,,Naujieji beldžiasi į duris.
Nusigandęs tūnau trobelėj, apsikabinęs visa, kas brangu.
Dvylika smūgių, ir jie įsiveržia vidun.
Tai ko iš tokių gali ko nors gero laukt.”
Labai taikliai nesurimavo J.Erlickas, sveikindamas tautą su artėjančiais kasdieniame laikraščio numeryje. Matyt, žmogus jaučia: nekokie metai bus, tie 2005-ieji. Su amžiumi ir patirtimi ateina ir intuicija. O dar, sako, gaidžio… Prisimena žmogus: ir iš praėjusių ne vien stebuklų sulaukėm. Prisiminkim kad ir žemės drebėjimą, sudegusius Vilniaus Profsąjungų rūmus, konfliktą čigonų tabore, pagaliau R.Pakso apkaltą, galiausiai cunamį. Būta ir gerų dalykų: Nato, ES, Aleknos auksas, Brazausko pakartotinis tapimas premjeru, Nomedos labdaros akcija televizijoje, ir taip toliau.
Visko nesumatuosi, nors sociologiniai tyrimai ir bando. Jų dėka sužinau: Pasaulio Metų asmenybe išrinktas G.W.Bushas, o pretendavo ir O.bin Ladenas, ir Lukašenka.
Ir dar daug ką sužinau, nors mano kuklios personos nuomonės niekas niekad ir neklausė. Klausė tik: ,,Kaip sutikai Naujus?”.
Klausė senas draugas, dabar užimantis aukštas pareigas, pats prisipažindamas, kad Naujus sutiko kaip Gaidys. ,,Naujametę naktį praleidau kitaip nei visus metus”,- perfrazavusi pacitavau jam prieššventinio straipsnio apie vipų sutiksiamus Naujus antraštę. Ir radau neužpildytą nišą sociologiniam tyrimui. Naujųjų Nakties žmogus. Spėkit, kas…Sakot, buduliai iš ,,Žydrojo Žiburėlio”? Valinskų šeima? Sakot, kas stato šampano? Tas, kas stipriausiai apsigaidino? Ar kas sulaukė Naujųjų beldimosi blaivas?..
Ponas Juozas (Erlickas- aut. past.), giliai įsimąstęs, taip, kaip tik jis moka, negarsiai atspėtų. Sakytų, taksistas. ,,Kodėl?”,- patikrinčiau aš pono Juozo motyvaciją. ,,Žmogus ant ratų visada. Kitam gi ir pabostų”,- gal atsakytų. Aš, įmetėjusi baldų salono kiemsargė su nebaigtu aukštuoju išsilavinimu, laikyčiau tai savaime suprantama ir, turbūt, po šventinių vodevilių eilės nelabai kūrybinga. Fone aidėtų techno gerbėjų, kitaip supratusių potekstę, aplodismentai. O gal:,,Nes kas gi kitas, jei ne jis, parveš mane ryte apyblaivį pas žmoną, rafinuotąją Aldoną”,- išdainuotų liūdnu savo tonu. Bet, ko gero, kitaip sugalvotų, vėl nesurimuotai:
Įsėdau į taksi. ,,Į Fabijoniškes”,- sakau vairuojančiajam.
Taksistas, rodos, vėtytas ir mėtytas gyvenimo. O klausosi merginos balso. Tiki juo. Centriuku ją šaukia.
Nereikia man moters dispečerės, aš apsisprendžiu…
O man reikia vyro taksisto, ponas Juozai. Ne todėl, kad aš vyrui moku pasakyti tik vieną komplimentą: ,,Kaip tu gerai vairuoji”. Ir neseniai viename leidinyje aprašyti taksisto bruožai ( turkiškų raštų megztinis, filosofinė veido išraiška, neregėta įžvalga psichologiniuose dalykuose) niekuo dėti. Ne priežastis ir panaši socialinė padėtis.
Biznierius iš to paties baldų salono, aplink kurį kasdien auštant nuvalau sniegą ir surenku nuorūkas, man jį palikus dėl taksisto, viską aiškino Kosminio Gaidžio egzistencija.
,,Pažįstat manąją Aldoną? Kartu mes mėgom lėkt taksi. Abu turėjome po ydą. Aš vis taksi kažką palikdavau: batus, pasaulį man nemielą po sėdyne užmigdamas, arbatos du litus ir, kartą, litrą pieno. Dažnai smalsaudavo Aldona tuo lakštingalos balsu: ,,Ką jaučiate vairuodamas taksi?”. Ech, nesmulkmeniškas aš. Kartą, nuvažiuojančioj senoj taksi paliko ir mana pati.”,- gal panašia gaida nuspalvintumėt, ponas Juozai, šį mano nespalvingą pasakojimą. Pasiduodu. Ir galvą lenkiu Jūsų talentui.
Taigi. Yra daug taksi firmų. Turiu savo mėgstamiausią. Kaskart nusidedu, kai stoviu ant Arkikatedros šventoriaus po sekmadienio Mišių ir renku šešis šešetus, kad mane parvežtų namo. Dispečerės ten raganos, šefai – velniai. Ir kai mane įsisodina pinčiukas Viktoras, taksistas, su ,,Diesel” laikrodžiu per pusę rankos ir per džinsus mėlynus besiveržiančiais raumenim, tada nusidedu tai jau tikrai. Jis mėgsta greitį. Ir kely, ir nekely. Ir tarifai ne tokie jau dideli. O svarbiausia – viskas pasimiršta, kai užtrenki taksi duris. Vėl viską pradedi iš naujo, vėl lieki su savim.
Taip ir su metais. Senus palydim ir Naujus sutinkam su taksi. Tik nesureikšminam to. …pavėžina ten, kur prisiminimus nuplaunam šampanu, ir sugrąžina, kur viskas vėl anew. Taksistas.
Komentarai