Bjauru, eh? O grįžti iš klubo ar tuso pusę šešių, kai į darbą eina tik melžėjos – nebjauru? “Ką tu supranti?”, iškoš per dantis brolis, tėvas ar… eee… vyras, ir persijungs kanalą. ORE šį kartą nusprendė padaryti akibrokštą, užbėgti įvykiams už akių ir pristatyti trumpą gidą po Pasaulio futbolo čempionatą – kas yra kas, kas įdomiausia, juokingiausia bei žinotina ir pagaliau – kas laimės? Juk taip malonu žinoti atsakymą bent į šį klausimą iš anksto, ar ne? Geros nuotaikos, bet kokiu atveju. Juk yra kas sako – futbolas yra išskirtinis žaidimas, lygių jam nėra.
Grupė A – Triumfo arka, liūtai, vikingai ir pikta kairė koja
Ilgus metus savo vynais, menais, kvapais ir… eee… house muzika garsėjusi Prancūzija, be jokių abejonių, yra šių metų čempionato favoritė. Rogerio Lemerre auklėtiniai Zinedine Zidane’as (jei loš), Davidas Trezeguetas ir fenomenalusis Thierry Henry jau pradėjo pjautis dėl premijų už komandos užimtą pirmą vietą. Tiesa, kol kas dar reikia surasti, kas pakeis traumuotą Robertą Pires ir palinkėti, kad Marcelis Desailly su Franku Leboeufu atgautų sportinę formą, kuri leistų komandai kaip reikiant gintis, o ne tik pulti.
Didžioji dauguma čempionato debiutantų Senegalo futbolininkų pragyvenimui užsidirba lošdami įvairaus lygio… Prancūzijos klubuose. Praėjusį sezoną ypatingai švietė puolėjo El Hadji Dioufo iš “RC Lens” žvaigždė. Daugybę skirtingų talentų surinkusi rinktinė jau beveik siekė Afrikos taurės, tačiau ją iš po nosies (po 11m baudinių serijos) jiems ją nušvilpė Kamerūnas. “Dakaro liūtais” vadinamas kolektyvas stiprybės semiasi žiūrėdamas Mike Tysono (kurio šaknys taip pat Senegale) kovas. Ir jiems patinka karštis…
Nenuostabu, kad Danijos treneris Mortenas Olsonas pasiuto sužinojęs, kad net 2 iš 3 grupės varžybų skandinavams teks žaisti vidurdienį, spiginant virš 30 laipsnių karščiui – tokia buvo televizijos kompanijų valia. Po dešimtmečius trukusio valdymo pasitraukus broliams Laudrupams, danams dabar vadovauja “PSV Eindhoven” žaidžiantis Dennis Rommedahlis, “AC Milan” ramstis Thomas Helvegas bei fenomenalus “FC Schalke 04” puolėjas Ebbe Sandas. Danams padėti turės stebuklas, bet ar mums neteko matyti raudonai baltų stebuklų?
Urugvajus bilietą į Korėją iškovojo pats paskutinis, vargais negalais įveikęs Australijos rinktinę. Tačiau specialistai primena, kad pats seras Alexas Fergusonas nesudvejojo į Mančesterį pakviesti jaunojo puolėjo Diego Forlano. Tarp vietinių fanų legenda yra Milano “Intero” Alvaro Recoba, su savo pikta kaire koja. Kalbama, kad treneris Victoras Pua turi paslėpę ir keletą pasauliui neregėtų talentų iš nacionalinės lygos, kuriuos grečiausiai tuoj pat išsidalins Europos klubai. Atrankos metu Urgugvajus sutvarkė Braziliją ir sužaidė lygiomis su Italija, bet, (ar ne tiesa :) šiemet tuo gali pasigirti daugelis…
Grupė B – Viltys, likimai ir viską užtemdantis vartininko šou
Didžiausi lietuvių numylėtinai (Pietų IV ultrų puslapyje rastos apklausos duomenimis) Slovėnija atrankos turnyre susitvarkė su šveicarais ir jugoslavais, o šalyje dar neišdulkėjo 2000 m. Europos čempionato šlovės ir nesenos pergalės prieš Paragvajų atmintis. Treneris Srečko Katanecas dar ne kartą tikisi apkabinti savo “aukselį” Zlatko Zahovičių, tačiau kol kas visa komanda vaikoma atlikti trenerio pamėgtus krosus į Smarna Gora kalną. Už Lietuvą mažesnės Slovėnijos žurnalistai jau mėgaujasi – šalies federacija nusprendė į Korėją vežtis ir nuosavą, žinomiausią šalyje virėją.
Ispanija visada garsėjo kaip neišsipildžiusių vilčių rinktinė. Dabar, kai šalies “Primera Liga” tapo galingiausiu čempionatu Senajame Žemyne, atrodo, laukti nebėra ko. “Realo” gražuoliai Raulis ir Fernando Hierro bei kažin kodėl į Italiją žaisti iškeliavęs “Lazio” herojus Gaizka Mendieta pagaliau sulaukė brandos. Jose Antonio Camacho dabar turi ištverti milžiniškas “Valencia”, “Deportivo”, “Barcelona” ir, be abejo, šimtmetį švenčiančio “Real” (kurio treneriu jam lemta buvo būti tik 22 dienas) žaidėjų ambicijas bei aikštingus charakterius. Turbūt gynėjas “Sergi” iš “Barcelona” bus vienintelis atsisakęs dalyvauti vis žadamoje ispaniškoje puotoje.
Pakvaišęs vartininkas – o-kartais-ir-puolėjas Jose Luisas Chilavertas ir vėl bus Paragvajaus rinktinės kapitonas. Tiesa, jis nežais pirmųjų rungtynių, nes už spjūvį varžovui Pietų Amerikos santykių aiškinimosi metu buvo diskvalifikuotas 4 rungtynėms. Tačiau jau dabar rinktinės treneris italas Cesare Maldini priverstas teisintis, kad tai jis (o ne Chilavertas su politikais) atrinko tuos, kurie žada sutvarkyti ispanus. Alfredo Amarilla, Jose Cardozo, bei Europoje žaidžiantys Carlosas Parades ir Roque Santa Cruzas iš “Bayern” puikiai atsimena, kad prieš ketveris metus Prancūziją išgelbėjo tik “auksinio įvarčio” taisyklė.
Ilgus metus savo žemyne šlovinga (tačiau dėl aparteido negalėjusi dalyvauti pasaulinėse varžybose) Pietų Afrika pastaruoju metu pagarsėjo kaip nieko bendra dažnai neturinčių talentų kratinys. Šlovingoji Malio rinktinė šių metų Afrikos čempionate juos išspyrė dar ketvirtfinalyje. “Marseille” atstovaujantis Pierre Issa, “Charlton Athletic” puolėjas, sirguliuojantis komandos kapitonas Shaunas Bartlettas, Vigos “Celta” lyderis Benni McCarthy bei Mančesteryje besitrinantis Quintonas Fortune šiaip buvo puikūs žaidėjai. Nežinia kodėl, trenerio Jomo Sono žvilgsnis dažnai toks tuščias…
Grupė C – Tango, aistros ir kuklūs debiutantai. Ir dar vieni kuklūs debiutantai.
Brazilijos žygiai šio čempionato atrankos varžybose sukėlė širdies smūgius ne vienam šlovingiausios futbolo šalies sirgaliui. Paskutinę vinį į kartą paskutiniame Pietų Amerikos čempionate brazilams įkalė Honduras, kurios gyventojai po pergalės oficialiai šventė kelias dienas. Nenuostabu, kad Luiz Felipe Scolari – tai jau ketvirtas rinktinės treneris per pastaruosius ketveris metus. Čempionate jo valia neišvysime 36-mečio Romario ir Djalminha’os, tačiau Romario (pagaliau), Roberto Carlos ir Rivaldo kartu su dešimtimi tėvynėje pagarsėjusių futbolininkų megins nuplauti atrankos etapo dėmes.
Atrankos varžybos Turkija į priekį praleido švedus, tačiau vėliau sumindė austrus. Treneris Senolas Gunesas ir žiniasklaidos dievaitis Hakanas Šukuras jau žada pasirodymą pirmenybių ketvirtfinalyje. Stipriausios turkų pajėgos šią žiemą sutiko Milane – “Inter” duetas Emre Belozoglu ir Okanas Burukas bei “AC Milan” sublizgėjęs Umit Davala žada gera sezoną. Tačiau turkų futbolą drasko nežaboti įvairių klubų atstovų pykčiai – Gunesas jau ne kartą maldavo skirtingų Stambulo klubų atstovus pamiršti konfliktus. Dar viena turkų problema – amžius. Pasakykite tai Šukurui.
Kinijos komanda ilgus metus nepatekdavo į čempionato finalą, ir nedaugelis tikėjosi kad tai jiems tai karštoje Azijos kovoje (prisiminkime Uzbekistaną) pavyks taip lengvai. Šiaip ar taip, prie rinktinės vairo – jau penkias skirtingas ne pačių stipriausių šalių rinktines iki finalo atvairavęs serbas Boro Milutinovičius. “Manchester City” žaidęs Sun Jihai, “Dundee United” gynėjas Fan Žiyi ir Frankfurto “Eintracht” puolėjas Yang Čenas sieks įrodyti, kad jų vieta tarp pasaulio elito – pelnyta.
Kosta Rikos komanda Centrinės ir Šiaurės Amerikos (CONCACAF) atrankos turnyre sudorojo Jamaiką bei Trindinadą su Tobagu. Šalies sirgalių galvose atgimė prisiminimai apie šlovingąją 1990-ųjų rinktinę, prasiveržusią į antrąjį čempionato ratą. “Manchester City” puolėjas Paulo Wanchope bei atakų lyderis Rolando Fonseca bandys įrodyti, kad ir Centrinė Amerika savo žaidimo lygiu priklauso Pietų, o ne Šiaurės Amerikos regionui. Treneriui Alexandre Guimaraesui jau peršama pasekti brazilų pavyzdžiu, ir atakų taktiką grįsti trimis puolėjais.
Grupė D – Raudonieji velniai, velniški raudonieji, Lenkijos juodaodis ir Mia
Pietų Korėja pastaraisiais metais vis išlėkdavo po pirmojo atrankos etapo, tačiau šį kartą jie žaidžia namuose. Greičiausiai, legendinio olando Guuso Hiddinko vadovaujamai armijai nebūtų buvę sunku įveikti ir atrankos etapą. Komandos herojumi iš anksto skelbiamas belgų lygos lyderio “Anderlechto” puolėjas Seulas Ki-Hyjunas. Beje, likusių žaidėjų pavardžių ištarti taip pat neįmanoma. Žinome tik, kad tarp jų – ne viena Azijos futbolo dinastija. Juokus apie šunų valgymą publikuosime kitur, šalia pranešimų apie komandos galimybes pasiekti ketvirtfinalį.
Mūsų kaimynai Lenkija atrankos sezono pradžioje garsėjo tuo, kad įsipilietino juodaodį tada “Legia”, o dabar “Panathinaikos” puolėją Emanuelį Olisadebe. Daugelio nuostabai, Jerzy Engelio vadovaujami lenkai bene patys pirmieji užsitikrino teisę žaisti Korėjoje, sudaužę favorizuotas Norvegijos, Ukrainos bei Baltarusijos rinktines. Dar prieš kelis metus lenkai atsisakinėdavo žaisti rinktinėje, o visą gegužę tautą draskė ginčai, kodėl treneris atsisakė “Arminos” herojaus Arturo Wichniareko ar Tomaszo Iwano. Viena aišku – lenkų vartus gins dar vienas rinktinės simbolis – “Liverpool” vartų sargas Jerzy Dudekas, tuo sustiprindamas komandos šansus patekti į kitą etapą.
JAV rinktinė jau senokai išsigydė nuo 1994 m. sukeltos dirbtinės šlovės ligos, tačiau dar nepasiekė tos stadijos, kad… jų tautiečiai nustotų futbolą vadinti “sokeriu”. Ilgus metus puoselėjama “Major League Soccer” pastaruoju metu nenudžiugina išsavajotu žaidimu lygiu. Treneris įdomia pavarde Bruce Arena turėjo skubiai kviesti “Evertono” puolėją Joe-Maksą Moore ir “Suderland” žaidžiantį Claudio Reyna lygioms kautynėms su Jamaika. Ilgametis gynybinis amerikiečių žaidimo stilius prisidėjo prie to, kad neabejotina didžiausia šalies futbolo žvaigžde yra Mia Hamm. Neapsirikite – tai didžiosios šalies moterų rinktinės (beje, pasaulio čempionės) lyderė.
Dar viena (beveik) neišsipildžiusių svajonių komanda – Portugalijos rinktinė, prieš gerą dešimtį metų dar kaip jaunimo rinktinė užlipusi ant aukščiausio laiptelio. “Real” subrendęs puolėjas Luisas Figo (jei tik jam nepamaišys trauma), virtuozas Rui Costa (jei tik nepamaišys trauma) bei “Liverpool” gynybos siaubas barzdotasis Abelis Xavieras taip pat neturi kur trauktis, bent jau ne lengvoje preliminarinio etapo grupėje. Nenuostabu, kad treneris Antonio Oliveira pažadėjo į Japoniją paimti ir iki šiol neregėtų žvaigždžių iš pakilimą išgyvenančios šalies lygos (linkėjimai Edgarui Jankauskui). Taigi, “draugiškos” lygiosios su Brazilija šį pavasarį buvo tik pradžia.
Grupė E – Buvę varžovai, būsimi varžovai ir Pietų Liūtai. Bei Saudo Arabija.
Vokietijos rinktinę beveik iš karto po čempionato pasveikinsime Lietuvoje, o kol kas negražiai žaidžiančių, bet niekada nepasiduodančių žmonių tradicijų tęsėjai stengiasi sugrupuoti jėgas varžyboms Japonijoje. Rudenį vokiečius šokiravo jų gimtajame stadione net 5:1 sutriuškinę amžinieji priešai anglai, tačiau Rudi Viollerio komanda sugebėjo atsitiesti ir panašiu skirtumu finaliniame atrankos etape sudoroti Ukrainą. Todėl nedaugelis nustebo, kai konservatyvusis Violleris čempionato finalui pasirinko jau veteranais tapusius Carsteną Janckerį ir Oliverį Bierhoffą, tačiau komandoje neliko vietos daugiausiai įvarčių “Bundeslygoje” įmušusiam “1860 Munich” puolėjui Martinui Maxui. Vokietijos rinktinę apibendrina šalies čempionų “Borussia” gynybos penketukas – Sebastianas Kehlis, Christophas Metzelderis, Joergas Heinrichas, Christianas Woernsas ir vartininkas Jensas Lehmannas.
Egzotiška Saudo Arabijos rinktinė pateko jau į trečią pasaulio čempionatą iš eilės, o prie rinktinės vairo jau kelintą kartą iš eilės, išvijus užsienietį, buvo gražintas treneris Naseras Al-Džoharas. Čempionatas bus ir 1994-ųjų pergalių prieš Maroką ir Belgiją didvyrio Sami Al-Džabero atsisveikinimas. Padėti išlaikyti kuklią, bet jau tradicija tampančią arabų šlovę daugiausiai turėtų padėti geriausias Azijos metų žaidėjas Navafas Al-Temijatas, kuriam jau šiandien žadama kelionė į “Brescia” ar kitą Europos klubą. Viena yra tikra – žaidėjai, kurių 90 proc. pavardes pradeda garbingas “Al” pasistengs neapvilti milijonines sumas už pergales pažadėjusių šeichų.
Olandijos rinktinės duobkase tapusi Airijos rinktinė atrankos rungtynėse pagarsėjo gera gynyba. Kaip nebūtų keista, išvykus legendiniam britų treneriui Jackui Čarltonui reikalus perėmęs tvarkyti Mickas McCarthy nepabijojo į komandą pasikviesti Lietuvoje dar nematyto jaunimo. Stevenas Reidas, “Leeds United” žvaigždės Ianas Harte ir Robbie Keane pasirūpins, kad varžovai kiek ilgiau prisimintų airių rinktinę. Nors jau dabar pranešama, kad daugelį airių sirgalių nuo kelionės į Japoniją atbaidė itin didelės kainos, tačiau daugelis tikėjosi, kad airiai ne tik išsikapstys iš atrankos grupės, bet ir žengs toliau. Tačiau po to uždegantis kapitonas Roy Keane pasiuntė savo trenerį ant “trijų raidžių” ir…
Ne vienai praėjusio dešimečio rinktinei iki šiol sapnuojasi Afrikos futbolo atgimimą pradėjusi Kamerūno rinktinė ir ypatingą šokį prie kampinio gairelės bešokanti veteranas puolėjas Roge Milla. Šiuolaikinis Kamerūnas – tai greita ir ištverminga komanda, šių metų Afrikos čempionė. Treneris vokietis Winfriedas Schaferis disponuoja puikiais žaidėjais – “liverpūliečiu” Laurenu, “Sunderland” puolime žaidžiančiu Patricku Mboma ir Madrido “Real” marškinėlius vilkinčiu Geremi. Kamerūniečiai šventai įsitikinę, kad jų “Nesutramdomi liūtai” pateks tarp keturių geriausių planetos komandų, todėl užsipuolė šalies prezidento Biya sprendimą naujus rinkimus rengti birželio 23-ąją, dvi dienos po planuojamos pusfinalio datos – esą, pergalė privers pamiršti viską. Ar pavyks europiečiams sutramdyti liūtus, o gal tai tik svajonė – pamatysime jau birželio 1 d.
Grupė F – Grupė, iš kurios gyvas ir sveikas neišeis niekas
Anglijos rinktinės žygį į naują šlovę aptemdė rinktinės kapitonos iš “Manchester United” Davido Beckhemo trauma. Kol 80 proc. britų svarsto, ar žiniasklaidos numylėtinis įveiks negandas, švedas Svenas Goranas Erikssonas rikiuoja likusius žaidėjus. “Liverpool” žvaigždės Michaelo Oweno ir jo buvusio kolegos Robbie Fowlerio iš “Leeds” sustiprinta anglų puolimo linija atrodo tikrai neblogai, tačiau anglai tradiciškai bijo silpnos gynybos, kurioje žaidžia bevik vien tik jaunimas, savo pačių chuliganų siautėjimo ramioje Japonijoje bei “amžinųjų priešų” argentiniečių provokacijų aikštėje. Panašu, kad tikinčių Anglijos nepažeidžiamumu liko nedaug.
Daugelio specialistų Argentina yra minima kaip antroji pagal svarbą kandidatė į pasaulio futbolo čempionato sostą. Ekonominės suirutės (ir galutinio Maradonos pasitraukimo ;) kamuojama šalis pergalės trokšta kaip oro – jie aiškiai dominavo Pietų Amerikos atrankos etape, tačiau atsisakė žaisti žemyno čempionate. Chuanas Sebastianas Veronas, Hernanas Crespo, Gabrielis Batistuta, Chavieras Zanetti – tai tikri olando Marcelo Bielsa vadovaujamo kolektyvo deimantai. Paskutinis į rinktinės stovyklą, surengtą Italijoje atvyko Leverkūzeno “Bayer” gynėjas Diego Placente. Na ir, reikia pasakyti, kai kurių Argentinos žaidėjų šukuose yra… eee… nuostabios.
Dar viena kultinė pastarojo meto pasaulio čempionatų komanda – didieji Nigerijos “Ereliai”, šį kartą kiek nusodinti kolegų senegaliečių Afrikos čempionate. Tačiau, tokių žaidėjų kaip Kanu, Sunday Oliseho, Celestine Babayaro bei Jay Jay Okočos talentas yra nepaneigiamas. Pikti liežuviai kalbėjo apie nesibaigiančius nesutarimus tarp šalies futbolo federacijos, trenerio Adegboje Onigbinde komandos ir kai kurių žvaigždžių bei kyšius siūlančių jų agentų. Galbūt šalies sporto ministro Ishaya Mark Aku žūtis sutaikys aikštingą komandą ir sutelks ją kovai.
Ketvirtasis šio “traukinio į pragarą”, favoritais perpildytos atrankos grupės keleivis yra Švedijos rinktinė. Europos futbolo arenose kiek primiršti švedai atrankos etapą įveikė be pralaimėjimų, tiesa, tą kartą jiems burtai buvo kiek palankesni. Treneriai Larsas Lagerbackas ir Tommy Soderbergas šiam čempionatui disponuoja ištvermingais ir energingais saugais Hakanu Mildu bei didžiausia rinktinės viltimi – Karlu Frederiku Ljungbergu (deja, kol kas traumuotas), o atakoje siurprizų pateikti žada Henrikas Larssonas ir po trijų mėnesių pertraukos atsigaunantis “Barcelona” meistras Patrikas Anderssonas. Švedai nuolatos primena ir drąsinasi, kad bent vienos iš jų oponentų vadovas yra jų tautietis, kuriam ne vienas žaidėjas nori įrodyti savo “kietumą”.
Grupė G – Geriausia ten, kur mūsų nėra
Trečioji iš čempionato teorinių favoritų grupės – neseniai Lietuvoje matyta Italijos komanda. Kaip nebūtų keista, šį kartą “Azzurri” stiprioji pusė grečiausiai bus jų gynybą – Paolo Maldini (33 metų italų legenda lyg ir žada po čempionato palikti rinktinę), Fabio Cannavaro ir Alessandro Nesta, o tuo tarpu traumų išretinta puolimo linija – Francesco Totti, Christianas Vieri ir Alessandro Del Piero daugeliui kelia abejonių. Negana to, rinktinės treneris Giovanni Trapattoni buvo šalies pareigūnų užsipultas už tai, kad iš anksto atsisakė į Japoniją vežti veterano Roberto Baggio. Daugelio manymu, italus gali išgelbėti naujos žvaigždės – tokios kaip “Lėktuvu” pravardžiuojamas Vincenzo Montella, arba rinktinei teks likti prie eilinės suskilusių svajonių geldos.
Šioje grupėje žaidžia ir kaip visada ambicinga Kroatijos komanda. Per praėjusį dešimtmetį Mirko Jožičiaus vadovaujamos rinktinės žygį buvo kiek pristabdęs nedalyvavimas praėjusiame Europos čempionate, tačiau šį kartą ji susitvarkė su škotais ir belgais be papildomų rungtynių. Kroatai ir vėl turės Roberto Prosinečkio, Alen Bokšičiaus ir paties Davoro Šukerio patirtį bei bandys ją derinti su “Juventus” žaidėjo Igorio Tudoro, Boško Balabano iš “Aston Villa” bei Leverkūzeno “Bayer” žaidžiančio Jurica Vranješo entuziazmu. Po pergalės prieš kaimynus bosnius Davoras Šukeris jau paskubėjo pareikšti, kad jis tapsiąs rezultatyviausiu turnyro žaidėju, tačiau ne mažiau komandos sėkmė priklausys ir nuo vartininko Tomislavo Butinos žaidimo.
Daug mažesnes ambicijas grupėje puoselėja pirmą kartą iš Pietų Amerikos atrankos grupės į finalą prasimušęs Ekvadoras – ir prasimušęs kaip niekad garbingai – antroji vieta Pietų Amerikoje, pergalė prieš Braziliją namuose. Apžvalgininkų teigimu, toks šalies pasiekimas sietinas su vienu vardu – puolėju Agustinu Delgado, kuriam sumaniai talkino saugų linija, vadovaujama Alexo Aguinaga. Trenerio Hernano Dario Gomezo nelaimei, abu rinktinės lyderiai kol kas yra traumuoti. Todėl susidomėjimo centre atsidūrė saugo Walterio Ayovi pakvietimas – dar pernai 22 metų žaidėjas, naudodamas kažin kokio Walter io Corozo dokumentus, apsimetinėjo esąs 3 metais jaunesnis, nei iš tikrųjų. Tuo tarpu ateities žvaigždei jaunėliui Jorge Guagua vietos rinktinėje neatsirado. Nepaisant to, Ekvadoro treneris nuolatos kartoja, kad jo rinktinė kol kas vyksta į Japoniją mokytis, tobulėti ir susikrauti patirties ateičiai.
Trenerio Javiero Aguirre atvykimas išgelbėjo Meksiką nuo nacionalinės tragedijos, ir actekų šalies komanda sugebėjo išstumti Hondurą iš CONCACAF atrankos grupės lyderių. Lemiamų rungtynių didvyriu tapo Valjadolido “Real” puolėjas Cuauhtemocas Blanco, įspyręs du įvarčius. Kol kas, rinktinės lyderiais pasiruošę tapti ir puolėjas Francisco Palencia bei saugas Heriberto Morales. Didelės viltys siejamos ir su emocijų mašina Jesusu Arellano, tačiau šis Meksikos vaikinas kol kas atlieka bausmę už skandalingą elgesį atrankos rungtynėse su Kosta Rika. Šiuo metu Aguirre tiesiog neriasi iš kailio, stengdamasis motyvuoti ir sutramdyti savo žaidėjus kovai šioje gana sudėtingoje pasaulio čempionato grupėje.
Grupė H – Fanatiški šeimininkai, ramūs svečiai
Palanki likimo saulė kol kas šviečia virš Japonijos komandos – jie ne tik yra čempionato šeimininkai, palankūs burtai jiems parinko vieną iš lengviausių grupių, jie turi ir puikų trenerį prancūzą Philippe Troussierą. Tačiau apžvalgininkai sutaria, kad greitai virš japonų gali užsitraukti debesys – fanatiški sirgaliai iš jų tikisi daug, gal net per daug. Troussier nesidrovėjo pareikšti jaučiantis, kad japonai iš jo tikisi net pergalės pasaulio čempionate. Dėmesio centre – vienas iš brangiausių pasaulio žaidėjų Hidetošis Nakata iš italų “Parmos” – vien jo interneto tinklapį per dieną aplanko apie milijonas gerbėjų. Japonija pasižymėjo prieš du metus vykusiame Azijos čempionate ir tarptautiniuose turnyruose, tačiau pasaulio čempionatas – juk visai kas kita.
Džiaugsmo burtų rezultatais neslėpė ir pastaruoju metu nestabiliai žaidžianti Rusijos komanda, kurią treniruoja gerai pažįstamas specialistas Olegas Romancevas. Atrankos pradžioje pralaimėję Šveicarijai, rusai vėliau aplenkė Jugoslavijos ir Slovėnijos komandas, pasiruošimo metu pralaimėję Estija 1:2, vėliau Paryžiuje neblogai tvarkėsi su Prancūzijos komanda – lygiosios 0:0, tačiau atmosfera įkaito vos ne iki muštynių. Specialistai pastebi, kad Romancevas didžiąja dalimi remiasi vyresne žaidėjų karta – Vladimiru Besčiasnychu, Valerijumi Karpinu ir Aleksandru Mostovojumi iš Vigos “Celta”, “PSV Eindhoven” gyneju Jurijumi Nikiforovu bei “Porto” veteranu Dmitrijumi Aleiničevu. Ar rusų patriotinis emocingumas (federacijos pirmininkas Koloskovas įsakė visiems žaidėjams demonstratyviai dainuoti šalies himną varžybų metu) kompensuos “jaunų kojų” trūkumą, pamatysime jau čempionato pradžioje.
Sėkmės vaikais galima laikyti ir Belgijos komandą. Po ne itin įtikinamo starto Roberto Waseige treniruojami belgai sugebėjo susidoroti su favorite laikyta Čekijos komanda ir jau 5 kartą iš eilės pateko į pasaulio čempionato finalą. Dabar jų sėkmė priklauso nuo sugebėjimo pirmose rungtynėse susitvarkyti su tūkstantinės šeimininkus palaikančios minios kaukimu, puolėjo Emile Mpenza formos bei buvusio boksininko Marco Wilmotso sugebėjimu tvarkyti komandos veiksmus. Neseniai “Schalke 04” saugui buvo atlikta sudėtinga operacija, o tuo tarpu belgų žvilgsniai nukrypo į kylančią “Genk” klubo žvaigždę Wesley Soncką. Šiaip ar taip, belgai visada buvo nedidelių siurprizų virtuozai…
Paskutinė vieta mūsų apžvalgoje atiteko Tuniso komandai ir panašu, kad ji yra menkiausiai vertinama komanda šiame pasaulio čempionate. Generalinėje repeticijoje – šių metų Afrikos čempionate rinktinė pasirodė tragiškai – per tris rungtynės ne tik neiškovojo nei vienos pergalės, bet ir neįmušė nei vieno įvarčio. Nenuostabu, kad likus vos dviem mėnesiams iki svarbiausio pasaulyje turnyro iš rinktinės pabėgo treneris Henri Michelis, palikęs reikalus savo asistentų Ammaro Soujaho ir Chemajeso Laabidi rankose. Negana to, traumą gavo komandos kapitonas vartininkas Čokri El Ouaeras, o po traumas grįžęs saugas Amaras Souajahas buvo pričiuptas vartojant nandroloną. Treneriai buvo priversti prisiminti praėjusiame čempionate žaidusį vartų sargą Ali Boumnijelį, o visas viltis sieja su puolėjais Zoubeiru Baya iš “Bešiktaš” bei vietine žvaigžde Ali Zitouni. Ar jiems pavyks išsilaikyti po karštą Japonijos saule? – tuo abejoja daugelis.
Aha! Jei kas iš jūsų pasiekė pabaigą (atsiprašome, bet tų komandų šiemet tiek daug)… Daugiau apie Pasaulio čempionatą, tai yra… eee… visų šalių mėgstami gėrimai, tikimybės laimėti čempionatą bei iškristi pirmame rate bei… eee… Marijono Mikutavičiaus nuomonė –> naujame mėnraščio ORE numeryje!
Komentarai