“Dehli 9” yra jau aštuntas, jei skaičiuojant ir remiksų rinkinius, studijinis Richard Dorfmeister ir Rupert Huber projekto Tosca albumas. Ankstesni jų darbai – “Opera”, “Chocolate Elvis” ir “Suzuki” šimtus kartų tarnavo kaip pats geriausias garso takelis mūsų ramybės ir tingulio akimirkoms, valandoms bei dienoms. Tosca paruošė dar vieną, gerą buvimą papildantį, kūrinių rinkinį.
Albumo pavadinimas ir jame įrašyta muzika, kaip skuba paaiškinti jo kūrėjai, neturi nieko bendro su Indija ir pastarosios sostine Naujuoju Deliu, o yra tik užuomina į šių dviejų austrų muzikinę biografiją. “Dehli 9” – tai nuoroda į laikus, kai mokyklos draugai Dorfmeister ir Huber buvo įkūrę grupę būtent tokiu pavadinimu, kurioje ir žengė pirmuosius muzikinius žingsnius, susipažino su tuomet dar elementaria elektronine įranga, eksperimentavo studijoje ir rengė gyvus hipiškos dvasios pasirodymus. Naujajame albume ir buvo siekiama atkurti anų laikų eksperimentavo, spontaniškos kūrybos dvasią, daugiau dėmesio skiriant ne kruopščiai ir metodiškai kuriamoms kompozicinėms įmantrybėms, programavimui ar kitiems studijiniams triukams ir viražams, o kiek įmanoma “gyvesniam”, nors tai Tosca’os atveju vis tiek yra sąlyginis dalykas, muzikavimui, tekstams.
Dorfmeisterio ir Huberio padidėjusį dėmesį tekstinei muzikos daliai atspindi iki šiol nei viename albume nematytas kviestinių vokalistų ir reperių skaičius. Savo balsus ir mintis Tosca’i šį kartą “paskolino” jau antrą kartą su jais dirbanti tautietė Anna Clementi, šimtaveidis Londono hipsteris Earl Zinger, dar žinomas Rob Gallagher vardu, MC Tweed iš Birmingemo Different Drummer Sound System komandos, bene garsiausias Vienos reperis MC Sugar B ir ten pat gyvenanti New Wave vokalistė Graf Hadik.
Pirmasis albumo diskas kiek greitesnio tempo nei įprasta Tosca’ai. Būdingus per echo-chamber perleistus hip-hop ritmus albume “Dehli 9” dažnai keičia downtempo house monotoniškos pulsacijos, kai kur įsiterpia samba poliritmija, šalia tipiško, vyraujančio dub atsiranda ir jazz intonacijų, akordų. Lengviausiai atmintin įstringa ir dar ilgai ten sukasi “Oscar” ir “Me & Yoko Ono” su Anna Clementi, “Gute Laune” su Tweed, “Wonderful” su Earl Zinger ir “Ralf Royce” su Stephan Graf Hadik Wildner.
Antrame diske Tosca pateikia minimalistines kompozicijas pianinu, keliančias šiokias tokias asociacijas su Phillip Glass. Šias kompozicijas sukūrė ir atliko Rupert Huber. Tiesa, iš pradžių jos buvo parengtos kaip atskiras projektas, tačiau vėliau Richardo Dorfmeisterio siūlymu minimaliai remiksuotos, vos pastebimai “paskanintos” dub prieskoniais ir pateiktos kaip antroji meditacine nuotaika dvelkianti albumo “Dehli 9” dalis.
Atveriantis naujas Tosca’os galimybes, spalvingesnis, įvairesnis ir įvairiapusiškesnis nei ankstesni, šviežiai skambantis, “Dehli 9” – kol kas geriausias projekto albumas.
Komentarai