Vasario 26 d. Vilniuje, „Barbacan“ kino bare leidybinis, literatūrinis, muzikinis, architektūrinis ansamblis „Vario burnos“ pristatys savos kūrybos dvigubą kompaktinę plokštelę su istorinėmis „Grybai in paradise“ dainomis ir kitokia muzika – „Berniukas su musmire rankoje“. Šia proga atsipūtę kalbiname p(l)ačias „Vario burnas“:
Į „Grybų in Paradise“ barako-records CD, gautus peržiūrai, sureagavome, sakyčiau, tarkim, konceptualiai: paleidome juos pirmame sutiktame barake, bandydami permušti iš gretimų kambarių besikalančias Scooter arfas, Eurovizijos atrankų fanfaras. Kokia jūsų įrašytos muzikos vieta šiandienėje magnetolų ir muzikos centrų, winampų scenoje? Kas galėtų jos klausytis, pagal ją šokti ar rūkyti?
Kaip CD vinilo tekste rašau – GRYBAI IN PARADISE niekada nebuvo rimta grupė. Ja nežada tapti nei dabar, nei dar po šešiasdešimties metų. Juo labiau užsiimti tokia keista veikla kaip koncertavimas. Barbacane pristatysime BERNIUKĄ SU MUSMIRE RANKOJE – specifinės, nežinomos lietuviško undergroundo grupės 1993 – 1996 m. demo įrašus, skirtus, be abejo, senyvo amžiaus žmonėms. Kas dar klausosi Amžino Paauglio (šis vyrukas niekaip neleidžia surimtėti), nesunkiai pastebės, kad šiandien kokie 99% muzikos primena užsikirtusią plokštelę. Turiu omenyje PC (Prekybos Centro Personalinio Compiuterio) industriją, sukūrusią muzikos (tos intymiausios revoliucijos) antipodą – popsą (kurio buvimas vis dėlto nėra toks blogas, kaip jo nebuvimas). Pastarojo nepakaltinamame kontekste ir sumanėme pramušti „blogos“ muzikos idėją.
Maždaug panašiu metu – visai lemtingai – sutiktas senas jūsų žurnalistas Mantas „Šamanas“ Gimžauskas paminėjo „Vario burnų“ pomėgį, poreikį viską „kataloguoti“. Kokiu tikslu parengėte šį leidinį? Ir kaip, pasikartokim, iš jo pasipelnys suvokėjai?
Šis „prodžektas“ atsirado visai netikėtai. Pernai, birželį, dirbant kartu su Sauliumi Antanavičiumi prie vieno muzikinio-poetinio veiksmo Užupyje, atėjo į galvą mintis suarchyvuoti senstančius „Grybų” įrašus. Lunatic Paradise (kadaise kultinės Lietuvos sunkiojo metalo grupės) lyderis pasiūlė padaryti kažką panašaus į „the worst of…”. Ėmėm ir padarėm. Tiesa, visas remasteringas ir gamyba užtruko aštuonetą mėnesių. Ir be katalogizavimo neapsiėjom – per daug skirtinga medžiaga, kurią suvaldyti 3 val. trukmės cd apsukose taip, kad nenusibostų, buvo beveik neįmanoma. O dar sentimentai – nuo pirmųjų įrašų juk praėjo daugiau nei dešimt metų. Buvo labai linksma grįžti į laikus, kurių geriausias pavidalas išsilaikė būtent įrašuose. Žodžiu, atsirado tai ir iš pykčio, ir just for fun.
2003 m. Vario burnos gavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premiją už Tomo S. Butkaus tekstų knygą „Generuotos kalbos mutacija“. Perklausę kompaktukus, pradžiugome, jog jie netapo „dainuojamosios poezijos“ katekizmu ar dar baisiau, bet vis dėlto tarp jų įterpta raštų knygutėlė atrodo gan maloni, vertinga. Kokia jūsų įrašuose teksto svarba, vaidmuo ir rolė?
Reikėjo kažkaip spręsti rišlumo problemą, padėti geriau suprasti klausytojams, ką ten tie jaunikaičiai stichiško pasąmonės tarškesio ir spengsmo fone veblena. Be to, padaryti taip, kad ir verbalinė informacija taptų maloni.
Pačios „grupės“ – Grybai in paradise – pavadinimas skamba it turėtų kokių haliucinogeniškų konotacijų. Viršelyje ir muzikantų grupinė nuotrauka su parašu „visiški grybai“. Kokios čia prasmės slypi, yra suplanuotos arba galiausiai gresia?
Prasmes tegul aiškinasi patys klausytojai, skaitytojai ir kt. Sudėjus į krūvą jau gautus atsiliepimus išeina taip, kad viršelyje pavaizduotas inkų tautybės paauglys Virakoča, vietoj LSD prisivartojęs Gerų Laikų Prisiminimų anabolikų, tapo sustabarėjusiu pensininku narkomanu. O nugarėlėje trys kvaištelėje „nebrendylos“. Musmirė a nei ranka neminimos.
Koks šiandien „Vario burnų“ santykis su muzika, muzikos praktika? Ar tebepraktikuojate, praktikuosite ir kodėl? Ką grosite, dainuosite pristatymo metu?
Santykis su muzika pozityvus: šis projektas Vario burnoms pirmas, bet ne paskutinis. Dėl praktikos ir pristatymo sunkiau. Nors, aišku kaip dieną, „prezento“ metu „grybus“ leisime į eterį. Tik deja, gyvai nieko atlikti nebeteks. Labai apgailestauju.
Ko klauso „Vario burnos“?
Sid Barett, Robert Fripp, the Residents, Young Gods, Sort Sol, La Lupe etc.
Tiesa, pastebėjome dalyvavimą „Knygų mugėje“. Ar pasiekta misija – ir kokia ji ten buvo?
Mugėje dalyvavome, jus irgi matėme. Jokios aiškesnės misijos, išskyrus gal tik paprastą pasižmonėjimą, nebuvo.
Ar IDĖJŲ DIRBTUVĖS apleido Klaipėdą suvisam? Ir tikrai, nuoširdžiai, post scriptum, kokie artimiausi ateities darbai?
Keista, bet ir per naujos Vario burnų parodos atidarymą Klaipėdos parodų rūmuose Klaipėdos meras klausė to paties. Manau, kad ir gyvendamas Klaipėdoje nemažiau buvau ją apleidęs. Tiesiog negyvenu dabar ten, gyvenu kitur. O dėl darbų sunku pasakyti. Paskutinis pusmetis buvo itin produktyvus ir įtemptas. Dabar žadu griebtis urbanistikos.
Komentarai