Juodai balta – raktažodžiai, nurodantys ne vien į meninę fotografiją, rasistinius priedainius ar šachmatų lauką, bet ir į keistai daugiareikšmėjantį terminą „gotika“. Jo ultra-kultūringiems vilnius-in-your-pocket paminklams antrina nenuslūgstantys subkulto tarnai, juodvarniais lakstantys ir metaliniais makiažais pasižvanginantys. Mintinai mokam jų infantilokus fetišėlius: de Sadas, peilis, kraujas, morgas, penktas puslapis, kryžiai ir kiti satanistiniai aksesuarai..
Visa tai nevalingai iškyla prieš akis ir sekant ataušusiomis, tačiau garantuotai tęstinėmis festivalio „Mėnuo juodaragis“ pėdomis, tik šį atvejį papildo minėtas „baltas“ dėmuo, t.y., neopagoniški tyrimai ir įsisavinimo apeigos. O žiūrint nuotraukas – apskritai daug gražių ir gerų žmonių. Kad būtų vaizdžiau, pašnekėjau su kultūros, literatūros ir madų analitike Akvile Rėklaityte; enjoy
MJR – tai gotų sąskrydis su „baltų paveldo“ lozungų antsluoksniu ar kažkas dar?
Vis dėlto tai greičiau “baltų paveldo” lozungų antsluoksnis su gotų sąskrydžiu. Į kvadratinio kilometro aptvertą pievą pasiganyti susirenka patys tikriausi PAGONYS, žalvariu kaustytais smilkiniais – išgirsi iš tolo – ir lininėmis uniformomis. Taip pat gotai – jų dauguma, todėl festivalio dienos (nebūdingai rugpjūčio mėnesiui) pajuosta. MJR įstatymai demokratiški, tad veiklos yra ir tiems ir tiems. Visi tie kartais susimaišo, ir neretai išvysti gotus šokant “kepurinį”, o pagonis – liejant juodas “Max Factor” ašaras. Per visą veidą.
Festivalis orientuotas į pirmapradę baltų kultūrą (nes buvo daug “Kūlgrindos” ir kelios mokslo populiarinimo paskaitos apie senąją lietuvių farmaciją (kuo daugiau šūdo, tuo egzotiškiau), baltų mitologiją, kosmologiją ir signatūrą). Neužmiršta ir antrapradė baltų kultūra: visur kabėjo juodi plakatai “nemėtyk šiukšlių”, “nesikeik”, “tvardykis”, “daug negerk” ir pan. Atmosfera taikinga ir harmoninga – gotų gentys nepuolė, o pagoniai mosavosi kardais just for fun, kaip sakė vienas paveldėtas baltas.
Kaip suprantu, tave ten traukė iš Tradicijos?
Supratingas esi. Šis MJR man buvo ketvirtas. Pirmasis festivalis traukė savo muzikos ir ypač auditorijos :) gražumu, antrasis – labiau ekshibicionistiniais sumetimais (dalyvavau viename projekte), trečiasis – tik dėl Lyncho ir noise, o paskutinysis – iš solidarumo tradicijai.
Žinoma, buvo šiek tiek smalsu: kas įdomaus įvyks. Beje, didžiajai daliai auditorijos (ypač jaunesniosios) maga ir fatališkos patirtys. Pvz., viena pažįstama persona kažkuriais metais taip įnirtingai kratė galvą per MJR metalo koncertą, kad ją tuoj pastebėjo scenos favoritai ir pakvietė būti neo-folk-go-go šokėja jų grupėję. Taip prasidėjo jos daug žadanti karjera, o šiemet ji su manimi jau nesisveikino. (Buitinė pasidavimo MJR’ui priežastis – užsieniečiai draugai, kurie iš kelių to savaitgalio alternatyvų pasirinko šią. Teko taikytis prie svečių).
Kuo buvo ypatinga Šiemet? Gal įsidėmėjai muzikos, „paskaitų“. Žinoma, gera išgirst ir anoniminį liudijimą apie grybus. Juk sezonas lietingas.
Šiemet daugiau nei pusę festivalio išgyvanau siaubingą depresiją. Kaip niekada erzino gotų juodi nėriniai ir tortinės suknios (gal pavydas?). Dar labiau – daugumos tų pačių atlikėjų tos pačios programos. Iš proto varė (pačia blogiausia prasme) lietuviškų sutartinių autentika (sakė, turėtumėm įeiti į folk transą – nepavyko) ir nešildomos palapinės grindys. Galop viskas apsivertė.
Didžiojoje scenoje pasirodė austrų grupė ALLERSEELEN bendrame projekte su vengrų būgnininkais. Apokaliptinis-militaristinis-industrinis popsas taip atjungė visas depresijas, kad vietiniai dileriai net keletą kartų teiravosi, ar nereikia “kaliosų” ir kitokių umėdžių. Po koncerto įsigijau CD iš paties austro rankų. Suveikė kaip zabovėlė isterijos ištiktam vaikui.
Dėl nešildomų palapinės grindų jau neinkščiau – per naktį šėlau puikioje noise diskotekoje, reguliariai užsukdama į gotų vakarėlį gretimoje pavėsinėje. Tuo tarpu pagonys benzinu kurstė laužą ir, gaspadoriškai sunėrę rankas, stovėjo eilėje prie šašlykų, kebabų ir alaus kioskelio.
Kuo pasižymi publika? Ar, kaip ji kinta? Kokie užrašai ant marškių? Dabar madingiausi.
MJR pažodžiui – Maskaradas Juodų Rūbų. O tai ne vien gotai su savo celofaniniais gorsetais. Maskarade taip pat dalyvauja juodai (savaime aišku) vilkintys metalistai, šiaip matricininkai, tamsius treningus (nes tai praktiška) dėvintys vietiniai šienpjoviai. Lininių pagonių beveik nesimato dėl jų koloritinės adaptacijos prie gamtos, o keletas superspalvingų grybininkų-grybautojų, nors ir netiko bendram kontekstui, buvo gana draugiškai priimti į puotą. Bent jau žiūrovų teisėmis.
Maskarado kolekcijoje vyrauja kraštutinumų ir celofano efekto tendencijos. Tikrai! Gotai prisivežė pilnas pakabas pūstų ir aptemptų suknelių, pasiūtų iš juodos nepermatomos blizgios plastmasės. Iš tos pačios “medžiagos” kiti pasiusiuvę mantijas, liemenes ar liemenėles. Ypač madingas vakarinis (! Dėvimas tik sutemus ir esant ne aukštesnei kaip 14° C temperatūrai) kostiumas – minimalistinė liemenėlė ir prie jos pritaisyti juodojo angelo sparnai, išlankstyti iš vielos. Apatinei daliai tinka violetinės tinklinės pėdkelnės ir celofaniniai (vėl) stringai. Kuklesnėms (-iems) – visokie juodi sijonai ir kerzai.
Visų plaukai kažkodėl juodi. Buvo tik viena blondinė gotė. Pagonių plaukus dažniausiai slėpia lauko gėlių vainikai ir minėtieji žalvariniai tiuningai. Pagonių kolekcijoje populiarios palaidinės iki kelių, ypatingu būdu nudažytos olimpiečių marškinėlių spalvomis. Tų palaidinių buvo galima net nusipirkti! (nesakiau, kad veikė toks turgus – žolelių arbatos, žalvarinės bižuterijos, medaus, tatuiruočių, ženkliukų, lipdukų, CD ir viso kito, kas paveldėta iš baltų?)
Ar mano mamai patiktų programa?
O taip! Programa pritaikyta išrankiausiam skoniui. MJR ganykloj nemažai šeimų. Tėvai pagal neo-folk lopšines vežimėliuose migdo vaikus, kiti fotografuoja transines sutartinių plėšikes; kitame ganyklos gale – erdvė elektrikams ir noisininkams. Intelektualams – filmai (pvz., lietuvių senoji ir naujoji animacija, VDA studentų trumpametražiniai, D. Lyncho, Barto..) ir paskaitos: kviečiami žymūs lektoriai – pvz., šiemet G. Beresnevičius – bet dažniausiai jie neatvyksta – pvz., šiemet G. Beresnevičius.
Jaunųjų gočiukų tėvams patinka tai, kad MJR garantuotas saugumas (teritoriją saugo “Vorai” ir policijos patruliai); o visiems patinka tai, kad lauko duše šiemet pakabino veidrodį, prie kurio Maskarado dalyviai būrėsi pasigrožėti savo išeiginiais atvaizdais.
Dar patiko fakelų nušviestame lauke įtaisyti du televizoriai pusfinalinėms ir finalinėms krepšinio rungtynėms stebėti tiesiogiai iš Atėnų. Auditorija užburta, mėnesio ragas pajuodo, rygailio ratilio, I play death.
Ir, žinoma – tradiciškai – pridurk, ko nesusiprotėjau paklaust.
Viskas. Tik priduriu, kad atsakinėjau spontaniškai, tai atsiprašau už nenuoseklumą ir nestilingumą. Dar galėčiau – tačiau ar verta – recenzuoti kiekvieną girdėtą, regėtą festivalio grupę. Mano nuomonė labai bloga. Bet labai subjektyvi. Dėl to ir neminiu visokių A20D, skyforger’ių, žvaigždumėnijų ir t.t. Giriu tik ALERSEELEN ir lietuvos e-kompozitorius (Donis, Gintas K., GIRNŲ GIESMĖS, kiti). Ai, dar vienas prancūzas – “dj Audio Head Cleaner”…Apskritai, visi atsakymai labai subjektyvūs.
Tiesą sakant, atsakymai atrodo kuo nuosekliausi ir stilingiausi. Ačiū tau už juos dvigubai!
Interviu iliustruoja M. Puidos nuotraukos
Komentarai