Gatvės menininkas Morfai – unikaliomis idėjomis trykštantis kaunietis, kuris kartas nuo karto apgriuvusius ir vaikus gąsdinančius Kauno pastatus-vaiduoklius uždega naujomis šviesomis. Tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme: vos prieš kelias savaites į apleistą „Respublikos“ pastatą Morfai sukišo mėnulį – ar bent mėnulio forma nušvito iš už tamsių „Respublikos“ langų. Kauniečiams taip pat jau pažįstami nebenaudojamų ženklų stovai, užpildyti baltos-juodos plėvelės ornamentais, jau legenda tapęs žvaigždžių sėjėjas bei ant tos pačios „Respublikos“ pūpsanti sraigė. Kiek gi iš tiesų tų Morfų ir ką jie nori pasakyti savo darbais – iš pirmų lūpų.
Morfai – tu vienas?
Taip. Būna, koks draugas padeda, pasaugo, nufotografuoja ar pafilmuoja. Bet šiaip tai aš vienas. Dėl tos galūnės daug kas galvoja, kad čia keli žmonės.
Yra Mórfai ar Morfái?
Aš sakau Morfái.
Morfai – graffitti ar gatvės menininkas? Kaip tave pristatyti?
Taip, gatvės menininkas. Site specific street art, jei visiškai konkrečiai.
Koks gatvės meno kūrinys yra tave labiausiai įkvėpęs?
Net nežinau, reikia gerai pagalvoti. Patinka gatvės menininkai SpY, 0331c, BLU. Dažnai net neatsimenu autorių, būna, pamatai Tumbler‘y kažką ir patinka, bet tokio vieno nežinau.
Tai nepasakysi, kad koks Banksy…
Banksy? Ne. Na taip, kai pirmą kartą pamačiau jo darbus, jie paliko įspūdį. Jaučiau, kad jis padarė kažką naujo, šviežio. Bet ne, Banksy nėra mano dievas (juokiasi).
Kuris tavo paties kūrinys tau labiausiai patinka?
Net nežinau… Tas su žvaigždutėmis tuo metu neatrodė man labai sudėtingas, bet kai taip išpopuliarėjo, pagalvojau, gal ir jo. Kitiems įdėdavau daug daugiau darbo, tai atrodė, kad kiti geresni. Bet žvaigždžių sėjėjas pakeitė mane, pradėjau lengviau žiūrėti į viską. Menas atrodė taip sunku, maniau, kad reikia kažkokio akademinio išsilavinimo, kad turėtum pasisekimo. Bet tada pajaučiau, kad galiu ir pats viską padaryti. Nereikia akademijos, kad būtum menininkas.
Šiuo metu ir neturi jokio meninio išsilavinimo?
Ne. Aš mokiausi pusę metų Vilniuje, bet mano mokslai ilgai netruko.
2007-ųjų interviu Ore.lt sakei, kad tau visiškai nerūpi gatvės meno legalumas-nelegalumas. Praėjo daug laiko, ar tavo nuomonė nepasikeitė?
Man tos sąvokos atrodo labai apribojančios. Kuriant aš galvoju visai apie kitus dalykus: kaip labiau išreikšti savo vidų, o apie legalumą-nelegalumą iš vis nepagalvoju. Aš tik ieškau, kur galiu save panaudot – tai svarbiausia.
Neičiau piešti ant privačios nuosavybės, jei tikrai žinočiau, kad kažkam labai nepatiks. Anksčiau gal ir būčiau taip daręs, bet dabar ieškau tokių vietų ar objektų, kurie arba neaišku, kam priklauso arba priklauso kažkam, kas nepyks – pavyzdžiui, kokio apgriuvusio namo savininkas. Nesivelčiau į konfliktus, nebent idėja būtų labai gera ir verta tų ginčų.
Čia kaip su stumbru buvo, kai apvyniojom stumbro skulptūrą plėvele. Skulptūros autorei nepatiko, ką mes ten darėm, tai gavom baudą. Ją aišku sumokėjom. Veikėm be savivaldybės sutikimo tik todėl, kad buvo labai trumpas laikas nuo tuo metu vykusio renginio paskelbimo ir paraiškų teikimo iki įgyvendinimo, tad gal net nebūtume spėję to leidimo gauti, tai nusprendėm eiti greitesniu keliu ir veikti neklausdami. Tai ir būtų didžiausias įvykis, kada teko ginčytis, ar tai legalu, nes šis poelgis svyruoja ant ribos.
Visai neseniai nuskynei mėnulį ir padėjai į Kauno vaiduoklį „Respublika“. Kaip gimė ši idėja?
Ši idėja gimė lengvai kaip ir visos, paprasčiausiai atėjo į galvą. Kai buvo „Žalgirio“ šešiasdešimtmetis ar panašus renginys, jie ten leido fejerverkus nuo stogo ir ugnis per langus ir man tada jau akies kraštu užkliuvo idėja ir atrodė, kad tam namui dar būtų galima panaudoti šviesą tose tamsiose skylėse. Jau nuo tada įsidėjau į atmintį ir laikiau.
Vėliau mačiau sielų upę – žvakučių eilę nuo Laisvės alėjos iki senamiesčio, kuri irgi prisidėjo prie šio projekto idėjos. Daug mažų žvakučių sukuria vieną pakilimo taką. Viskas paprasta, bet stipriai vizualu. Na ir galiausiai mąsčiau, ką padaryti su langais. Padėjo tai, kad nereikėjo keltuvo, pastatas turi aukštus ir galėjau tiesiog ten užlipti laiptais.
Tas pastatas labai visiems matomas, bet nenaudojamas. Norėjosi jį atgaivinti, taip visos šios idėjos susidėjo ir gimė kūrinys.
Anksčiau taip pat panaudojai šį pastatą kūriniui, nupiešei ant jo sraigę. Kitais darbais irgi orientuojiesi į urbanistinius konstruktus. Ar tame yra kažkokia žinutė?
Taip, tas namas iš tiesų kaip problema, niekam jis nepatinka. Kol galimybės leidžia, noriu kažką iš to daryti ir daryti tai kuo didesnį. Prieš porą metų nebūčiau to padaręs, net jei būčiau sugalvojęs idėją. Manau, būtų trūkę energijos ar kažko kito.
Kiek tu domiesi tradiciniu vaizduojamuoju menu?
Domiuosi. Va, turiu kuprinėje knygą apie dailės istoriją, skaitau apie renesansą. Šiaip pažiūriu Tumbler‘y įvairius darbus. Pats tapau, fotografuoju. Turiu netgi atskirą fotografijos blogą, ne po Morfai vardu, dedu ten fotografijas. Bet jis nėra labai išgrynintas ir nesu ten dar kažko labai gero padaręs. Kol kas su street art‘u sekasi labiausiai.
Kas groja ausinukuose, kol tu ką nors paišai ar dėlioji idėjas?
Klasikinė muzika, kuri neišdaužo galvos (juokiasi).
O kas geriausiai sekėsi mokykloje?
Kūno kultūra. Iš tikrųjų labai nesisekė mokykloje. Neseniai rašiau apie mokyklą, galiu parodyti.
*Traukia iš kuprinės vieną naujausių „Šiaurės Atėnų“ numerį ir baksteli pirštu į pirmajame puslapyje esantį neilgą grožinį tekstą. Apie tai, kaip geras pažymys būtų jį išgelbėjęs. Aštuonetas ar dešimtukas, kaip kokie gelbėjimosi ratai.
Tai ne visai Morfai, aš jį šiaip parašiau. Aš turiu kelias temas su savais slapyvardžiais, ar kaip čia pavadinus. Morfai – gatvės menas, kitas slapyvardis – grafikos darbai, su juo neseniai turėjau parodą. Atskiriu juos, nes per daug būtų į vieną vardą.
O rašiniuose pasirašai tikruoju vardu.
Taip, nes nelabai daug rašau. Gal anksčiau rašydavau daugiau, kai būdavo bloga nuotaika.
Ką dabar veiki?
Noriu užbaigti tapybos seriją, bet čia vėl ne Morfai. Morfai turiu naują idėją, bet dar nesiryžtu jos įgyvendinti, nes žinau, kad bus sunku. Dėl jos didelės apimties ilgai reikės tuo užsiimti. Pažeidinėti įstatymus (juokiasi). Atšilus orams, manau, kai jau norėsis eiti į lauką, tada ir imsiuos.
Su komerciniais projektais irgi dirbi?
Stengiuosi nedirbti. Įdomiau kažką daryti iš meno pusės, o komerciniuose užsakymuose turi daryti ką reikia. Manau, čia savaime suprantama. Esu dirbęs su komerciniais užsakymais. Piešiau klubo lubas planetomis. Dvi dienas dirbau, o jų tereikėjo vienam vakarui. Šiame užsakyme nereikėjo kažkaip pyktis su užsakovais, viskas sekėsi gerai. Dar daugiau sumokėjo, nei prašiau. Turbūt per mažai prašiau, nes esu nuolankus, kai reikia.
Dabar „Tebūnie Naktis“ kvietė mane sukurti kažkokį projektą, tai kaip ir naujas užsakymas. Jiems labai patiko mano mėnulis, sakė norėtų kažko tokio, tai gal ką nors ir sugalvosiu.
Šiaip ateityje norėčiau kurti filmus, bet čia po kokių 10 metų. Ir toliau būti menininku, tik gal sėkmingesniu (juokiasi).
Morfai internete:
Daugiau “Sketch Up’ų”:
01: Su plakatų kūrėju Pijumi Buraku
02: Su “I have no teeth” komiksų autore Migle Anušauskaite
03: Su trimatės grafikos kūrėju “CryingHorn” Andriumi Balčiūnu
04: Su menininke Jolita Vaitkute
05: Su iliustratoriumi Karoliu Strautnieku
Komentarai