Kažkada galvojau, kad elektroninė muzika tėra monotoniškas bumbsėjimas ir ją vertinau ironiškai bei pašaipiai. Paskui į mano ausis pateko Nightmares On Wax albumo “Smokers Delight” garsai ir nuomonė apie elektroninę muziką pasikeitė visiems laikams. Jei reikėtų įvardinti 10 įtakingiausių gyvenimo albumų – “Smokers Delight” tikrai būtų tarp jų.
Beveik prieš 10 metų mano rankoje dažnai smilko kvapni suktinė, o marihuana atrodė tartum šviesa tunelio gale. Panašiai tuomet turbūt jautėsi ir George Evelyn (aka DJ Ease), sukūręs savotišką pūtikų garso bibliją “Smokers Delight”.
Todėl, kad ir ką galvočiau apie “Gravity” ir jo publiką, negalėjau praleisti Jo pasirodymo. Tiesa, prieš tai išspausdintame interviu DJ Ease atšaldė mano užsidegimą, neslėpdamas, jog jo grojama muzika priklausys nuo susirinkusios publikos poreikių. Žinant neišrankią LT publiką, toks pareiškimas nepridėjo optimizmo. Bet vistiek…
Apie vidurnaktį stoviu prie “G” įėjimo. Netoliese kažkoks keistuolis, prisikrovęs pilną krepšį petardų, vieną po kitos šaudo jas į orą. Vienu metu net pagalvoju, kad čia tokia originali “G” savireklama. Apsauginis tuo tarpu tikrina merginų id.
Kaip pagal užsakymą, besileidžiant laiptais, pasigirsta tiek kartų nuklausyti Nightmares On Wax garsai. Klubas užpildytas kokiais 70% (vakar čia buvo absoliutus anšlagas per Igno IV “progresyvo” fiestą su G-Pal ir Ana Maria), šokių aikštelė, galima sakyti, pilna.
Publika nuo šlovingųjų “G” laikų gerokai pasikeitus: vietoje brangių “leiblų” manekenų, kurių niekada nepamatysi mieste dieną, didžiąją dalį sudaro rūbų/batų parduotuvių pardavėjos, sekretorės ir vadybininkai, dar vienas kitas dizaineris ir reklamščikas. Nemanau, kad “G” įkūrėjai norėtų matyti tuos šokėjų ratukus, per vidurį pasidėjusius savo rankinukus ir megztinius…
Vis dėlto publikos garbei reikia pasakyti, kad jie puikiai atpažino DJ Ease sete Nightmares On Wax garsus, pasveikindami juos audringais šūksniais. Bet taip pat sėkmingai visi raitėsi ir pagal išsibezdėjusį “fankutį” ar skystoką hip-hop. Kai NOW idėjų generatorius pasveikino visus per mikrofoną, atrodė, kad pagaliau prasidės kažkas įdomesnio, tačiau vienas kitas įdomesnis gabalas ir vėl viskas įkrito į daugiau-mažiau įprasto “G” vakarėlio vėžes.
Tikiu, dauguma tą vakarą smagiai pasišoko su draugais ar susipažino su žavinga antraja puse, suvalgiusiems daugiau nei pusę, DJ Ease nuskambėjo gal net dieviškai, tačiau… Aš išėjau jam net nebaigus groti. Nes visa tai aš jau daugelį kartų girdėjau “Boogaloo” ir kituose vakarėliuose.
Ir nesakykit, kad Nightmares On Wax grojo Lietuvoje. Ir nesakykit, kad kita savaitę gros The Avalanches. Deja, deja, o taip norėtųsi…
Komentarai