Vasara baigėsi – atėjo laikas ruoštis sekančiai! O kas gali būti vasariškiau nei renginiai atvirame ore. Šiemet vykusių festivalių sąrašas buvo labai platus ir galėjo įtikti patiems išrankiausiems skoniams. Ilgai svarstęs iš daugelio variantų pasirinkau Vokietijoje vykstantį Melt! ir nė kiek neprašoviau! Laukuose netoli Dessau, esančio pusiaukelėje tarp Berlyno ir Leipcigo, vykęs jau septintasis festivalis yra vienas intensyviausių Vokietijos open-air. Šiemet į jį suvažiavo apie 12 tūkstančių lankytojų, didžioji dauguma jų – vokiečiai.
Melt! Dalyvių sąrašas buvo daugiau nei įspūdingas. Keturios scenos – Big Wheel su Ricardo Villalobos, Kiki, Sascha Funke; Gemini su Laurent Garnier, THE YOUNGSTERS, Scan X, The Hacker, Heiko Laux, Alexander Kowalski, Ellen Allien, Richie Hawtin; Mosquito su Diego, Luciano, Andre Galluzzi, ir pagrindinė Meduza scena su MOUSE ON MARS, TORTOISE, MIA… ir daugelis kitų atlikėjų. Visi šie vardai žadėjo didelius įspūdžius. Tokiuose daug scenų turinčiuose dideliuose renginiuose išgirsti visus norimus atlikėjus neįmanoma, tačiau jų tiek daug, kad tikrai yra ką rinktis.
Atvažiavę į festivalio vietą ir praleidę nemažai laiko eilėje, patenkame į viskuo aprūpintą festivalio teritoriją. Čia pora kempingų – vienas nemokamas nesaugomoje teritorijoje, kitas – renginio teritorijoje su tualetais ir dušais, prie kurių dažnai nusidriekdavo eilės, tačiau jos gana greitai judėjo ir ilgai jose neužtrukdavome. Įdomus akcentas – kempingai dėl įdomaus landšafto nuo pagrindinės renginio vietos nutolę apie pora kilometrų, tačiau tai nesudarė ypatingų sunkumų, nors automobilių eismas šioje dalyje renginio metu buvo uždraustas. Tačiau visas renginio dienas tarp kempingo ir festivalio vietos nuolatos kursavo talpūs nemokami autobusai. Nuo festivalio vietos nutolęs kempingas tikrai turėjo privalumą: iš galingos garso aparatūros sklindanti muzika visai netrukdė ilsėtis.
Nepaisant to, kad renginys – didelio mąsto ir lankytojų buvo tūkstančiai, visi buvo itin draugiški ir dar sykį patvirtino labai gerą mano nuomonę apie Vokietijos “tūsovščikus” – draugiški, mandagūs ir paslaugūs žmonės, puikiai žinantys, kur atvyko ir ko tikisi iš renginio, – bene ideali auditorija.
Pagrindinė festivalio vieta buvo įrengta pasakiškai! Amfiteatro formos erdvės ir daugybė masyvių įspūdingo dydžio industrinių įrenginių, panašių į milžiniškų anglies kasimo mašinų ir statybinių kranų hibridus, dienos šviesoje atrodė labai didingai. Na, o naktį skoningai apšviesti įvairiomis spalvomis sudarė nepakartojamą reginį – tikras Ferropolis! Nepaprastas koloritas sukūrė ypatingą renginio atmosferą.
Penktadienis
Bandome skubėti į Heiko Laux pasirodymą, tačiau kol stovėjome eilėje, o vėliau kūrėmės kempinge, spėjome tik į po jo prie patefonų atsistojusio kito Kanzleramt šviesulio – Alexander Kowalski seto pradžią. Vyrukas pagrojo jo kūrybai būdingą melodingą tamsoką stripped down techno su rafinuotomis bosų linijomis ir aiškiai jaučiamu Detroit ir klasikinio gilaus Berlin techno skambesiu.
Iš karto po jo atėjo eilė mano labai mėgstamai Ellen Allien. Buvau klausęs puikų ir tikrai neeilinį jos studijinį miksą “Weiss” (Bpitch Control) ir buvau susidaręs labai gerą įspūdį apie atlikėjos technikos sugebėjimus. Deja, šį kartą Ellen neblizgėjo ir atrodė gerokai pasimetusi ir besiblaškanti… Setą darkė nuolatinės klaidos, be to, ji stengėsi daryti ilgus, gerus įgūdžius turinčių DJ mylimus “perėjimus”, tačiau tai jai visiškai nesisekė.
Palikęs Ellen Allien kankintis išskubėjau į Big Wheel sceną, kur gausiai susirinkusią publiką lepino į muziką paniręs Ricardo Villalobos. Minkšti hipnotizuojantys garsai su daug įvairios persipynusios perkusijos veikė beveik hipnoziškai. Muzika, net ir būdama minimalistinės struktūros, alsavo įvairiomis garsų paletėmis ir pietietišku “minkštumu”. Laužydami galvas, kaip gi tiksliau įvardinus šią muziką, juokais ją pavadinome tiesiog nuostabiu stiliumi. Vėliau nutarėm, kad trumpai jį galima apibūdinti, kaip labai šiltą minimal techno tech-house derinį.
Ricardo Villalobos gimė karštoje Čilėje, turbūt jos karštos saulės spinduliuose slepiasi užburianti jo muzikos šilumos paslaptis. Pasirodymo apogėjumi tapo momentas, kai labai šiltai su publika bendravęs didžėjus, norėdamas sutvarkyti nuolatos įkyriai šokinėti pradedančią patefono adatą, pasilenkė ir ramiai ją palaižė… :). Po tokio „bučinio“ viskas, be abejo, susitvarkė :).
Pralėkdamas pro pagrindinę sceną , kur per visą praleidau labai nedaug laiko, „pataikiau“ į projekto MIA atliekamą mano labai mėgstamą kūrinį „Factory city“. Geras projektas.
5 val. ryto – 3 valandų trukmės Richie Hawtin setas… Žmogus, kurio niekam nereikia pristatinėti, Plastikman vardu padarė neišmatuojamą įtaką visai elektroninei muzikai. Su juo siejau didelius lūkesčius. Ir visi jie su kaupu išsipildė: puikus muzikinis turinys, techniškai nepriekaištingai skrupulingas atlikimas, daugybė laiku ir vietoje naudojamų efektų ir bene idealus dažnių valdymas privertė kartu su visa minia judėti jau pavargusį mano kūną. Didžėjus, naudodamas Final Scratch įrangą ir semplerį, grojo “minimalistinės clickinės” prigimties kiek sausokus garsus, turinčius daug dinaminės energijos. Įpindamas daug sunkesnės techno muzikos išlaikė svyruojantį balansą tarp europinio hard techno, kuris bendrame kontekste skambėjo labai rafinuotai, ir Berlyno įkvėpto minimal click techno. Įspūdinga garso sistema puikiai išryškino garso struktūros niuansus ir reagavo į menkiausią mikšerio EQ pasukimą.
Scenos kampe juokingai ir gana apgailėtinai atrodė „palaikymo komanda“, kurios didžiąją dalį sudarė „žvaigždžių“ subines mėgstanti palaižyti fauna. Tačiau, matyt tokia yra realybė ir žmonių prigimtis. Apie 7:30 bebaiginėjant groti Richie Hawtinui nešiau savo pavargusį kūną į saldaus miego glėbį, tačiau pamiegoti pavyko iki… kokios 11 val., kuomet plynoje pievoje įsiplieskė kaitri saulė. Jokio šešėlio, temperatūra siekė apie 30ºC. Bandėme slėptis įvairiais būdais, bet užmigti daugiau nebepavyko.
Šeštadienis
Dušai, dušai ir dar kartą – dušai. Buvo puiki diena maudynėms. Už poros šimtų metrų tyvuliavo didelis, beveik visą renginio teritoriją juosiantis ežeras. Tačiau maudytis jame nedrįsome, nors vokiečiai jame gana linksmai murkdėsi ir mėtėsi purvais… Muzikinis veiksmas prasidėjo jau nuo 12:30, bet prie festivalio scenų neskubėjome. Puikiai žinojome, kad jei po tokio trumpo miego visą dieną praleisime renginyje, iki ryto tikrai neištempsime.
Kaip bebūtų gaila, praleidęs Senor Coconut ir Avril, tik 20:30 išskubėjau stebėti TORTOISE pasirodymo didžiojoje scenoje. Turėjau bėgioti tarp scenos ir užrakinto spaudos centro, kuriame krovėsi mano fotoaparatas, todėl girdėjau juos tik atkarpomis. Nepaisant to, atlikėjai paliko gerą įspūdį.
Po jų sekė MOUSE ON MARS, kuriuos jau buvau matęs “Elektrodienose”, kur jie suskėlė itin stiprų gyvą pasirodymą. Šį kartą MOUSE ON MARS muziką buvo sunkesnė, ne tokia glitch, daugiau sukanti link savo rokinių įtakų. Greiti laužyti bitai kartais peraugdavo net į hardcore, tačiau dažniausiai laviravo tarp tik MOM būdingų laužytų ritmų ir visų įmanomų, ir neįmanomų garsų maišalynės. Smagu!
Po to sekė bastymasis iš vienos scenos į kitą. Luciano, Andre Galluzzi ir štai… 2 val. nakties pasirodo vieni didžiausių mano favoritų, nuostabią muziką kuriantys prancūzai THE YOUNGSTERS. Mano nuomone, jie šiuo metu yra vieni iš geriausių elektroninės muzikos atlikėjų visame pasaulyje. Jų kūryba labai įvairi ir nesiriboja electro/techno, o aprėpia daugelį elektroninės muzikos stilių. Viską vienijantis elementas – THE YOUNGSTERS būdingas šiltas skambesys. Atlikėjai daugiausia grojo kūrinius iš šiemet F-Communications pasirodžiusio albumo “Place, Race and the Face“ ir darė tai velniškai gerai! Aukščiausio lygio koncertas! Puiki muzika ir puikus atlikimas – negaliu nesižavėti jų meistriškumu. Kūriniai liejosi laisvai ir nevaržomai. Ekspresyvus šou ir totalus publikos valdymas. THE YOUNGSTERS buvo labai įsijautę ir privertė įsijausti visą publiką.
Projektą sudaro du vyrukai – Olivier Mateu ir Gilles Escoffer. Gilles šiek tiek akomponavo, brūžino plokšteles ir dainavo, o Olivier buvo visko šerdis – generavo ir valdė visą muzikinį veiksmą. THE YOUNGSTERS pasirodymas buvo itin uždegantis, o kulminaciją šou pasiekė tada, kai visai netikėtai Olivier striktelėjo ant aparatūra apkrauto stalo. Ir viso šio teatro metu jis nė akimirkai neatitraukė rankų nuo instrumentų…
Dar THE YOUNGSTERS pasirodymo metu scenoje šmėkštelėjo labai atsakingai pasirodymui besirengiančiam Laurent Garnier. Jis jungė aparatūrą ir landžiojo po stalais taip, kad matėsi tik jo galva. Publika pratrūko dar stipresnėmis emocijomis.
Vienas pasaulyje žinomiausių elektroninės muzikos atlikėjų Laurent Garnier, kūrybingai pradėjęs savo setą su THE YOUNGSTERS suderintu “perėjimu”, atrodė itin susikaupęs ir paniręs į muziką. Surauktais iš susikaupimo antakiais maestro parodė savo auksinę vertę – aukščiausios prabos dj setas buvo vienas iš kelių pačių geriausių mano gyvai girdėtų pasirodymų. Vaizdą sudarė ne atskiri geri kūriniai, o bene idealiai miksuojama itin įtraukianti visuma, įvairūs electro, techno ir kitų stilių kūriniai – tai sukūrė įvairiausių atspalvių energetiką. Ilgi kūrybingi miksai, itin sumanus ir labai geras EQ valdymas + puikus efektų panaudojimas paliko neišdildomą įspūdį. Laurent Garnier klausa tiesiog nuostabi! Jo pasirodymas “pastato į vietą” visus nieko nesugebančius, bet prie plokštelių, o dažniausiai – prie CD grotuvų, besimaivančius klounus.
Po Laurent Garnier sekė Scan X koncertas ir The Hacker DJ pasirodymas. Kai grojo Scan X, pastebėjau, kad jau linkstu prie žemės. Eilinį kartą supratęs, kad negaliu turėti visko, išėjau prasiblaškyti. Pasivaikščiojęs po įdomesnes renginio vietas grįžau ne ką pailsėjęs, tačiau iš paskutiniųjų jėgų laukiau mano labai mėgstamo The Hacker ant scenos .
The Hacker yra vienas iš didžiausių pasaulinės electro/techno scenos šviesulių. Kiekviena jo leidžiama plokštelė yra labai laukiama. Buvo labai įdomu išgirsti ir per trumpą laiką susidaryti šiokį tokį įspūdį apie The Hacker sugebėjimus. O laukti tikrai buvo verta! Griežta, įdomios struktūros bosų linijomis pulsuojanti electro skambesio techno muzika.
Vėlyvo ryto danguje kylant jau gerokai šildančiai saulei ėjau ieškoti lovą atstojančio palaimingo turistinio kilimėlio žinodamas, kad pasistengsiu grįžti čia dar kartą…
Komentarai