Achim Vogel, jis gi Acimo, galima pasakyti, dar tik pradedantysis vokiečių muzikantas, kuris ne šiaip sau turi didžiulę šiuolaikinio meno, klasikos ir džiazo kurinių žinių bazę. Achimo tėvelis – Peter Vogel – žinomas vokiečių skulptorius, kuris išgarsėjo savo interaktyviu ir kibernetiniu požiūriu į meną, ir pripratino savo sūnelį prie kažko nepaprasto. Ir būtent dėl to dabar Vokietijoje vyksta maža revoliucija. Kai kurie tiesiog nenori priimti muzikantą-eksperimentatorių į savo muzikos kolekcijas, kiti su nuostaba sako, kad Achim, būdamas dar visai jaunutis, jau pradėjo kurti pasaulinės klasės muziką ir, kad jo laukia šviesus rytojus.
Pažiūrėjus jau į patį viršelį, kažkodėl atrodo, kad viduje mes sulauksim žiauriai “suveltas”, psichodelines apsivartojusio muzikanto mintis. Netiesa. Acimo “kepa” lengvą gilios (“deep”) elektronikos variantą, kuris yra sumaišytas su funk, house ir breakbeat, maža to, čia galima pastabėti permatomas, dangiško grožio, laižančias širdį savo švelnumu saksofono ir vokalo partijas.
Achimo muzika, kaip nebūtų keista, yra labai gera ir “simpatiška”. Albumas klausosi ant vienos bangos, pats to nepastebi, kaip pradedi atsipalaiduoti. Geriausia albumo klausytis iš ryto, kai ruošiesi eiti į darbą ar universitetą – jis labai teigiamai nuteikia. Dabar labai retai pasitaiko tokie neeiliniai darbeliai, skirti būtent nuotaikai gerinti – būtinai paklausykit!
Daugiau info apie atlikėją: www.acimo.de
Komentarai