Wibutee – Eight domestic challenges

Kas sako, kad permainos nėra gerai? Tą dar kartą įrodė vienas live grojantis “akustinis” kolektyvas, visai nesenai susijungęs su Sternklang. Kas iš to išėjo? Gimė projektas Wibutee, apie kurį ir eis kalba, tai yra apie jų naują darbą “Eight domestic challenges”.

Pabandykite sumaišyti pseudo-klasiką su triukšmu, mušamaisiais, saksofonu ir spontaniškai improvizuojama muzika, kurį kažkuo primena jazzambient. Skanu? Palaukite. O, jeigu aš dar pasakysiu, kad priedo prie visa to Wibutee dar pridėjo melodingą trip-hopą ir begėdiškai raunantį stogą dubą, kurį išgirdęs, pradedi lydytis?

Graži muzika, po ją slypi ne kas kitas, o tik kokybė, nes pats albumo soundas yra padarytas labai kruopščiai ir atsakingai. Matosi, kad muzikantai prie jo labai sąžiningai padirbėjo. “Overproducing” – pasakytų bet kuris pedantiškas garso studijos darbuotojas. Gal nuo to ir atsiranda ta taip vadinama monotonija, kurios pagrindas yra “tvarkinga” improvizacija, nuo kurios po poros perklausymų pavargsta ausys. Ir netgi karts nuo karto atsirandantis groovy bitas negelbėja padėties.

Wibutee, be abejo, reikėtų pagirti dar ir už tai, kad albumui ruošiant jie naudojo fender rhodes (toks muzikos instrumentas, su kuriuo Ray Manzarek iš “The Doors” įrašė geriausias jų albumo “Rides on the storm” partijas) soundus. Skamba nepakartojamai ir tikrai skaniai.