatoriai, bendradarbiaudami su nepriklausomais promouteriais, pastaraisiais metais gerokai praplėtė “Sūpynių” skambesio ribas. Žinoma, elektronikai čia visada buvo ir bus prioritetas, tačiau, visų pirma, tos elektronikos būna labai įvairios, antra, jau tradiciniu tapo gyvos muzikos pusdienis šeštadienį “More” scenoje (šiemet čia “sprogo” Parranda Polar su savo cumbia linksmybėmis).
“Less” penktadienis su Sraunus, Fume, Laurel Halo, Flesh Flash ir netikėtai linksmu 96wrld buvo toks geras, kad nieko ir netrūko. Šeštadienį čia užpildė Aerobica, VDTS, Easter, Keluar, Gas of Latvia ir cutthroats. Perfect match. Akies krašteliu matėm, kad sodžiaus slėnyje prie “More” vyko tikra slibinų puota, o “Low” virsdavo open air bass klubu. Iš festivalio mus kiek nostalgiška ir svajinga nata palydėjo Teams, tuo tarpu “centre” likučius šokdino Benua.
Nors naktimis Kretuonas garuodavo ir temperatūra nukrisdavo iki maždaug +5, publikos buvo dar daugiau nei pernai ir organizatoriai su tuo iki galo nesusitvarkė. Renginys prasidėjo ketvirtadienį, kad norintys daugiau pasitūsintų, o taip pat – sumažinti garsiasias eiles prie įėjimo. Automobilio kaina buvo pakelta iki solidžių 50lt, bet penktadienio popietę pagrindinis parkingas jau buvo pilnas. Pagal planą pigesnis parkingas turėjo būti netoli geležinkelio, bet dėl kažkokių priežasčių automobiliai pasklido po visą teritoriją ir aplink jų buvo kaip niekad daug. “Sūpynių” organizatoriai deklaruoja rūpestį gamta, suprasdami, kad toks renginys Nacionalinio parko teritorijoje – didžiulė privilegija. Panašu, po šių metų festivalio gamta nebuvo labai patenkinta.
Galbūt per daug drastiškas ir išmetantis už komforto zonos, bet sprendimas neįleisti į festivalį automobilių, būtų prasmingas ir naudingas. Juolab, kad už kelių kilometrų yra patogus susisiekimas traukiniu (pridėkime dar dviračius ir elektromobilius). Tai padėtų sumažinti nereikalingų žmonių ir daiktų (tuo pačiu ir šiukšlių) kiekį, galbūt pritrauktų kokių nors ES lėšų, o kelionė į festivalį taptų truputį daugiau pastangų reikalaujančiu, bet nuotykiu. Kodėl gi netapus pirmuoju Lietuvos eco boutique festivaliu? Jubiliejinis, 10-asis 2015-ųjų festivalis – puiki proga pereiti į kitą kokybinį lygmenį. Jau kam kam, bet ne “Sūpynių” organizatoriams aiškinti, kad Less is more.
Komentarai