…Džiazo fanato gailėjo klasiokai ir pusbroliai, o krepšinio fanato iki šiol niekas negali surasti. Jų motinos vis dar negali tuo patikėti.
2004-aisiais Lietuvoje buvo surengti 98 džiazo koncertai, 7 džiazo festivaliai, o kiek juose grojo džiazo muzikantų, autorius nebegali suskaičiuoti. Autorius neskaičiuoja ir kiek įvyko džiazo koncertų visokiuose žinomuose ir nelabai džiazo klubuose, kavinėse ar bromuose, nes ne kiekybė svarbiausia.
2004-aisiais Lietuvoje buvo du džiazo klubai. Vienas buvo prie jūros, kitas – rūsyje, ir ant sienų kabėjo džiazo muzikantų nuotraukos. Tačiau pastarasis užsidarė, ir dabar vietoj džiazo muzikantų nuotraukų ten kabo arklių nuotraukos ir mediniai vežimų ratai. Vilniuje dieną vis dar galima sutikti baltakasių studenčių, kurios dalina kvietimus į naująją užeigą. Lietuviams patinka kaimas.
Kitame džiazo klube alus kainuoja 5 litai. Taip pat ten yra scena, ant kurios Pilies džiazo festivalio metu groja visi kas nori ir moka. Groja dažniausiai žinomas senas dainas, nes neturi laiko surepetuoti naujų. O džiazo fanatai prisiperka alaus ir šoka 3 kvadratinių metrų šokių aikštelėje. Kas nemoka šokti, geria alų ir vyną ir rūko, o sėdi prie stalų arba ant laiptų, nes džiazo fanatų yra daug ir nebūna pakankamai vietos.
Džiazo fanatai ir mėgėjai mielai traukia į Pilies džiazo festivalį, būna vasara ir visi koncertai nemokami. Taip pat galima paploti bei pašokti bei išgerti alaus iš plastmasinių indelių. Džiazo fanatai į Klaipėdą traukia su palapinėmis ir miegmaišiais, nes būna vasara ir galbūt atostogos, ir galima miegoti ir mylėtis kopose, arba glaustis pas kitus džiazo fanatus studentiškuose butuose, bendrabučiuose arba sodo nameliuose. Galima ir visai nemiegoti.
Pilies džiazo festivalis dažniausiai sutampa su vasaros sezono atidarymo švente Palangoje ir visi krepšinio fanatai išvyksta ten. Todėl policininkai, patruliuojantys Pilies džiazo festivalio metu, neturi ką veikti ir atiminėja iš džiazo fanatų stiklinius butelius su alumi ar vynu, nes gerti leidžiama tik iš plastmasinių.
2004-aisiais Pilies džiazo festivalis ir Palangos vasaros atidarymo šventė vyko skirtingu metu, nes Pilies džiazo festivalio organizatorius balotiravosi į Seimą ir nusprendė, kad žmonėms reikia suteikti galimybę mėgautis visomis pramogomis.
2004-aisiais į Lietuvoje koncertavo džiazo žvaigždžių ir žvaigždūnų iš įvairių pasaulio šalių. Mėgstamiausi buvo iš JAV ir Olandijos, bet buvo ir tokių kurie atskrido net iš Afrikos ar Izraelio, ar Japonijos.
Vieno festivalio organizatorius turi labai daug draugų Japonijoje ir nuolat kviečia japonų džiazistus groti jo festivalyje. Apskritai, jo festivalis yra kitoks nei kiti festivaliai. Sako, kad jis turi KONCEPCIJĄ, ko neturi kiti džiazo festivaliai. O kritikai ten grojamą džiazo vadina “konceptualiuoju“ arba “džiazo ateitimi“. Ir žmonės mėgsta eiti į tą festivalį, nes jaučia, kad supranta koncepciją. O suprasti koncepciją yra geriau nei jos nesuprasti, nes supratimas rodo tam tikrą išsilavinimo lygį, nemeilę popkultūrai ir kvailai madai bei nepriklausymą pilkajai masei.
Bet dažnai taip nutinka, kad žmonės supranta, jog nesuprasti koncepcijos vis dėlto yra geriau nei klausytis konceptualaus džiazo visą valandą. Ir tada braška medinės grindys ir kėdės, ir vaikšto žmonės pirmyn ir atgal arba skamba mobilūs telefonai.
Festivalio organizatoriai tuomet sako, kad jie turi gilias tradicijas bei seną klausytojų ratą, o kitų festivalių organizatoriai “verti spyrio į šikną“ už pataikavimą publikai.
Tradicija, jog į konceptualųjį festivalį neatvyksta vienas kitas garsus pasaulio muzikantas. 2004-aisiais atvykti negalėjo vienas garsus būgnininkas iš Olandijos. Visiems buvo labai gaila, tačiau, kad klausytojai turėtų ką veikti likusią koncerto dalį, grojo žymūs lietuvių džiazo muzikantai.
Birštono džiazo festivalis jau pats savaime yra tradicija. Sako, kad kiekvienas džiazo muzikantas turi ten nukeliauti, kaip kad musulmonai keliauja į Meką. Ir groja ten senieji džiazo vilkai, taip pat nusipelnę jaunieji. Jei muzikantas gerai groja, gali laimėti ir DIDĮJĮ PRIZĄ. 2004-aisiais “Didįjį prizą“ laimėjo Vladimiras Tarasovas, o slėniais vingiavo Nemunas.
2004-aisiais kritikai pastebėjo, kad visi džiazo muzikantai pamėgo afrikietiškus, kubietiškus ir kitokius “karštus bei uždegančius“ ritmus, nes žmonėm patinka pašokti koncertų metu. Dažnai pradėti vartoti ir terminai world music, tradicinės melodijos, world music pagrindas, o kol kritikai rašė, į vieną džiazo festivalį buvo pakviesti GIPSY KINGS.
Apie atlikėjų, kurie vis dar grojo tradicinį džiazą, muziką buvo rašoma, kad jie atitrūko nuo tradicinių melodijų, nevartoja “world music pagrindo“, kurio dažnas džiazo atlikėjas negali išgyventi.
Kiekvienas džiazo festivalis išleidžia po lankstinuką, kur būna pristatoma programa bei atlikėjai. Kiekvieno džiazo muzikanto aprašas prasideda žodžiais TITULUOJAMAS GERIAUSIU PASAULIO, ŽYMIAUSIAS, GARSIAUSIAS arba PRIPAŽINIMĄ PELNĘS (kažkas panašaus kaip ir šokių muzikos scenoje, ar ne :) – red. past.) Taip pat išvardinami visi įmanomi atlikėjai su kuriais tas džiazo muzikantas kada nors sveikinosi arba prasilenkė gatvėje. Išspausdinami ir visi įmanomi apdovanojimai, kuriuos atlikėjas pelnė, pavyzdžiui, būna parašyta: “[…] pelnęs garsųjį Schwartzburgo Grand Prix, muzikantas savo talentą pademonstruos ir Lietuvoje“.
2004-aisiais viena džiazo atlikėja buvo pareigūnų vilkte nuvilkta nuo scenos, nes per ilgai dainavo. Pareigūnai po to teisinosi, neva tame miestelyje prie jūros, kuriame vyko festivalis, draudžiama groti ir dainuoti po 10 valandos. Džiazo atlikėja po to dar grįžo į Lietuvą, bet į kitą miestą ir kitą festivalį, ir ne tik dainavo, bet ir mokė Vilniaus muzikos mokyklų moksleivius, nes iš begalinio noro kurti ir džiazuoti nežinojo kur dėtis.
2004-aisiais vieno festivalio dalyvis, išeivis iš Surinamo, permiegojo su 14 lietuvaičių, nes jos yra baltakasės, laisvamanės ir noriai bendrauja su užsieniečiais. Muzikantas sakė, kad Lietuva jam patiko, ir jei kas nors dar kvies, jis būtinai sugrįš.
Komentarai