Jau kelias dešimtis metų buvę Geležinkeliečių kultūros rūmai Kauno gatvėje Vilniuje yra alternatyvinio veiksmo vieta. Savo laiku čia vyko pirmieji reivai Lietuvoje, spalvingi “Fete de la Musique” ir “Strokes Temple” festivaliai, rūsyje savo pogrindiniame pasaulyje gyveno paslaptingasis “GreenClub”, antrame aukšte atlikėjų kartą augino klubas “Geležinis kablys”, šalia buvo įsikūręs legendinis leiblas “Zona”, virino “Death Comes” ir kiti metalo koncertai. Kol 2000-aisiais Overkill koncerto metu kilo gaisras ir pastatas buvo uždarytas. Overkill’ai prisimena, kaip jiems visa tai atrodė:
Dar po 3 metų gaisras kilo ir jau minėtame “Green” klube – atrodė, kad pastatą tiesiog persekioja bloga karma ir čia jau niekada nieko tokio nebevyks. Vis dėlto prieš kelis metus čia vėl pradėjo bruzdėti alternatyvinio pasaulio veikėjai. Didžiojoje salėje buvo pastatytos rampos skeiteriams, įvyko keletas didesnių renginių, o buvusiame rūmų fojė įsikūrė kultūros baras “Kablys”. Netrukus ši vieta vėl atsirado įdomesnių garsų ieškančių melomanų žemėlapiuose ir kalendoriuose. Prie to didele dalimi prisidėjo reivuose matytas ir girdėtas aukštas barzdotas vaikinas su amžinu fulkepu. Gytis Dubauskas aka Intakz ilgą laiką buvo žinomas kaip vienas įdomiausių Lietuvos drum’n’bass ir kitos bosinės muzikos didžėjų. Antrąjį sezoną “Kablyje” Gytis toliau bando rasti balansą tarp nekomercinės programos ir finansinių srautų. Jis nenori eiti lengviausiu keliu ir kviesti gerai žinomų vardų ir mano, jog nuoširdus ilgalaikis darbas anksčiau ar vėliau duos teigiamų rezultatų. Prieš artėjantį švedų Lust for Youth koncertą kalbamės apie lietuviško promouterio godas.
Pastate su M.Navako „Kabliu“ vyko daug visokių nepriklausomos scenos judesių. Kada pats pirmą kartą čia apsilankei?
Negaliu pasigirt, kad galėjau stebėti “Kablio” pakilimus ir nuopolius bent jau dešimtmečio laikotarpyje. Iš tiesų esu tik porą kartų besilankęs “Kablyje” tuo laikotarpiu. O jei kalbant apie šių dienų “Kablio” atgimimo erą, tai pirmas apsilankymas įvyko 2013-ųjų žiemą, gana atsitiktinai atsiradau festivalyje “Speigas IV”, gana atsitktinai po poros mėnesių atsiradau ir klubo komandoje..
Kaip tai nutiko? Ar buvai prieš tai bandęs ką nors panašaus?
Istorija gana paprasta – vienos pažįstamos dėka buvau supažindintas su “Kablio” vadovais ir gavau pasiūlymą pabandyt suorganizuoti tęstinį renginį. Pirmasis testas buvo gana sėkmingas, po jo sekė rimtesnis pasiūlymas, atsisakyt negalėjau, nes tada tai buvo svajonių darbas. Iki šiol jis tokiu išlieka.
Iki tol klube neteko dirbti, išvis nebuvau niekur dirbęs. Tiesiog buvau užsiėmęs įvairiais, iš pirmo žvilgsnio mažais, muzikiniais reikalais ir todėl nesijaučiau nežinantis, ką darau ir nepatyręs prieš darbą “Kablyje”.
Ilgą laiką buvai vienas svarbiausių Lietuvos d’n’b didžėjų, todėl lyg ir buvo galima tikėtis sunkesne šokių muzika užpildyto kalendoriaus, tačiau klubo programa gerokai įvairesnė. Kas paskatino išeiti toli už savo saugumo zonos ribų?
Daug žmonių to tikėjosi ir juokais klausdavo manęs: “Tai turbūt “Kably” kiekvieną savaitgalį bus dnb arba koks kitoks bass vakarėlis?” Tačiau jaučiuosi vienu universaliausių promouterių dideliu spinduliu aplink Vilnių, tai viskas nuėjo žymiai toliau už promouterinio komforto zonos ribų.
Šiemet pradėjai savo, berods, antrąjį sezoną „Kablyje“. Kokių išbandymų pateikė pirmieji metai ir kuris tūsas labiausiai įsiminė?
Išbandymų būna kiekvieną savaitgalį, detalizuoti negalėčiau, nes viskas, galų gale, susitvarko ir lieka tik gera patirtis. O labiausiai įsiminė “Vortex” su iki 9 ryto netuštėjančia šokių aikštele, abu “Vilnius Psych Test” su normalių gitarų deficitą paneigusiais čiliečiais, “Tunnel Disco” su vienu geriausių gyvenime girdėtų dydžėjų – Traxx.
Pagal kokius kriterijus atsirenki atlikėjus? Ar klubo vadovai kišasi į tavo veiklą, o gal pastato istorija turi įtakos?
Besirenkant atlikėjus esu suformavęs 3 labai ūkiškus kriterijus – aktualumas, žinomumas, kaina. “Kablys” nėra ta vieta, kuri bookina pervertintus vardus ir šelpia agentūras Londone ar Berlyne. Kalbant apie kišimąsi į mano veiklą, viskas susiklostė taip, jog gaunu daug žalios šviesos ir labai retai mano idėjos yra vetuojamos, taigi, viskas tiesiog puiku.
Kokie dalykai labiausiai kankina dirbant su atlikėjų booking’ais? Ar bendradarbiauji su vietiniais ir/ar užsienio kolegomis?
Svarbiausia problema yra iškreiptos kainos. Be abejo, galima vadovautis taisykle, jei neturi pinigų, nepirk, bet kai kurie užsienio didžėjai ar gyvi pasirodymai yra nelogiškai brangūs. Kas pas mus galėtų mokėti 10 tūkstančių eurų už Youth Lagoon?
Bendradarbiauju tiek su vietiniais, tiek su užsienio kolegomis, kol kas dalinamės bookingais ir flight share’ais, bet labai tikiu, kad po kelių metų galima bus suvienyti jėgas didesniems projektams.
Kuriuo atlikėju šio rudens programoje labiausiai didžiuojiesi?
Dauguma atvežtų bei ateity atvyksiančių atlikėjų yra gana svarbus man pačiam. Negaliu užbookinti visiškai sau nepatinkančio vardo, nes tokiu atveju neatiduodi savęs viso reklamuojant atlikėją ir renginį. Negaliu nesididžiuot Freddie Gibbs koncertu, nes tai buvo didžiausias vardas, kurį teko priimti bei vienas aktualesnių repo atlikėjų, atvykusių į Lietuvą per daug, daug metų, taip pat – “Sirius” grojęs Amit. Labai laukiu gyvo Lust For Youth pasirodymo.
Ar turite daugelio Vilniaus klubų atributą – „piktąjį kaimyną“?
Panašu į tai, kad neturime. Linkėjimai geriesiems kaimynams.
Kuo, tavo nuomone, kultūros baras „Kablys“ išsiskiria Vilniaus klubų scenoje? Kokia jo kultūra?
Klubų, barų ir juose vykstančių vakarėlių suvienodėjimas yra neatsiejamas procesas nuo šios srities progreso, stengiamės jo išvengti. “Kablys”, kiek bebūtų žinoma vieta, tuo pačiu daugeliui žmonių yra neatrastas undergroundas, vieta, kur raw detalės dera su tvirta estetika, metalas su techno, pankiškumas su konstruktyviu ėjimu į priekį. Kalbant apie kultūrą, tai ji vis dar formuojasi, bet mane visad magnetizavo ėjimas plona linija tarp pop ir undergroundo, tuo keliu ir bandome eiti.
Kaip apibūdintum „Kablio“ publiką? Ar per šiuos metus susiformavo kažkokia bendruomenė, kuriems klubas tapo antraisiais namais?
Manau, tai įvairūs žmonės, kuriuos vienija muzika. Tikiuosi, mažas lankytojų procentas ateina čia vien hedonizmo sumetimais. Visad džiugu matyt veidus, kuriuos matai kiekvieną savaitgalį – reiškia klubo bendruomenė formuojasi.
Be „Kablio“ dar užsiimi savo leiblu „Eternia music“. Ar užtenka laiko ir noro stoti prie pulto kaip Intakz’ui ar kitam alter-ego Warizona Dream?
“Kablys” užima nemažai laiko ir dėl to apie metus “Eternia Music” ilsėjosi nuo veiklos, bet jau grįžta su naujais leidiniais. Neslėpsiu, muzikos specialiai grojimui klausau vis mažiau, o setui pasiruošiu likus vos porai valandų. Viską gelbsti neišleista muzika ir retesni klasikiniai perliukai. Aš išvis privengiu naujausių relyzų, nes 90% yra tiesiog vienadienis šlamštas skambiais vardais, kurį gali grot, jei neturi blaivios klausos ar asmeninės nuomonės.
Kaip padaryti, kad žmonės pagautų kablį mažiau girdėtiems, tačiau dažnai dar įdomesniems atlikėjams?
Klubinė edukacija – labai sunkus procesas, tiesiog reikia dirbti ir laukti. Tiek žmogui, tiek renginių serijoms, tiek pačiam klubui reikia laiko norint įteigti naują vardą. Naujos formulės tikrai nesugalvosiu, tai turi būti tiesiog kryptingas, kartais juodas, darbas.
Ar darbas su muzika neatbaido paties susidomėjimo ja?
Atbaido, kartais norisi poros savaičių pertraukos nuo bet kokių muzikinių kompozicijų, bet be muzikos galiu ištverti vos vieną parą.
Internete:
Komentarai