Legendinės vokiečių grupės atsisveikinimo turas užkabino ir Pabaltikumą. Kaip jau įprasta, Lietuvos melomanai vienais ar kitais keliais keliavo į Rygą. Eilinį kartą bėdavojant, kad pas mus nieko nevyksta, vienas LT renginių organizatorių iškart paklausė “O manai ateitų žmonių?” Teigiamai atsakyti nesiryžau…
Ryga pasitiko didmiesčio alsavimu. Vilniuje ilgai gyvenęs pažįstamas austras, kartą nuvažiavęs į Latvijos sostinę, grįžęs pasakojo, jog vos tik išėjęs iš traukinių stoties pajuto, kad atvažiavo į city. Taigi, trumpai prasiėjom pro sitį, išklijuotą KRAFTWERK plakatais, išgėrėm po bokalą Cesu alaus (beje, bare laisvai gali sakyti “Vieną alaus” ir visi supras, ypač operuoji žemaitišku akcentu) ir pasukom link “Skonto” sporto centro.
Koncertas vyko didžiuliame angare, šalia jaukaus “Skonto” stadiono. Prieigose rangėsi kokio puskilometrio žmonių “gyvatė”, tačiau eilės prie kitų dviejų įėjimų kažkodėl buvo gerokai trumpesnės. Pasimojavę su keliais pažįstamais iš Lietuvos (pagal tai, kad sutikau bent 10 savo pažistamų, iš viso lietuvių galėjo būti gerokai virš 100), patikrinti pabrėžtinai mandagių apsauginių (moterys tikrina moteris!), patekome į didžiulį maniežą, kurio vienam gale juodavo pakankamai asketiška scena, o kitame iš tolo švytėjo KRAFTWERK “tour de france” ir kita atributika.
Pasirodo, kol kas Rygoje koncertų lankomumo rekordas priklauso ne kokiai nors užsienio žvaigždei, o vietiniams BRAINSTORM, surinkusiems į savo solinį koncertą virš 20 tūkst. žmonių. KRAFTWERK šio rekordo nepamušė, tačiau “Skonto Halla” buvo pakankamai tiršta – spėju, apie 10 tūkst. žmonių.
Netrukus sušvito keli prožektoriai ir prie keturių “darbastalių” stojo jau ne pirmos jaunystės kostiumuoti vyrai. Tikra autobahn-couture estetika. “Machine – machine – man” sklido iš garsiakalbių. Kadangi patys muzikantai, kažką ramiai maigantys, nelabai įdomūs akiai, turbūt beveik visos minios dėmesys sutelktas į videoprojekcijas. Kiekvienas kompozicija – atskiras filmukas ir jau neaišku, ar vaizdai akomponuoja muzikai ar atvirkščiai. Sako, tai vieno iš “krafverkų” kūryba – garsas ir vaizdas juose suderintas tiesiog idealiai.
“Sealafield-Tchernobyl-Hiroshima-Stop radioactivity”, – vardinamos branduolinės energijos kataklizmų vietos. “Skonto” maniežas užpildytas grėsmingų ir tamsių garsų.
Ekrane pradėjus kristi piliulių lietui, minia pritariančiai ir linksmai suošia. Paralelės daugiau nei aiškios :) Tuo tarpu grupė kaip tik turi omenyje sveiką gyvenimo būdą ir vardina įvairiausias naudingasias medžiagas nuo seleno iki proteino-a-b-c-d-vitamino.
Vėliau buvo ir apie Tour de france lenktynes, ir apie transeuropinį ekspresą, ir apie manekenes, ir apie, be abejo, robotus. Pastarojoje dainoje muzikantus pakeitė garsieji judantys manekenai-robotai su “kraftverkų” veidais. Kai jau atrodė, kad grupė daugiau nepasirodys, vietas prie darbastalių užėmė jau nebe solidūs kostiumuoti vyriškiai, o “spaidermenų” kostiumus vilkinčios figūros.
Koncertas baigėsi gabalu “Music Non Stop”, kurio metu muzikantai vienas po kito paliko sceną, žemai nusilenkdami publikai. Po 2 valandų pasirodymo tik didžiausi fanai turėjo likti nepasotinti.
Maniežas išspjovė minią į šiltas Rygos gatves. Beje, naujas įstatymas: alkoholis po 22 val. parduodamas tik baruose ir panašiose įstaigose. Todėl, sako, parduotuvės kartais virsta improvizuotais barais :) Suvalgę po kebabą, pasukom į centrą. Klube “Essential” vyko oficialus koncerto after-party, tačiau holivudiškas interjeras ir brangus įėjimas, nusvėrė viską gerokai paprastesnio ir jaukaus “Depo” klubo naudai. Čia trijose erdvėse malėsi žmonės ir “tilpo” šyzo-houzy-elektro-industrial-gothic garsai.
Švintančiomis Rygos gatvėmis pasiekėm savo lovas, kurios svetingai priėmė nuvargusius kūnelius. “Ja tvoj sluga, ja tvoj rabotnik.”
Komentarai