Nick Warren buvo, ko gero, žymiausias (kartu ir labiausiai nusipelnęs mano fonotekai) DJ aplankęs Lietuvą, bet kada istorijoje. Panašu, kad kol kas Lietuvoje, ko gero, tai įmanoma tik su rimtu rėmėjo patepimu, nors… Kalbant apie žmonių kiekį, tai buvo tikrai fantastiška – sausakimša forumpelaso amfiteatro salė, prabangios mašinos prie įėjimo, blizgantys žmonės, tiesa, buvo ir neblizgančių, na tokių kaip mes.
Ramiai lūkuriavau prie besisukančio forumpelas įėjimo. Laukiau diktofono, kurį turėjo man atvežti draugas. Mašinos pririeda ir nurieda, vos ne kaip iš filmų. Vienuolikta vakaro, viduj kirba noras pradėti penktadienio vakarą, tačiau laukia dar truputis darbo. Pakalbinti svečią ir, jei įmanoma, pamaustyti kitus “interviu” paimti susirinkusius.
VIP zonoje, į kurią reikia sunkiai ir ilgai lipti, teatėjo “Tangoramos” Samas ir kultūristai iš LTV, kas jau savaime aišku yra didelis “reskepta” jiems. Kultūristai šiame kontekste yra žmonės, darantys reportažus kultūros laidoms. Booyaka!
Laiko tikrai nėra daug, nes promouteris Šmitas žino, jog Nickas turi pradėti apie pusė pirmos. O jau tuoj dvylika. Nepaisant to atvykusiajam uždavinėjami ir pateikinėjami įvairūs bukoki ir labai taiklūs klausimėliai, o “žvaigždė”, jei jis pats leistų taip jį vadinti, dar linksmiau ir sąmojingiau į juos atsakinėja. Žodžiu matyti, kad pripratęs. Tūkstantį kartų kartojasi tas pats. Bet mums įdomu. O tuo labiau, kad panašu – ir jam ne pro šalį kiek prasiblaškyti su vietine media.
Taigi ištaikome trumpą pokalbio minutę ir mes, apsikabiname ir paplepam apie nieką.
Helas. Sveikinimai nuo Lietuvos žmonių. Kas maloniausio dabar tavo gyvenime?
Tai vienas lengvesnių klausimų man dabar, ir, ko gero, gana nuobodus atsakymas – turiu šešių metų dukrytę ir kiekviena diena praleista su ja man yra nuostabi.
Bet daug keliauji…
Ne, šiais laikais iš tiesų jau nebesimėtau tiek daug po įvairius pasaulio kraštus. Nenamuose būnu tris savaitgalius per mėnesį, visą kitą laiką sėdžiu Bristolyje – dažniausiai dirbu įrašų studijoje. Mėnesio bėgy turėtumėm pabaigti naujausią albumą, tikiuosi, kad jis išleistas bus kitų metų vasarį ar kovą. Tai bus tikrai geriausia. ką esame padarę! (kalbama apie “Way Out West” naujausią albumą, – aut. past.)
Na, o blogiausi išgyvenimai per paskutines porą savaičių?
Prieš 3 mėn. grojau Meksikoje. Buvo tikras košmaras. Buvo puikus party sekmadienio vakare, po vakarėlio su keliais promouteriais ir draugeliais nuėjome į aludę išgerti kelių bokalų alaus, norėjome pasiilsėti, kai staiga šeši meksikiečiai policininkai su automatais užgriuvo mus tiesiog ten kur sėdėjome. Visus mus susėmė ir sukišo šešiolikai valandų į savo meksikietišką kaliūzę. Neturėjom žalio supratimo už ką.
Tai už ką?
Vėliau paaiškėjo – už tai, kad gėrėm alų trečią valandą nakties.
O kas čia tokio gerti alų iki trijų nakties?
Todėl, kad ta aludė turėjo licenciją pardavinėti alkoholį tik iki dviejų nakties… Aludės savininkas sėdo su mumis į cypę taip pat…
Ar matei tą minią laukiančią tavęs čia apačioje?
Taip, ji nuostabi.
O ką manai apie tuos visus madingus, blizgančius personažus?
Man tai iš tikrųjų nelabai rūpi. [juokiasi}
OK.
Man patinka, kai susirenka skirtingi žmonės. Svarbiausia, kad visi būtų ramūs, ta prasme atsipūtę, ir mėgautųsi. Svarbu, kad visiems būtų gerai. Tai svarbiausia.
Pakalbėkim apie tavo laisvalaikį. Koks geriausias būdas praleisti laisvą laiką?
Iš tiesų esu išprotėjęs žvejys – Kolorado, Pietų Amerika, tai tos vietos, kurios mane vilioja labiausiai. Žinau tikrai nuostabių vietelių. Neseniai Kolorade laukinėje gamtoje praleidau ištisas tris dienas, mažiau meškas, laukinė gamta, ane, tai jėga.
Žinai, čia Lietuvoje irgi rastum gerų laukinės gamtos užkampių, tau tikrai turėtų patikti. Meškų taip pat turim.
Puiku, kada nors kitą kartą būtinai [juokiasi]
Buvai Maskvoje, o kokia tavo bendra nuomonė apie šį regioną, apie Rytų Europą?
Žinai, galiu pasakyti, kad Rytų Europos šalyse, mano manymu, šiuo metu klubinė scena yra kur kas stipresnė nei Vakarų Europoje. Pirmiausiai tai yra todėl, kad čia tai nauja ir įdomu žmonėms. Vakaruose visa tai jau seniai įsiėdę, visi visko matę, visi persisotinę, žinai, tai ne pats geriausias jausmas.
Na, pora paskutinių žodžių pogrindinei Lietuvos šokių scenai, tiesiai nuo Nick Warren?
Darykit tik tai, kuo tikit. Ir būtinai nepamirškit išeit pašėlt per naktį!!!
Sumušam rankom su Nick’u, palydim jį pasiruošti vakarėliui ir koridoriumi ateinančio promouterio Šmito akyse jau matau jo visus nusimatančius nuotykius per naktį. Full power on!
Tą naktį Nick Warren mums pagrojo tradiciškai kokybišką savo setą, kaip tai būdinga “Global Underground” ir pan. tipo vakarėliams ar kompiliacijoms. Visi šėlo, trypė, šiknas kraipė ir mušė rankom, lyg geriausi draugai būtų buvę. Skirtingi ritmai, skirtingos emocijos, tačiau vis tiek į viena susiliejanti masė ir tautas suvienijanti atmosfera. Pirmyn!
Na, o tačiau pagaliau, jei būti sąžiningam, prie širdies pridėjęs ranką pasakysiu, kad nelabai be viso to daugiau ką ir beprisimenu. Prisimenu, kad buvo linksma, kad buvo gera muzika, kad buvo baisiai daug žmonių, kad šeštą ryto mus išmetė apsauginiai. O ką? Kaip rusų patarlė sako, “jei šiandien nors truputį gėda už tai, ką vakar pridarei ir pripezėjai, vadinas buvo tikrai geros išgertuvės”. Valio, tegul tik būna ir kuo daugiau gėda.
Komentarai