Stebėtinai ilgai elektro keliauja į Lietuvą. Net keista kaip toks dėkingas stilius (“senovinis” new wave kvapas ir modernūs sąskambiai turėtų pritraukti tiek vyresnius, tiek jaunesnius party animals + nepamirškim didžiulio punky apsirengimo įvairovės potencialo) nesuvilioja nei atlikėjų, nei klubų “meno vadovų”, nei muzikos mylėtojų. Žodžiu, nors ir madinga, ir stilinga, bet šokam toliau pagal house ir progressive.
“Gravity” nusprendė užpildyti šią spragą ir pakvietė į daugiau-mažiau elektro vakarėlį su atitinkamu “Arnie” video ir grupe Pieno Lazeriai. Vilniaus auksinio jaunimo cool vardą pastaruoju metu perėmė “Galaxy”, tačiau “Gravity” lieka melomanų bastionu ir be išskirtinio blizgesio ir patogių staliukų.
Prieš-tarp-po grupės publiką kaitino vinilo meistrai P-Shaver ir Klerfe iš kurių antrasis tą vakarą labiau atitinka mano nusiteikimą.
Žmonių kaip penktadieniui ne ypač daug – klubas užpildytas pusiau. Vieniša elektro pora su pūstu raudonu sijonu ir pusnuogiu vienu (sic!) iš “Balto bato” ideologų blaškosi tarsi nukritę iš Berlyno diskotekos. tuo tarpu tušinuku primarginta džinsovkė atrodo daugiau graudžiai – prieš 10-15 metų tai buvo pakankamai kieta, tačiau dabar yra daugybė kitų priemonių…
Ir štai vakaro vinis, best kept secret – Pieno Lazeriai. Jų “garbei” viena klubo sienų kaip kokiam underground klube aptempta juodu audeklu. Patys “lazeriai” daugiau panašūs į klounus – galvas puošia “prezervatyvai”, kažkokie sijonai. Toks kičas labiau primena slaviškuosius “KVN” nei neo-pankišką elektro. Kolonėlėse pasigirsta visai padorūs elektro garsai, publika apstoja “lazerius” ir gyvai reaguoja į jų šaudomus garsus. Už nugaros “meškiukas” Henrikas “taiklus” kaip niekad: “O, žiūrėk lazeriokai dramenbeisą varo”. Scenoje pasirodžius “pieno” dainininkei viskas pasikeičia – ant elektro garsų pasigirsta profesionalus akademinis ir poliruotas a la “lietuviškoji džiazo mokykla” vokalas. Jau kam kam, bet ne man aiškinti, kad toks vokalas paverčia niekais “lazerių” elektro įvaizdį. Panašiai erzina ir saksofonas, tik jis bando užkabinti daugiau negu moko pučiamųjų skyriuje “kelpšoje”. Trūksta punk/new wave background, nors, sako, kai kurie grupės nariai savo laiku ir trynėsi šioje aplinkoje.
Pertrauką suvilgo dar vienas vodka kokteilis iš žavios barmenės (pagaliau, čia ne vien bernai pilsto gėrimus :) ir pokalbiai su pažįstamais. Paskui prasideda antroji dalis, kurios viduryje pradedu nuobodžiauti – po pradinio susižavėjimo “lazeriai” daugiau nieko ir nepasiūlo. Deja, šiuo atveju “gyvi” garsai labiau trukdo nei padeda, nes muzikos pamatas “lazeriams” pavyksta visai skaniai.
Taksistas juokiasi, kai nei lietuviškai, nei rusiškai nesuprantu, kaip atidaryti mašinos duris: “Ot kuda ty?” – “Ot verbliuda”, atsakau.
Komentarai