Sónar 2004

Jau ir kasdien magiška Barselona, festivalio metu tarsi įsielektrina. Užėjęs i neseniai Lietuvoje grojusio Paco Osuna vinilų parduotuvę galvomis trinktelėjome į parduotuvėje grojusį Jeff Mills. Žodžiu visko vyksta tiek daug, kad tik grįžęs namo suvoki kiek nespėjai pamatyti. Na, bet pameginkime apžvelgti visą tai po savaitės, kai jau mažiau sukasi galva. Beje, didžiausias festivalio hitas – naujasis KRAFTWERK remiksas. “Ja tvoi sluga, ja tvoi rabotnik… “ Check it out!

Šių metų Sónar vyko jau berods vienuoliktą kartą, ir jis išsiskiria nuo kitų didelių Europos elektroninės muzikos renginių, tuo kad didelis dėmesys skiriamas multimedia projektams ir muzikos profesionalams. Be dieninių koncertų ir vakarinės dalies čia vyksta mugė, kurioje įrašų kompanijos iš viso pasaulio pristato savo naujausius leidinius, įvairūs muzikantų , naujų produktų pristatymai. Kas tas “produktų pristatymas”. Na, čiupinėjom naujausia Technics firmos CD grotuvą ir gėrėjomės Technics Gold patefono spindesiu.

Aišku, kelionė į festivalį pačiu festivaliu ar parodomis nepasibaigia. Pirmąją naktį skyrėme vieno žymesnių Barsos klubų La Terazza lankymui. Kaip tą naktį ten vyko Soma rec. vakarėlis su Slicon Soul ir panašiais. Klubas įrengtas tokioje vietovėje, kuri vadinas Pablos Espaniol. Tai kažkas panašaus į mūsų Rumšiškes. Ispaniškas kaimelis, kuriame atkartota įvairių Ispanijos regionų senovinė architektūra. Galite įsivaizduoti geresnę vietą klubui?:)

Nusipirkęs bilietą patenki į senovės Ispaniją, kulniuoji siauromis gatvelėmis, skini nuo medžių apelsinus ir tolumoje esančioje terasoje po atviru dangumi girdi bumbsėjimą. Neįmanoma atsispirti ispaniškam bendravimo temperamentui, todėl buvo begalė pažinčių ir itin gero laiko…… Štai šalia jau sėdasi vieno Britanijos banko padalinio vadovas, kiek toliau jau šoka…

Ispanija vilioja ir egzotiškais patiekalais. Black rice buvo ko gero įdomiausias objektas, kurį teko suvalgyti “Sonar” savaitgalio metu. Tai ryžiai su aštunkoju, kuris išskiria kažin kokį rašalą, dėl to patiekalas yra juodos spalvos. Įsivaizduokit atneša – jums ant stalo tokį truputį palankstytą ir apjuodusį puodą pilną juodos košės. O prie šalimais esančio salo sėdinčios merginos išverčia akis – ką gi čia valgo lituanos… Na ką, una cerveza, por favor… Na, gerai, grįžkime prie “rimtosios” dalies.

Pagrindinė dieninė programa- Sonar By Day vyksta Barselonos šiuolaikinio meno centro patalpose. Čia sustatytos įvairaus dydžio scenos nuo ganėtinai kamerinių esančių patalpose iki lauko scenų. Dieninėje dalyje nemažai ekserimentinės muzikos, begalė mums visai mažai pažįstamų (t.y. niekad negirdėtų) Ispanijos ir Portugalijos grupių. Įvairios mažos firmos rengia savotišką mažą savo vakarėlį, kuriame pasirodo vienas ar du “savi” atlikėjai.

Dienos metu šešiose scenose pristatomi įvairūs elektroninbėz muzikos pakraščiai. Nuo ekspermentinio triukšmo iki DJ grojančių Junior Jack ir Robert Smith įrašytą gabalą. Maloniausiai skambėjo Carsten Nicolai ir Alva Noto projektas, na o Sonar Lab palapinėje grojęs Roba Da Bank (Radio 1/Blue Room) buvo pats geriausias ir tuo pačiu vienas iš “popsoviausių” didžėjų. Na, bet Duok Dieve mum tokį popsą!

Ketvirtadienis suprantama šiek tiek ramesnis, o štai kitomis dienomis dieninė festivalio dalis netgi tapo šiek tiek varginanti,. Nes kelionė nuo vienos scenos prie kitos su sustojimais pailsėti:) užtrukdavo ganėtinai ilgai. Meną iš esmės praleidom, nes stigo laiko. Tik paskubom aplankėm ŠMC vykusią pardoą „Socialization“ su iš automatų padarytomis kėdėmis, lašančiomis ir kitomis intaliacijomis.

Storame kasmet leidžiamame Sonar kataloge šiais metais skiriamas dėmesys utopinėm komunom. Nuostabi tema kur pristatomos nepriklausomybę paskelbusios komunos. Nuo NSK (Neu Slowenische Kunst) mini valstybės neturinčios ir neigiančios sienas iki net Lietuvos spaudoje pristatytos Sealand (www.sealandgov.com) ar Evrugo Mental State (www.evru.org), State of Sabotage (www.sabotage.at), Kingdom of Elgaland&Vargaland (www.krev.org). Ir taip toliau.

Naktinė Sonar dalys vyksta šiek tiek toliau nuo centro, parodų komplekse. Buvo įrengtos trys salė, didžiausia iš jų dydžio kaip šešios Kauno Sporto halės. Ji skirta superžvaigždėm, šiemet ten pasirodė Plastikmanas, Miss Kittin, Jeff Mills, Dave Clark ir taip toliau ir panašiai. Sonar park pavadintoje scenoje buvo nemažai hip hop atlikėjų, o po atviru dangumi esančioje SonarPub penktadienio vakarą buvo pristatyta ELEKTRONIKA BRAZIL su keliais gyvais atlikėjais iš Brazilijos ir DJ Marlboro, o sekančią nakti ten spyrė Hellas, Tiga ir kiti electro grandai.

Jeigu reiktų išrinkti, kas buvo geriausia… Profesionaliausias DJ pasirodymas, iš mūsų varpinės žiūrint, buvo Miss Kittin. Surengė netikėtą pasirodymą, nes neatvyko Carl Cox. Nesu didelis electro ar electro house mėgėjas. Kartais manau, jog tai tapo visu mėgiama tik tapus mada, nors pats stilius egzituoja daugybe metų. Tačiau neįmanoma nelenkt galvos prieš Miss Kittin profesionaluma, pasirodymą sulipdymą, darbą su žmonėmis ir įvaizdį scenoje. Kid Koala pritrenkė unikaliais skrečavimo sugebėjimais, MASSIVE ATTACK nuostabiu gyvu pasirodymu, o Jeff Mills nustebino lengvais “arkliukais”:)

Atskiro paminėjimo vertos šalia Sonar by Night vykstantys “afterparčiai”. Štai jau savo aparatūrą susistatė garso sistemos, techno pankai ir taip toliau. Šeštadienį ryte prasidėjęs “atvėsimas” tęsėsiasi, kai jau atėjome į vakarinę šeštadienio dalį. O kas dėjosi sekmadienį ryte, tai tikrai sunku papasakoti… Šalia esančiame parkelyje tarp palmių šoko begalė žmonių. Visai atsitiktinai, paėję kiek toliau radome dar vieną parkelį su dar šešiomis “sound system”: nuo house iki acid techno…. Paklausėme, kada jie žada baigti? Sako, gal antradienį. Ispanijos hedonizmo lygis pranoksta viską, ką teko matyti iki šiol. Netgi Britanijos nelegalius reivus.

Festivalyje galima pamatyti neįtikėtinų vaizdų – apsaugos darbuotojas rūkantis hašišą, policininkas neišleidžiantis vaikino be akreditacijos iš festivalio teritorijos ir nurodantis pastarajam šlapintis ant sienos. Šiaip pastarasis prašėsi išeiti iš teritorijos, nes prie tualeto didelė eilė. Štai ir techno hipiai nerišliai diskutuoja apie kalbos barjerus. Ir tas didžiulis didžiulis akvariumas pilnas “Chupa Chups” saldainių VIP zonoje.

Festivalyje pasirodė, kad užmegzti pažintis, pristatyti savo išleistą ir sukurtą muziką, sudominti ir netgi parduoti plokšteles yra daug lengviau nei atrodo. Mūsų atsivežtas Simuck EP ir “RyRalio” miksuotas albumas pasirodė puiki vizitinė kortelė. Ir į Sonarą kitais metais būtinai…..

photos: Juan Sala and Alicia Aguilera