Feisbuko policija atėmė Mesijaus vardą iš Žygimanto Kudirkos, tačiau #uzgrotu jis pasisodino pats. Ir sėdi dabar ten su savo partner-in-crime Münpauzn beigi skelbia “Artimą ateitį”. Atėjęs į kudirkacentral.com, susiduri su dviem Žygimantais – Mesijumi ir Kudirka. Pirmasis – avangardinio repo atlikėjas ir elektroninės muzikos balsas, slemo poezijos atstovas ir puoselėtojas bei 2014-ųjų Europos poezijos slemo čempionas. Antrasis rašo tekstus ir scenarijus, kuria reklamas ir vaizdo klipus, turi visų metalų festivalio “Adrenalinas” spalvas. Jau 10 metų komunikuoja per spaudą, televiziją, reklamos agentūras ir, žinoma, sceną. Kai jis gimė, šalyje dar nebuvo interneto, sprogo Černobilis ir griuvo Sovietų Sąjunga.
Vos tvirčiau atsistojęs ant kojų Žygimantas pradėjo dėlioti žodžius ir žaisti jų reikšmėmis. Netrukus jis “išaugo” repo rėmus ir anglų kalbą – prasidėjo iki šiol tebesitęsiantis tradicijų laužymas ir žongliravimas lietuviškai. Pasirodė albumai “Antimaterija” (2006) ir “Paskutinis repo albumas (2013). Juose vis labiau ryškėjo noras perlipti visų žanrų tvoras ir apmėtyti klausytoją aštrių socialinių temų ir ironijos bombomis. MC Mesijus pats iki šiol stebisi, kokio mažo žingsnelio į šoną pakanka, kad fellas reperiai pradėtų nepasitikėdami ir abejodami krapštyti galvas. Bet jam tai patinka ir “#uzgrotu” – paskutinis albumas, įrašytas su Münpauzn, su repu galėtų būti valgomas pridėjus nebent daug visokių post-neo-avant ir panašių priedų.
Pažiūrim didelio dėmesio sulaukusį MC Mesijaus kūrinio “Neliesk mėlynojo gaublio” video ir klausom Mesijaus žodžio.
Koks esminis skirtumas tarp MC Messiah 2002-aisiais ir MC Mesijaus 2015-aisiais?
Nieko sau, kiek jau laiko prabėgo.
Dabar Mesijus yra siauresnėm kelnėm, bet platesniu akiračiu. Stilistiškai vientisesnis, daugiau flirtuoja su elektronine muzika, nei gyvais instrumentais.
Ir dabar Mesijus prisikelia, kad #užgrotų daug naujos muzikos!
Mesijus – drąsus ir provokuojantis, tuo pačiu ir ironiškas pseudonimas. Mokykloje buvai tas, kuris visiems drasko akis?
Mokykloje man viskas atrodė ironiška, nerimta, visi juokingi ir absurdiški. O Mesijaus pseudonimas – jis buvo ir yra ironijos vaisius (nors, žmonės sako, pseudonimas programuoja asmenybę). Visgi akis drąskyt labiau galiu savo pavarde.
Kokie tavo ryšiai su ex-500 litų veidu Vincu Kudirka? “Kiek tai yra įmanoma, žinant, kad jis savo vaikų neturėjo,” – anot tavęs.
Painūs tie giminystės ryšiai. Nenoriu rašytiniuose šaltiniuose prisimeluot. Pasakysiu tiek, kad esu originalas. Taip pat žinau, kad senojoje protėvių provansalų kalboje Couderc reiškė pievelė – ir tai daug ką paaiškina man apie mane patį.
Ar prisimeni savo pirmą raimą? Kokios paaugliškos aktualijos tuo metu rūpėjo?
Pirmas teigė, kad esu jau pakankamai suaugęs lipt ant scenos, antras buvo apie žolę… Bet tada labai greit persimečiau į lietuvių kalbą ir temos gerokai paįdomėjo: piktinausi, kodėl nėra rašomos repo interpretacijos, rašiau odes kavai, apie dirbtinį intelektą. Kūriau kažkokį tirštų spalvų surrealistinį pasaulį, persunktą paauglystėje skaitytų fantastinių knygų įtakos.
Prisistatai kaip hiphopo tradicijų prievartautojas. Kodėl jas reikia prievartauti? Nesutariat gražiuoju?
Prievarta yra evoliucijos variklis. Tik nebūtina prisirišti prie žodžio „prievartauti“. Tas pats kitais žodžiais – referuoti, perdaryti, recyclinti, rekonstruoti. Gal nesakysi „jis į ją pareferavo tamsiame skersgatvyje“. Bet prievartauti tradiciją – tai žaisti su ja, manipuliuoti ja. Rodyti tradicijos išmanymą ir stumti žanrą į priekį.
Tavo kūryba – išskirtinai lietuvių kalba. Karjeros pradžioje bandei ir angliškai. Kaip pavyksta, kad, pasak tavęs, “lietuvių kalba neskambėtų juokingai” (juk to, matyt, bijo dauguma Lietuvos anglakalbių atlikėjų)?
O kaip Zemkauskui pavyksta išversti mafijozų dialogus filmuose? Viskas priklauso nuo išradingumo ir naujadarų nebaimės. Motherfucker dažnu atveju virsta „kvailiu“, bet koks nuostabus ir patogus žodis yra močkrušys.
Lietuvių kalba šiaip skamba puikiai. O tas savos kalbos gėdos jausmas nėra svetimas – švedai man lygiai taip pat skundėsi, kad kai kurie jų žodžiai jiems skamba kaimietiškai, todėl jie naudoja angliškus atitikmenis. Aš labiau stoviu už drąsius naujadarus.
Pernai laimėjai Europos poezijos slemo čempionatą. Visų pirma, išsiaiškinam, kuo šis čempionatas skiriasi nuo, tarkim, “Poezijos pavasario”?
Pavasaris ne be reikalo asocijuojasi su lapais – “Poezijos pavasaris” skirtas ant lapų spausdintai poezijai. O gi slemas – atliekamoji poezija.
Ar šiame čempionate irgi kalbėjai lietuviškai? Kaip atrodo Europos slemo pasaulis?
(Negaliu nustot apie pavasarį.) Šiuose skaitymuose – kaip “Kino pavasary” – sinchroniškai regi titrų projekciją, taigi nėra bėdos dėl kalbų skirtumų. Visgi šįkart pasirinkau kalbėti angliškai, nes skandinavai yra raumeningi anglų kalbos žiniomis ir išties jaučiasi, kaip atstumas tarp publikos ir tavęs mąžta, kai kalbi ausimis suprantama kalba. Kaip dūsauja ir reaguoja į smulkiausias teksto detales. Na ir pasiteisino. Nors lietuvyvės nepamirštu – visus tekstus rašau lietuviškai ir tada nebent verčiu į anglų kalbą.
Kažkada “Ore” sakei: “Kai yra kažkokie muzikiniai garsai, žymiai lengviau klausytoją papirkti.” Kaip labiau mėgsti – su muzika ar be?
Nelieku prie vieno, nes norisi, kad vienas kitą maitintų – literatūra būtų akustiška ir gaivališka, o muzikiniai tekstai – subtilūs ir „prie meno“.
Bendradarbiavai su daugeliu muzikos kūrėjų, bet nuolat keiti scenos partnerius. Nori išbandyti kuo daugiau įvairių garsų?
Na, visų pirma, kurti kartu yra smagu. Pirmi albumai sąmoningai buvo mišrainės – vos vienas kitas pasikartojantis prodiuseris.
Dabar jau subrendau, susitupėjau – esu labiau „ištikimas“. Norisi konceptualesnių albumų, su visa vienijančia tema. Dabar tvirtai laikausi principo: vienas albumas – vienas prodiuseris.
Kas labiausiai patiko kūrybiniame procese su Münpauzn?
Turėjome labai tvirtą konceptą: visi tekstai antru asmeniu, kiekviename kūrinyje po muzikinę nuorodą į klasikinį hip-hopą, laikėmės „Artimos ateities“ koncepto. Taigi visi įrašai buvo kuriami užtikrintai ir pildė vienas kitą.
O apskritai, labai spontaniškai pradėjome groti kartu, bet tai iškart sklandžiai pavyko. Net neplanavome, kad bus albumas, o jis jau mūsų – ir, tikėkimės, jūsų rankose.
Paskutinis albumas “#uzgrotu” pilnas įvairių citatų – savotiškas šiandienos aktualijų koliažas. Lyg brausintum internete…
O kiek laiko tu per dieną praleidi prie kompiuterio?
Žodžiai liejasi laisvai, įgauna naujų prasmių ir, atrodo, visa tai vyksta savaime, be ypatingų pastangų. Ar būna, kad užkliūni? Ar yra koks nepasiduodantis žodis?
Ne, nėra tokio vieno niekšelio. Bet buvo laikas, kai prirašydavau daug žodžių ir paskui greitakalbėm tekdavo dainuot. Klausytojams gal ir atrakcija, bet ką jie tada supranta? Tiesa, tada tapau kopiraiteriu, ir tokios problemos išsisprendė savaime.
Su kalba elgiesi laisvai, ko palinkėtum Lietuvių kalbos instituto darbuotojams?
Būti Zemkauskais.
Daugeliui kūrybingų asmenybių Lietuvoje trūksta erdvės, todėl kraustosi į Berlyną, Londoną, Paryžių, Niujorką ir kitur. Nevilioja platesni vandenys?
Ilgą laiką, būdamas prie kalbos prisirišęs, net negalvojau apie tai. Bet dabar, net ir Lietuvoj būdamas sugebu eksportuoti kažkiek tos kūrybos į užsienius. Gal čia ir yra tas idealusis variantas?
Savo laiku sakei: “XXI amžiaus skaistykla – scena. O visos tautos vardu išpažintį laužyta kalba atlieka MC Mesijus.“ Kokias didžiausias nuodėmes išpažintum šiandien?
Šitą jau rašiau kažkada feisbuke:
– dirbtinė ašara (perdėtas lyriškumas)
– didaktika (perdėtas žinojimas)
– imitavimas (rytų arba vakarų)
– žanriškumas, o ne ryškumas
– nudrožtos temos
– pasenę autoritetai
– suvaidinta nostalgija
Niekada nepasirodei vestuvėse. Vis dar pavyksta nesukurti dainos, kurios „dėka“ pasiūlytų groti ten, kur nenorėtum?
Čia gal, ehem, tiesiog nereikia imti į rankas dūdos ar gitaros?
Iš tiesų, vis daugiau žmonių susigalvoja vestuves neįprastas – didžėjus vestuvėse jau nieko nestebina. Gal nebestebins tuoj ir Mesijus?
O šiaip mielai sudalyvaučiau vestuvėse, jei būtų daug krevečių, keptų zefyrų, o šokiai vyktų ant didelio vaflių lakšto.
Kaip galėtų atrodyti kelios eilutės su “Ore”?
OREvoliucija! OREvoliucija!
sudėkime ginklus – užtenka jau kareuti
OREvoliucija! OREvoliucija!
sudėkime ginklus – laikas pramogauti
(jei ne – tai galit eit savanoreuti)
OREvoliucija! OREvoliucija!
baikit keiktis kaip totorei
viskas ore. viskas ore!
(jei ne – tai eikit prie altoreus)
OREvoliucija! OREvoliucija!
tikėkimės, kad nepapulsi tu…
po direktoreus korektorium.
Ačiū.
Internete:
Komentarai