Mergina spokso į juos ir sako: “Kuris iš jūsų rytoj gros breiko čempionate?” Jie laiko rankose degtinės butelius ir neryžtingai ištaria: “Kas mes tokie?”. Veiksmas vyksta autobuse. Autobusas pjauna per Lietuvos naktį iš Vilniaus link Jonavos klubo “Bumsas”. Jau pakankamai absurdiška, ar ne?
Taip žiūrovai vyksta pasižiūrėti Vilniaus dainininkės DANA albumo “Mano mieste” pristatymo. Jūs jį žinote iš (ne)subtilios viešųjų ryšių kompanijos “Vakaro Žiniose”, kur patyrusi atlikėja nusifotografavo su betoniniu falu, prisipažino mieganti tiek su vadybininku, tiek su prodiuseriu (bei subtiliai išnaudojanti juos), o laisvalaikiu virstanti kažin kokių diskotekų vampyre ir politeleninių Japonijos pankių fanė. Na, tai tik pradžia. Be to, šis laikraštis pasirodys tik rytoj. O dabar užgniaužkime kvapą, nes autobusas jau pravažiavo Karmėlavą ar kaip ten ji.
Pusbrangiais blizgučiais nukabinėtas Jonavos klubas verčia iš koto. Bare kabelinė televizija bliauna THE BEATLES (“Penny Lane” – I Must Be Insane, galvoju ) ir SIMON & GARFUNKEL. Šalia prisėdęs vietos verslininkas pasakoja pasakas: “Mūsų tik trys beliko ir mes remiame krepšinio komandą. Futbolo nebėra kam remti”. Padavėjomis dirba įvairaus dydžio ir amžiaus blondinės. Pigu, linksma.
Klubas šiek tiek primena Kauno “Combo”, jame prie įrašų leidimo dirba visiems iki skausmo pažįstamas Robotukas, o iš pradžių šoka vien tik merginos. Bet staiga į sceną įsiveržia Laima “Aš-nežinau-šios-daininkės-vardo-bet-vistiek-sveikinu-ją-su-pristatymu- ir-linkiu-kūrybinės-sekmės” Žemaitytė ir pagal teroristinį 166 bmp ritmą dainuoja savo hitą “Aš sugrįžau”. Aš karpau ausimis.
Paskui ją pakeičia Ligitas (aka Ligotas kaip kadaise sakė Algis Greitai) Kernagis. Jis dainuoja savo dainas “Karolina” ir “Vakarėja”. Tai nerealu. Jis visiškai nesensta – kaip kokiais grupės “Prologas” laikais ir yra tiek beprasmiškas, kad net didingas. Cicinas yra ne vienintelis. Mes visiškai nesuvokiame, kas dedasi už Vilniaus ribų. Čia kitas pasaulis.
Pagaliau sceną užpildo Dana ir jos muzika. Jos situacija Lietuvos muzikos rinkoje (ar kaip tą pavadinti) yra tragikomiška – Kernagiai ir kiti laiko ją kažin kokio jiems nesuprantamo “tchno” atlikėja, o tikri bytų meistrai – iš nežinia kokio estradinių pūslių pasaulio atkeliavusia. O dabar ji – scenoje. Nerealumo jausmą sustiprina prieš tai pasirodžiusios “jaunimo šokių grupės iš Vilniaus ir Jonavos” (post-gogo epochoje niekas netikėjo kad tokie dalykai yra?) ir pačios Danos šokėjai – toks naujo Vilniaus rajono post treniruotės, atsiprašau post Wu Shu.
I š tikrųjų, Danos muzika nėra tokia bloga ir absurdiška. Prodiuserio Jogailos Milkeraičio, geriau žinomo iš ENTER TOP tvarinių pastangomis – tai toks truputį nurengtas “daftpankiškas” variantas. Sodrus žemas bytas ragina “judėti paprastai”. Bet kai galų gale Dana apsirengia kažin kokiais elektro spalvos balzganais drabužais, ant galvos pilasi netikras konfeti, ir skamba housey baladė “Žiemos sapnas”, nežinai net ką galvoti.
Absurdiška ir keista? Šiaip ar taip – nepaisant dviejų tonų didumo skepsio – Danos albumas vienas įdomiausių jobnaviškose mūsų pop muzikų dykynėse.
Have fun! Have some heavy shit!
Komentarai