Oriausia lietuviška muzika 2015

Jau turbūt vartei ne vieną besibaigiančių metų best of sąrašą, klausei, kas patiko kitiems, galvojai, kuo vienas ar kitas atlikėjas nusipelnė paminėjimo, mintyse dėliojai savo favoritus. Visi stengėsi būti rafinuoti ir demonstruoti nepriekaištingą skonį, dėl kurio, žinoma, nesiginčyjama.

Pagalvojome, kad neverta sudarinėti dar vieno pasaulinio topo ir atsigręžėme į tai, ką įdomaus nuveikė vietiniai atlikėjai. Tiesiog norėjosi surinkti juos vienoje vietoje, kad 2020-aisiais galėtume prisiminti, kuo gyvenome prieš 5 metus. Juolab, kad be “mamyčiukų” nominacijų, vietinė muzikos scena nesulaukė jokių vertinimų. O juk mes ją stebėjome ištisus metus.

Jei lankeisi koncertuose, buvai viename kitame festivalyje vasarą, dauguma vardų turėtų būti girdėti. Jei atrasi kažką naujo – jausimės įteikę tau nedidelę dovaną. Oriausių sąraše – atlikėjai, 2015-aisiais pasižymėję scenoje, studijoje ar internete. Tie, kuriems pavyko sugroti ne vien natomis, bet ir mūsų nervais. Abėcėlės tvarka, atsisakant bet kokių taškų, vietų ir kito testosterono.

ba.

Metų pabaigoje duetas pagaliau pasipildė bosistu, kurio labai trūko – mes “Ore” mėgstam žemus. Su Benu kalbėjomės pačioje jo karjeros aušroje ir šimet, kai pasirodė jo debiutinis albumas “Rasti / pasiklysti”. Pernai surengę solinį turą po Lietuvą, šiemet ba. keliavo apšildydami… Andrių Mamontovą – pripažinimas iš LT muzikos senolio. Be to, grupės lyderis Benas nenuilsdamas ketvirtadieniais propagavo indie muziką savo radijo laidoje “Red Rose Radio”. Skirtingai nuo daugumos Lietuvos nepriklausomo roko atlikėjų, ba. dainuoja lietuviškai ir nevengia aštriai fūzuotos gitaros. Nors ir “pabėgo iš namų”, M.A.M.A. nominavo alternatyvoje.

Jacques Gaspard Biberkopf

Savo laiku šis atlikėjas tyrinėjo klubinės ir konceptualios muzikos santykius kartu su aVaspo, tačiau greitai jam šiame kolektyve tapo per ankšta. Šiemet Biberkopf’as grįžo gyventi į Vilnių, tačiau Berlyne užmezgė tiek ryšių, kad pasirašė sutartį su “LittleBig” agentūra (vienas pirmųjų pasirodymų po jos sparnu – su Ben Frost ir Laurel Halo), išleido EP “Ecologies”, kurį įtakingas žurnalas “Fact” įtraukė į savo The 50 Best Albums of 2015 sąrašą. Lyg to būtų negana, atlikėjas dar rūpinosi festivalio “Newman” Druskininkuose muzikine programa. Kitų metų pradžioje J.G.Biberkopf pasirodys solidžiame CTM festivalyje Berlyne. Potencialu ir rimta.

Chung Kran

2015-aisiais dar vieną savo veidą parodė vienas pagrindinių Lietuvos būgnininkų Mantas Augustaitis, grojantis ar grojęs su Umiko, InSearch, ReedNoBrass, Kurak ir kitais. Prisidengęs po azijietiškai atrodančia Chung Kran kauke, savo solo projekte Mantas naudoja balsą, vinilą, semplus, elektroninius instrumentus, gitarą, o visa tai supina į originalų lo-fi skambesį, kuriame lengva ranka maišo įvairius stilius ir, atrodo, čia pat gali sudėlioti naują kūrinį.

Condor Avenue

Pernai šis jaunas kvartetas įrašė (beje, toje pačioje “Big Jelly” studijoje Anglijoje, kaip ir Ministry of Echology) ir išleido savo pirmąjį EP “The Crown” bei plačiau pasirodė auditorijai – apgrojo klubus ir festivalius, pakeliavo po Latviją ir Estiją. Plačiai sklindantis melodingas ir veržlus indie, stojantis šalia naujosios Lietuvos nepriklausomo roko kartos kolegų Colours of Bubbles, Deeper Upper ir kitų. Pvz., Alytaus radijo FM99 tope “kondorai” buvo pakilę iki 1-osios vietos. Galbūt būtų pakilę dar aukščiau, jei dainuotų lietuviškai, o mums labiau patiktų, jei nebūtų tokie tvarkingi ir teisingi.

Deeper Upper

Kartais atrodo, kad šis kolektyvas per daug… stengiasi. Per daug nori teisingai pataikyti ir žaisti pagal pramogų verslo pasaulio taisykles. Todėl kartais skamba… apie nieką. Bet tarptautinio konkurso „EuroMusic Contest“ nugalėtojai savo prizą „Black Rock“ studijoje Graikijos Santorini saloje pavertė minialbumu “Ceremony”, kurio kūrinius vėliau atidavė remiksuoti koelgoms, ir metų pabaigoje sulaukėme “Ceremony Remixes”. Elektronika pastiprintas energingas indie rokas patiko ir M.A.M.A.I. – Metų proveržio ir Metų vaizdo klipo nominacijos. Apie vaikinų gyvenimo projektą kalbėjomės iškart po jų pergalės konkurse.

Garbanotas Bosistas

“Bosistui” pavyko nusimesti paplėkusią hipišką batiką ir užšokti ant skraidančio neo-psichodelikos kilimo, nunešusio juos į “Ment” festivalį Slovėnijoje ar “The Great Escape” Anglijoje. Metų pradžioje išleidę antrąjį albumą “Above Us”, muzikantai užbaigė juos nuoširdžiu turu po Lietuvą, kurio metu aplankė ir tokius mažiau išlepintus miestus kaip Alytus ar Mažeikiai. Būtent už tokius nuopelnus, o ne už areninius koncertus, turėtų būti nominuojami atlikėjai, tačiau M.A.M.A. visada žino geriau – Garanotas Bosistas paminėtas kitose 4 nominacijose. Nors nusipelnė dar bent kelių.

Girių Dvasios

Puikus pavyzdys, kad gyvendamas provincijoje, gali pilnavertiškai dalyvauti muzikiniame šalies gyvenime. Vasarą kalbėjomės su projekto autoriumi, Evaldu Azbukausku, iš Mažeikių. Paskutinis Girių Dvasių albumas “Ratu” – šiuolaikinės elektroninės dub muzikos ir lietuviškų sutartinių pynė – viena gražiausių folkloro ir šiuolaikinės muzikos kolaboracijų. Neveltui Girių Dvasias vasarą buvo galima išgirsti įvairiuose festivaliuose, nors galbūt geriausia jų klausytis vienumoje – toje pat erdvėje, kur viskas ir buvo sukurta.

Kaunas Zoo

Kauniečius įtraukiame į oriausius avansu ir tikimės, kad šis laisvamanių jazz/dub projektas nesubyrės ir 2016-aisiais nuveiks ką nors įdomaus. “Kauno laisvosios muzikos underdogai, kurie niekada neieško priežasties groti, jie tiesiog groja” – toks apibūdinimas leidžia tikėtis gyvybingos, improvizuotos, laisvos ir pasiklystančios muzikos. Kaunas Zoo jau spėjo pagroti su laisvojo džiazo meistrais Sheep Got Waxed. Palinkėsime Kaunas Zoo, kad turėtų visokių garsų ir sudarytų jiems geras sąlygas.

La Chudra

Norėjosi tarp oriausių matyti ką nors sunkesnio ir savo pirmąjį albumą “Salvation/Decay” šimet išleidę La Chudra pasirodė kaip tik tam tinkami. Albumas pirmasis, tačiau 2008-aisiais susikūręs thrash/punk kolektyvas jau turi medalių: “Wacken Metal Battle Lietuva” 2013 –  I vieta, “T.Ė.T.Ė.” Metų punk nominacija 2012, pirmojo lietuviško siaubo filmo “Rūsys” garso takelis. Ir, žinoma, visi svarbiausi sunkiosios muzikos vasaros susibūrimai Lietuvoje. Taškai La Chudra už tai, kad savo kūryboje vienyja metalo ir pankroko scenas.

Leaded by Two

https://soundcloud.com/leaded-by-two

Kaip netikėtai atsirado Godos ir Jokūbo duetas, taip ir dingo, palikęs šiek tiek garsų virtualioje erdvėje. Jaunų grupių konkurse „Garažas“ pagrindinius laurus nuskynę Leaded by Two po to surengė tik kelis koncertus. Taip ir neteko pamatyti jų gyvai, bet įrašai skamba pakankamai įspūdingai, kad sudomintų. Kolegos iš “The Baltic Scene” apibūdino juos kaip “The Rhye, Grimes ir James Blake mišinį”. Iš tikrųjų keista, kodėl  “Forget You” ir jo remiksai šiemet neskambėjo radijo eteryje. Rugpjūtį muzikantai įdėjo trumpą video ir parašė: “Nope, we’re not dead. The opposite of that.” Let’s hope.

Manfredas

Kad ir ko imtųsi Manfredas, viskas eina kaip per sviestą: Metal on Metal, radijas ZipFM, baras “Marsas”, “Drama Burger”, vakarėlių ciklas “Smala” ar garso gamybos “Katedra” – atrodytų, su tokiais nuopelnais jau seniai galėjai tapti radistu ar kitu elitiniu “žmogumi”. Vietoje to, Manfredas pasirašė sutartį su “Les Disques De La Mort” leiblu, išleido vinilą, pridarė remiksų ir šiemet pasileido per pasaulį: Izraelis, Vokietija, Prancūzija, Kanada, Meksika ir t.t. Ir, žinoma, iki kaulų smegenų nuoširdūs pasirodymai festivaliuose ir pasibuvimuose Lietuvoje. Vienintelis minusas – iki šiol negauname Manfredo prieš pusmetį žadėto interviu.

MC Mesijus x Munpauzn

“#uzgrotu” – paskutinis albumas, įrašytas su Münpauzn, su repu galėtų būti valgomas pridėjus nebent daug visokių post-neo-avant ir panašių priedų” – iš pavasarinio intervo su MC Mesijumi. Avangardinio repo atlikėjas ir elektroninės muzikos balsas, slemo poezijos atstovas ir puoselėtojas (2014-ųjų Europos poezijos slemo čempionas!) kuria turbūt įdomiausius tekstus (lietuviškai!) šalyje, o šiemet jie dar sukrito su minimaliais, bet taikliais Munpauzn bytais. Žygimantas visada pasiruošęs eksperimentams, susijusiems su žongliravimu žodžiais ir jų prasmėmis. Nesvarbu, kaip nuspręstų “mamos”, tai – geriausias 2015 m. vietinis hiphopo albumas ir vienas geriausių visoje LT muzikoje.

Ministry of Echology

Truputį avansu, nes kolektyvas už kelių savaičių dar tik žada pristatyti savo antrąjį albumą “Wanderer”, kurį pavasarį įrašinėjo (ir mums raportavo) Anglijoje. 10-ies muzikantų ministerijai nėra lengva susirinkti, tačiau visuose festivaliuose, kiemeliuose ar klubuose, kurie jie dalino savo pozityvią reggae/dub energiją, buvo sausakimša ir šilta. Vienintelė gyva regio grupė Lietuvoje žavi bendruomeniškumu ir profesionaliu požiūriu į skambesį, nors kartais norėtųsi daugiau išėjimų už žanro ribų.

Naratyvinis 100g Alkobilis

Vienas paslaptingiausių atlikėjų, tik kelis kartus pasirodęs gyvai, tačiau jo klipai jutūbėj skaičiuoja dešimtis, o kartais – ir šimtus tūkstančių peržiūrų. Prieš 2-3 metus pasklido gandas apie paslaptingą muzikantą ir jo alkobilį. Internete galima rasti, kad atlikėjas atstovauja “tamsiąją Žemaitijos kultūros pusę”. Iš tikrųjų niūrokas rokabilis yra tik žemateškų naratyvų garsinis fonas. Taip ir matai fargo detektyvus nuošaliose Žemaitijos gyvenvietėse. Beveik valanda Alkobilio kūrybos sugulė į albumą “Labdarėnis”

No Real Pioneers

Prieš daugiau nei metus kalbėjome su “pionieriais” ir linkėjome jiems po pusmečio neišsiskirti. Stebėdami jų koncertą “Velnio akmenyje” praėjusią vasarą, matėme aistrą, užsidegimą, energiją – visa tai, kas buvo sudėta jų debiutiniame single “Not The Day To Fall”. Screamo nėra lengvai virškinamas žanras, tačiau iš Alytaus kilęs kolektyvas liko jam ištikimi ir savo rudenį išleistame “Renounce” EP. Nauji kūriniai buvo apgroti bendrame ture su Night Lives. Juk būna tokių dienų, kad norisi išrėkti viduje susikaupusius jausmus.

Alina Orlova

Alinos trečiasis albumas “88” pasirodė po ilgokos pertraukos ir nežinia, (ar) kada (nors) pasirodys ketvirtasis, todėl ji patenka tarp oriausių 2015-aisiais. Su atlikėja kalbėjomės dar prieš albumo pasirodymą: “Muzika visais laikais turėjo terapinę, transcendentinę galią žmogui, per ją jis pamiršta save ir įsigyvena į garsų kuriamą jausmų iliuziją, lyg į kitą pasaulį. Muzikantas yra savotiškas transliuotojas, todėl man svarbu mokėti atsiverti, pasiduoti, leisti įvykti dalykams.” Panašu, nepaisant kritikos, pavyksta leisti vykti dalykams, nes jos koncertuose vis dar tvyro sakrali magiška atmosfera. Nepaisant to, kad šiemet A.Orlova savo skambesiu žengė žingsnį iš savo komforto zonos.

Parranda Polar

Abejoju, ar kas nors dar nematė šio spalvingo trio, galinčio Pietų Amerikos fiestą sukurti bet kur nuo salos Nėryje ar kažkieno virtuvės iki daugiatūkstantinio festivalio. Kaip Baltic Balkan visus įsuko į čigoniškai balkanišką sukūrį, taip Parranda Polar (ispaniškai – Šiaurietiškas šėlsmas?) pasirinko kolumbietišką cumbia ir, pasirodo, tai – vienas populiariausių stilių Lietuvoje. Parranda Polar labiau primena senovės trubadūrus nei šiandienos popmuzikos atlikėjus su visais pramogų verslo atributais. Jiems tik duok.

Sheep Got Waxed

Turbūt daugiausia tarp natų grojantys atlikėjai šiuo metu Lietuvoje. Pernai įrašė tik vieną, kiek netikėtą, kūrinį, tačiau apvažiavo daug Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Visur vaškavo su šypsena ir vedė klausytojus savo instrumentiniais improvizaciniais labirintais. Džiazas nėra muzikos žanras, tai – emocinė būsena, artima tam momentui, kai sakai “viskas ore”. Galbūt todėl Sheep Got Waxed vienodai gerai skamba teatre, klube ar kine. Kaip tikri džentelmenai, Sheep Got Waxed vaikinai laisvalaikiu padeda damoms: Alinai Orlovai, Umiko ir kitoms.

Solo Ansamblis

Neslėpsime – turime stiprią alergiją dainuojantiems aktoriams, o Solo Ansamblyje muzikuoja būtent “Atviro rato” aktoriai. Pradėję nuo bardiško dumblo ir stilistinio vinegreto, šiemet vaikinai gerokai nutamsėjo – pasuko link elektroninio synthwave. Vienu ryškiausių žybtelėjimų tapo islandų GusGus apšildymas jau a.a. “Teatro arenoje”. Prieš trejetą metų įrašytos Solo Ansamblio dainos „Užverk duris“ savo versiją pateikė ba. Kadangi, šie muzikantai vis dėlto yra aktoriai, kol kas Solo Ansamblio veiklą stebime įtariai.

Sraigės Efektas

Vasarą šis noncommittal instrumental noise trio, kaip jie patys save vadina, išleido, repeat rock arba “neįpareigojančio instrumentinio spengsmo” albumą “Monotonijos anatomija”, su jais apie tai ir pakalbėjome. Tokios grupės kaip Sraigės Efektas turėtų pagaliau išmėžti iš sunkiosios muzikos tvarto visokius ac/dc projektus ir panašias parodijas. Nes tai, ką jie groja, gali priminti Black Sabbath ir kitus sunkiasvorius, tačiau jie nešokdina numirėlių, o tik pasinaudoja klasikų patirtimi, kad užbrauktų solidesnį akordą šiandien.

Marius Stavaris ir jo Darbo Džiaugsmai

Jau atrodo atėjus sėkmei su V.R.R., viskas griuvo, tačiau nepriklausomos scenos senbuvis Marius Stavaris vėl prisikėlė – šįkart su Darbo Džiaugsmais, kuriuose prikalbino groti Ministry of Echology efektų meistrą P.Buraką ir indie veteraną, nutilusių Cutthroats gitaristą G.Rožę. Grupė sugrojo daug ironiškų ir linksmų koncertų. Be to, M.Stavaris įrašė bendrą kūrinį su MC Mesijumi ir G.Labanauskaite specialiai festivaliui “TARP”, o metų pabaigoje užlipo ir ant teatro scenos – sukūrė muziką V.Bareikio “Hamletui”. Pernai kalbėjome su Mark E. Stavariu.

Šventinis Bankuchenas

Kažkada Shidlas buvo repuojančio regio atlikėjas, pasižymėjęs vinguriuojančiais lietuviškais tekstais, o po to atėjo Rolas – Šventinio bankucheno vadybininkas. Šiemet “bankuchenas” išleido jau trečiąjį savo albumą “Į priekį, gondolininke” – savotišką humoristinį audio teatrą, kuriame reflektuojamos ir išryškinamos įvairios aktualijos ir situacijos, nevengiant pasišaipyti ir iš savęs. Sėkmingai tęsiamos šlovingos “Radioshow” tradicijos, tik išfiltruota nenormatyvinė leksika, bet tai nereiškia, kad VLKK neturėtų “bankuchenui” priekaištų.

Umiko

Lietuvos muzikos keliaujanti (nuo Juvelyrikos iki Magic Mushrooms, nuo Left I Right iki Dubenėlio) chameleonė Elena Neniškytė aka Umiko šiemet spėjo ne tik dalyvauti Ministry of Echology posėdžiuose, bet ir vystyti savo solinę karjerą. Po eksperimentų elektronikoje ir debiutinio albumo “Wave” (kalbėjomės po jo išleidimo 2012-ųjų pabaigoje), šiemet Umiko surinko sudėtį gyvam atlikimui, kurioje dalyvauja tų pačių Ministry of Echology, Sheep Got Waxed ir InSearch nariai. Atlikėją lydi toks savotiškas neišbaigtumo pojūtis, bet gal dabar jau jis išsisklaidys. Nors naujausiame kūrinyje Umiko jau repuoja…

Šis sąrašas nėra baigtinis ir objektyvus. Tai – 2015-ųjų lietuviška muzika pagal “Ore”. Atiduodame pagarbą visiems kuriantiems, ypač – kuriantiems kažką originalaus ir nebūtinai populiaraus. Nes kai kuri, o ne dirbi, gali pasigirsti kažkas tarp natų.