Apleistas Profsąjungų rūmų pastatas. Atrodo lyg ir neseniai – prieš pusantrų metų pagrindinėse jo patalpose nugriaudėjo priešpaskutinė Matematikų ir informatikų dienų (MIDI) roko opera. Dabar apleistoje didžiojoje koncertų salėje, vėl vyksta intensyvios repeticijos – ruošiama Vilniaus universiteto 425-ių metų jubiliejui skirta fantastinė roko operetė “Neformatas”.
Kalbamės su idėjiniu kūrinio vadu Tadu Daujotu
Trumpai papasakok apie savo “kūdikius”,- ankstesnes roko operas ir šią, paskutiniąją.
Ankstesnės buvo tik matematikų ir skirtos konkrečiai MIDI. Šitai yra surinkta “chebra” iš viso Vilniaus universiteto. Ko neradome ten, rinkomės iš Muzikos Akademijos. Atranka buvo tikrai didelė.
Ar nesunku buvo visus surinkti?
Jei tu kažkuo groji ir tau tai patinka… plius nelabai turi galimybių kur pasireikšti, tai turi būti ganėtinai įdomu tokiame renginyje sudalyvauti. Ypač Vingio parke sugroti. Tai kažkas naujo. Tai – malonumas.
Vingio parkas, didelė erdvė, nemokamas įėjimas… Stiprus antausis komercijai. Jūs pykstat?
Aišku, pykstam. Nuvažiuoji į užsienį, kad ir netolimą,- ta pati Latvija turi savo rokinę radijo stotį. O pas mus tokių dalykų nėra. Nereikia net lyginti su Vokietija, Olandija ar Anglija… Ta kultūra turi savo šaknis. O pas mus tos šaknys yra nukapotos.
Tai ko jūs tikitės?
Visais laikais studentai buvo labai stipri jėga, kurios visi bijojo. Nesakau, kad mūsų kažkas turi bijoti, tačiau reikia, kad atsižvelgtų į šitą poziciją. Reikia ir tokio dalyko, negalima jo blokuoti visais įmanomais ir neįmanomais būdais.
Renginio globėjas – A. Zuokas. Jis pats pareiškė norą, ar teko už skverno tampyti?
Universiteto jubiliejus – miesto šventė, kurios rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Tai natūralu, jog palaiko. Tokie užmojai tikrai nemažai kainuoja. Džiaugiamės, jog turime Savivaldybės finansavimą, taip pat Vilniaus Banko, Lietuvos Telekomo. Visiems, kurie nors kažkiek prisidėjo, esame dėkingi.
Sekantis Vilniaus universiteto jubiliejus bus po dvidešimt penkerių metų. Chebra, kuri atsimena, kas buvo 1979-aisiais, jaučia tam šiokius tokius sentimentus. O dabar tai vėl vyksta. Taigi, džiugu, jog iniciatyva yra palaikoma.
Atskleisk šiek tiek operos siužetą…
Iš esmės, visos tos problemos, kurios gvildenamos scenarijuje, liečia undergroundą, neformatą. Tai – žmonės. Robotai valdo žmonių protus, tie, kurie nori mąstyti kitaip, yra ignoruojami, ignoruojama pati žmonija. Taip pat ir muzikinė pusė: beveik visos šios dainos yra ignoruojamos radijo stočių. Konceptualiai trumpai taip…
Įterpkime “konceptualiai ilgiau” – pirmąjį “Neformato” pranešimą spaudai…
2579-ieji metai. Žmogus, norėdamas palengvinti savo gyvenimą, susikūrė gausybę mašinų: automobilių, kompiuterių, robotų. Kibernetikos fanatizmas apvertė viską aukštyn kojom, ir robotai, idant palengvintų žmonėms gyvenimą, valdo juos kaip marionetes. Tai tarsi žmonijos hipnozė, nes mintys, veiksmai, gyvenimai yra valdomi galingos mašinos –Nuomonės formavimo roboto. Maža grupelė, nepatenkintų diktatoriškais robotų veiksmais, bando priešintis, bet jie nepajėgūs fiziškai kovoti prieš galingas metalo mašinas.
Vienas iš maištininkų – Miljamas, pabūgsta kovoti ir pasislepia. Jam apsireiškia Fėja, kuri leidžia suprasti, kad jėga robotų nenugalėsi, kad žmogus yra unikalus savo mąstysena ir tik protas gali būti pagrindiniu ginklu kovoje už nuomonės laisvę. Bandydamas perprasti priešą, kvailelis Miljamas, persirengia robotu, nes mano, kad norint nugalėti priešą reikia pabūti pačiam jo kailyje. Jo keliones po Kitokių robotų šalį, susitikimą su Dirbtiniu intelektu ir kovą už žmonijos gerbūvį, Jūs galėsite išvysti 2004 m. rugsėjo 18 dieną.
Lyginant su anksčiau Lietuvoje pastatytais miuziklais ar roko operomis, tai žvilgsnis visai kitu kampu. Tai ne istorinis pasakojimas ar šiuolaikinė legendos interpretacija, tai fantastikos elementais apipintas šou, per ateities prizmę interpretuojantis pagrindines gyvenimo tiesas. Pavadinimas „Neformatas“ atspindi ne tik siužete gvildenamas problemas, bet ir muzikinę fantastinės roko operetės dalį, kuri sudaryta iš Lietuvos grupių kūrinių, kuriuos tikimybė išgirsti per radijo stotis yra artima nuliui.
Scenoje vyks konfliktas ne tik tarp žmonių ir robotų, bet ir tarp „neformatinės“ ir „formatinės“ muzikos, pastarąją atlieka karts nuo karto apsireiškiančios ateivės vykdančios savo mistinius stebėjimus. Ateik, prisijunk prie mūsų, nes ateitis priklauso nuo dabarties per praeitį!
Tęsiame interviu!
Kas dainuos roko operetėje? Ar bus matytų scenoje veidų?
Visi dainininkai yra VU studentai:) Pagrindinį vaidmenį atliks Ignelis (buvęs grupės LEMPA vokalistas), jau dainavęs trijose MIDI roko operose. Mielai sutiko dalyvauti TVM studentas Vilius („Skamp“ vokalistas), Kristė, dainuojanti pagrindinius vaidmenis MIDI roko operose nuo pat pirmosios. Ir daugelis kitų, tikrai gabių jaunų, ambicingų žmonių. Kai kuriems tai pirmas išėjimas ant didžiosios scenos, bet tikiuosi, kad šis blynas jiems bus ne tik kad neprisvilęs, bet ir su gardžia braškių uogiene.
Kiek projekte dalyvauja žmonių?
Muzikantų scenoje bus net aštuoniolika, iš kurių septyni stygininkai, penki pučiamieji, du gitaristai, būgnininkas, perkusistas. Pritariantieji vokalistai – devyni, pagrindinių – keturiolika. Tai tik muzikuojančių žmonių scenoje bus net 41 (!) O dar šokėjai, aktoriai ir tie kurių niekas nemato, kaip dailininkai, dizaineriai ir pan. Tiksliai dar nesu suskaičiavęs, bet virš šimto tai tikrai.
Kaip vyko kūrinių atrinkimas? Pagal kokius kriterijus tai buvo daroma?
Yra tam tikra gabalų koncepcija, kurie gali atitikti patį neformatą. Kitas dalykas yra siužetas, ką gali pritaikyti tai ar kitai vietai. Žiūri, kokia daina tinka labiau tam ar kitam momentui. Labai ilgas sąrašas liko ir už brūkšnio. Nors ir labai norėtum, visko nepanaudosi. Roko operetėje yra šešiolika dainų. Norom nenorom, kažką atmeti… Reikalinga tam tikra nuotaika. Tai ne tik muzikinis šou, tai – realiam laike filmuojamas filmas, žaidimas su kameromis su šviesomis.
Muzika yra dalis tavo, ką į ją įdedi, negali būti jokio griežto šablono, ar “daryk taip, kaip pasakiau”. Kiekvienas operetės dalyvis yra savotiškas jos autorius. Mes kuriam istoriją.
Paskutinis žodis…
Jei įdomu, kokia tai istorija, kokie lietuviškos alternatyvos kūriniai sutraukti į atominį neformato užtaisą,- rugsėjo 18-osios vakarą ateik į Vingio parką. Ir neieškok bilietų spaudos kioskuose. Jų nereikia.
Komentarai