BORA – Battery Cage

Gali nemėgti hardkoro su jo sunkiai fūzuotomis gitaromis ir išrėktomis socialinėmis problemomis, bet negali atsispirti galingiems BORA šuorams. Ypač, kai matai keturis vaikinus grojančius gyvai. Tada jie atiduoda viską. Taip, tai tie patys pirmojo Ore Rock Affair herojai Kauno klube “Nirvana”. Įsitikinęs, kad daugelis kauniečių iki šiol gyvena to koncerto atsiminimais.
Tuo tarpu viena geriausių ir, turbūt, profesionaliausia Lietuvos underground scenos grupė (anksčiau vadinosi BRAMBORAK) pristato savo trečiąjį albumą “Battery Cage”, sprogstantį energija.
Palyginus su pirmaisiais albumais, BORA, kartu su senuoju pavadinimu atsisakė ir didelės anksčiau jiems būdingos metalo įtakos. Naujajame albume jie arčiau pankroko nei metalo, tačiau pakankamai sunkiai ir išradingai (Ugnius dar nuo Invazija laikų žavėjo savo gitaros pasažais ir vilkiuko balsu, būgnų mokslus baigęs Dalius pasirūpina, kad ritminė grupės pusė būtų nepriekaištinga:).
Kalbant apie tekstus, kurie BORA kūryboje svarbūs tiek pat, kiek muzika, rėkiama apie toleranciją (“stupid game of splitting world”), kviečiama visus “kitokius” burtis į vieną šeimą, nes “still fucking strong. together we’ll make a change.” Titulinis gabalas – apie paskutinį šansą išlįsti iš keturkampės dėžės (plačiaja prasme). “there’s nothing to loose anyway”. Kaip supratai, rėkiama angliškai, išskyrus grupės WC News koverį “Politinės kekšės”.
Vienas nedaugelio “Battery Cage” trūkumų – jis tikrai per trumpas – tik 15 min, tačiau tą ketvirtį valandos BORA užpildo su kaupu – norisi dar.