JAY-Z – The Blueprint

Labiausiai savimi pasitikintis pasaulio reperis išleidžia po albumą per metus. Parduoda jų kelis milijonus ir per daug nesuka sau galvos (”I don`t need much, fuck I drove every car”).

Neįtikėtina, bet populiariausias pastaruoju metu reiškia ir vieną geriausių. Tai buvo aišku, kai praėjusiais metais jis pristatė mums tuntą naujų talentų savo “The Dynasty”. Dabar Jigga Man yra vienas su keliolika mirusių ar nemirtingų dainų semplų.

Kaip jis pasakė Nas, su kuriuo mielai susišaudytų kokiame Niujorko bare: “I sampled your voice, you was using it wrong”. Taip ir su visais kitais: Hova sempluoja viską, kas verta dėmesio, net jei tai su hip hopu lyg ir neturintys nieko bendro DOORSai. Klystate.

Po Eminemo (kuris neatsitiktinai tėra vienintelis koloboratorius šiame albume), Jay-Z yra ko gero geriausias repo tekstų dėliotojas. Todėl visiškai nesvarbu, kad jis giriasi slalomu ant kokaino kalnelių ar dulkinantis visų rasių merginas – kalbėk ką nori, jei darai tai su ironija ir skoniu. Paskaitykite jo eilėraščius – jis žino apie ką kalba.

“The Blueprint” temos nėra naujos: pradžioje apie tuos, kurie bando jam kaišioti vinis po Bentely ratais (pirmiausiai MOBB DEEP ir Nas) ir kuriems jis atkerta: “the driver of that Bentley is a pro”. Po to ilgai negaišdamas paporina apie nuotykius su kinų kilmes mergaite, kuri slapčia gamino jo albumo kopijas, tad jam teko išsiskirti (“Girls, Girls, Girls”) ir galiausiai apie nesibaigiančius vakarėlius su 100$ Crystal buteliais (“Hola Hovito”).

Vis gi gražiausia vieta ir kartu nuoširdžiausia yra jo išpažintis savo ex. “I can`t see `em coming down my eyes, so I gotta make this song cry”. Kiek dar hip hopo albumų galima klausytis vakarėlyje, automobilyje ir lyjant lietui? Bent jau šiemet – tik vieną.

The ruler`s back, 4 shizzle.