Imu šį gražiai išleistą digipaką į rankas su išankstiniu nusistatymu – prieš kiek laiko teko nelaimė išgirsti baltarusių Drum Ecstazy ir lietuvių muzikantų “džemčiką”… Vienas lietuviškų nevykėlių buvo būtent j.m. – gerai žinomas gitaros virtuozas Juozas Milašius. Tai buvo vienas tokių momentų kai net klausyti nejauku… norisi tikėti, jog tai buvo išimtis, nes J.Milašius yra vienas lietuviškosios gitaros generolų. Jei muzikantai už savo nuopelnus būtų apdovanojami kaip kareiviai, J.Milašiaus krūtinę turbūt dengtų ne viena eilė ordinų ir medalių. Paskutiniu metu gitaristas pasirodo su LT avangardo karaliais IVTKYGYG. Tačiau dabar ausyse skamba solinis J.Milašiaus darbas – visą muziką ir žodžius sukūrė bei gitara ir kompiuteriu atliko pats autorius. Prisipažinsiu, albumas ne tik sugriovė mano neigiamą nuostatą apie J.M., bet ir sukūrė teigiamą aurą aplink jį. Sunku apibūdinti, tai ką girdžiu. Bendriausias tam tinkamas žodis – ambient (išskyrus kelias triukšmingesnes vietas) avangardas. Giliau nelįsiu dėl kompetencijos trūkumo. Ramios pulsacijos be didesnių grafomaniškų gitaros išsipisinėjimų. Tokia muzika galėjo gimti bet kurioje pasaulio vietoje. Tai komplimentas. Vis dėlto tai muzika išrinktiesiems, truputį kvepianti “menas menui” pretenzijomis. Bet, be jokios abejonės, įdomu. O dabar – J.M. “eilė”. Albumą platina, pasirodo dar gyvi, “Zona records”.
Komentarai