Kažkoks muzikos apžvalgininkas gan tiksliai pastebėjo, jog vienas pagrindinių remiksuotų jazz, soul, world ar kokios kitokios “gyvos” muzikos vokalinių kūrinių trūkumų yra tas, kad dažniausiai puikūs originalų vokalai labai prastai “sėdi” ant juos “vėžinančio” šiuolaikiško ritmo. Nepaisant to, šiandieninės elektroninės šokių muzikos prodiuseriai toliau kepa tokius kiek prisvilusius muzikinius blynus, leidybinės firmos juos leidžia, o dar atsiranda ir tokių, kurie visa tai daugiau ar mažiau noriai perka, paskatinti gudrių “praeitis ateičiai” ar “patirtis ir amžinos vertybės vs. inovacijos” marketinginių kampanijų. Smagu konstatuoti, kad… “Club Sodade” yra viena malonių išimčių, pretenduojančių į metų remiksų albumo titulą ir stojančių greta tokių leidinių kaip “Shades Of Blue: Madlib Invades Blue Note” bei tikriausiai toje pačioje kategorijoje atsidursiančio ką tik pasirodysiančio “Verve Remixed 2”.
Gal net kiek keista, kad tik dabar buvo ryžtasi tokiam projektui – juk ši portugalų ir kreolų kraujo mišinį savo gyslomis varinėjanti Cape Verde salyno gyventoja savo išskirtiniu balsu ir atlikimo maniera jau senokai užkariavo širdis net ir tų muzikos mylėtojų, kurie dažniausiai nežengia į kiek klaidinančiu vardu pavadintą world music teritoriją. Net jei ir pirmą kartą išgirdote Cesaria Evora vardą, galite būti tikri, kad kažkur kažkada ją girdėjote, labiausiai tikėtina, kad kokioje nors jaukioje kavinėje, arbatinėje ar bare.
Klube “Sodade” toli šiaurės vakarų Afrikos krante karštos ir spalvingos Cesaria Evora muzikos šventę kartu su ja švenčia universalieji Château Flight iš Paryžiaus, cklick house atstovas taip pat paryžietis Pépé Bradock, antros kartos Detroit techno prodiuseris Carl Craig, neseniai mus aplankęs amerikietiško garage lyderis Kerri Chandler iš New Jersey, vienas didžiausių šiandieninių muzikos humoristų ir parodistų Señor Coconut iš Santiago, egzotiškasis Yoruba išpažintojas iš San Juano Osunlade, broken beat vizionieriai iš Londono 4 Hero, legendinis N.Y.C. house djus ir prodiuseris François Kevorkian bei mažiau žinomi DJ Rork & Demon Ritchie ir Cris Prolific.
Didžiausio dėmesio ir daugiausia pagyrimu nusipelno techno legenda Carl Craig už savąją odės Angolai (“Angola”) versiją, kai kurių nuomone nusipelnančią metų remikso vardo ir atgaivinančią tikėjimą elektronine šokių muzika kaip tikrai kūrybinga ir novatoriška veikla. Afrikietiška sultinga Evora balso saldybė vienoje lėkštėje su rupiu, bet tuo pačiu šiltu ir subtiliu techno. Skanu… taip skanu jau seniai bebuvo. Nors ne ką prastesnės ir Pépé Bradock, Kerri Chandler, Señor Coconut, 4 Hero bei François K interpretacijos. Vardai kalba už save.
Vienintelis trūkumas – šioks toks pasikartojimas. Nors ir puikiai remiksuotą, kai viename albume net tris kartus išgirsti tą pačią “Angola’ą”, taip ir norisi sušukti, “Bet juk čia ne “dj friendly” singlas!”.
Komentarai