Visa tai įvyko penktadienio pavakarę. Įsėdusi į vienuolikto troleibuso maršrutą ir apvažiavusi pusė Vilniaus atsidūriau Lazdynų rajono prieigose, kur maloniai nosį kuteno pušų aromatas. Keliukas, kuriuo traukiau link Parodų centro “Litexpo” buvo nusėtas aukštąsias technologijas reklamuojančiomis brošiūromis, natūraliomis kliūtimis – vaikais ir kitomis šiukšlėmis…
Ėjau takeliu, lėtai gėrėdamasi ta kompiuterių, mobilių telefonų, interneto ir skaitmeninių fotoaparatų sukelta psichoze. Po truputį artėdama prie psichozės galvojau, ar nereiktų pasukti atgal. Geriau pakvėpuoti sakais ir gurkštelti iš mažo vaistų buteliuko. Bet čia jau biorobotas išplėšė mano pakvietimą ir aš atsidūriau teritorijoje.
Aplink vaikštinėjo matyti tipažai – pavytusi, bejausmė minia, kažkur skubanti kažko siekianti, toks VERSLAS. Apžiūriu skulptūras atliktas nepaprastai nykiu stiliumi iš senų kompiuterių detalių. Mano akį patraukia pripučiamas “Nokia” stendas. Juodai violetinis su plastikinėmis celėmis. Žinoma į turinį aš nesigilinau. Man įdomios buvo tik pramogos.
Čia aš atkrreipiau dėmesį į didžiulį garsą, sklindanti iš netoliesie esančio angaro. Be abejo tai buvo muzikos garsai ir balsas: “– Ponai ir ponios, mergaitės aplipusios kompaktiniais diskais!” Tai B.O.D. stendas. Pagal robo ritmą ant scenos šoko mergaitės – visos blizgančios, aplipusiais kompaktiniais diskais. Pasirodė ir vaikinai. Jie buvo aptempti kažkokiu lateksu ir judėjo kaip Verteris. Juokinga, bet neseksualu. Tada pasirodė Ramanauskas su Šapausku. Homo erotinis šou, siekiant sugluminti kompiuterastus. Konkurse buvo bandoma prakišti “Akelotės ir Ko” erotinę strategiją vaikams gamybos.
Dar griaudėjo hip hopas, pasirodė Kitokie MC – palojo ir tiek. Aplankau ir barą. Nykokas racionas, suprantama juk ir kosmonautai maitinasi iš tūtelių. Bet….. Lauke manęs laukė didžiulis siurprizas. Tai “Ežio” gardumynų karavanas. Viskas velniškai pigu, tik po lituką! Karšti dogai, čeburekai, kibinai, kava ir arbata. Stojau į eilę kartu su vaikais, o aplink šurmuliavo verslas.
Besimaitindama apžiurinėjau KAM atvaryta BTRą, o kariūnas apžiurinėjo mane. Mašina žinoma galinga atvaryta, tik kokiu tikslu ji čia atvaryta – nežinia. Bet kokiu atveju tai buvo įdomiau, nei stebėti paklaikusius kiniečius iš China technologies information center. Jie dar ilgai svarstys: kodėl jie čia, kodėl prie jų niekas neprieina ir kodėl čia tiek daug vaikų.
Pagrindiniame parodų centro pastate gavau dovanų, džiaugsmui nebuvo ribų… Tai – oranžinis maišiukas. Ten pat ir apžiurėjau išgirtą “Bitės” saloną. Modernu, jaunatviška, žalia spalva ir patogūs geltoni foteliukai, nežinomas didžėjus besukantis smagiusbum bum vinilus ir baras –A BSURDAS. Užsisakyk, rašyk SMS, lauk savo numerio, o tada atsigerk. Juk jau geriau įpilantis barmenas, atsiskaitai ir geri, o dar ir apie sportą ir orą gali pakalbėti… Toliau “Tele 2” ir “Omnitel” ir iškart supranti, kas lyderis šioje paslaugų sferoje.
Taip besiblaškydama tarp stendų labai pavargau ir supratau, kad nieko gero eilinis lankytojas čia nerado. Nei robotų, nei virtualios realybės pojūčių, nei išsinešamų gėrybių. Čia ne “CeBit”, o tik skaitmeninių paslaugų turgus. “InfoBalt”.
Komentarai