„Geri žmonės, nesvarbu ar jie turčiai ar vargšai, juodieji ar baltieji, visuomet buvo mano draugai“, – teigia Cesaria Evora. Ši Žaliojo Kyšulio salų žvaigždė, tituluojama viena įtakingiausių juodaodžių atlikėjų pasaulyje. Dainininkė, kurią artimi draugai vadina tiesiog „Seze“, muzikos fanams geriau žinoma kaip „Basoji primadona“, dėl pomėgio basomis dainuoti scenoje.
Evoros kelias į pripažinimą nebuvo trumpas. Ji tikrai nebuvo viena tų atlikėjų, kurie paskambina į kokią radijo stotį ir sako, kad nori tapti žvaigžde. „O nuo to laiko viskas klostėsi labai greitai“, – paskui tos „iškeptos žvaigždės“ pasako žurnalistams kokiame interviu koncerto užkulisiuose.
Evoros gyvenimas greičiau tiktų muilo operos siužetui. Ji gimė prieš 64 metus San Vincentėje (vienoje iš Žaliojo kyšulio salyno salų) esančiame Mindelo uoste. Jos motina, vos sudurdama galą su galu dirbo virėja ir augino dukterį. Evoros tėvas duoną užsidirbo grodamas smuiku. Jis mirė tuoj po Cesarios septintojo gimtadienio, greičiausiai nuo alkoholizmo, kaip po daugelio metų pripažino pati atlikėja.
Palikta visiškame skurde Cesarios motina nusprendė dukrą atiduoti į vietinę našlaičių prieglaudą. Čia Evora pirmą kartą ir paragavo muzikos – pradėjo dainuoti prieglaudos chore.
Iš prieglaudos ji išėjo būdama 13-os, tačiau jos muzikinė karjera tuo nesibaigė. Po trejų metų mergina sutiko pirmąją savo gyvenimo meilę – jūreivį, gitaristą Eduardo, kuris ją mokė dainuoti vietinių mornų ir coladerų. Netrukus Cesaria pradėjo solinę karjerą, dainuodama vietiniuose Mindelo baruose, su konjako taure ant pianino, iš rankos nepaleisdama cigaretės. Po daugelio metų Evora prisipažįsta, kad koncertuodama baruose ji ir suprato, kad dainavimas yra jos pašaukimas. „Man buvo šešiolika, o žmonės sakė, kad aš puikiai dainuoju. Ir aš pradėjau tikėti, ir savimi ir muzika“, – pasakoja ji.
Didžioji Evoros gyvenimo meilė gitaristas Eduardo susikrovė daiktus ir pabėgo į Europą vos tik susitaupė pinigų bilietui,. „Tai buvo beprotiška aistra, – apie savo meilę Eduardo pasakoja Cesaria. – Aš baisiai jo ilgėjausi ir keikiau tą dieną, kai mudu susitikome. Bet kas žino: jei ne jis galbūt ir nebūčiau pradėjusi dainuoti. Juk tai Eduardo pasiūlė man, 16-metei mergiotei, kartu su juo koncertuoti Mindelo užeigos“.
Po Eduardo išvykimo Evora taip nieko ir nepamilo. Iki šiol būdama Žaliojo kyšulio salose ji apsistoja motinos namuose. „Aš visuomet norėjau būti laisva ir niekada nesutikau tekėti už jokio vyro. Žinoma, aš turėjau savo gyvenimą, bet mano motinos namai lieka šventi. Aš susilaukiau trijų vaikų nuo trijų skirtingų tėvų. O žmonės visuomet ras ką kritikuoti – ar tu gersi, ar tekėsi, ar skirsiesi. Aš nekreipiu į tai dėmesio. – sako dainininkė, – Tokia jau esu: džiaugiuosi meile su vienu, o jau dairausi į kitą“.
Muzikoje Evora randa užuovėją nuo gyvenimo audrų. „Mano muzika man be galo svarbi. Aš negalėčiau be jos. O vyrai ateina ir išeina“, – šypsosi atlikėja.
Sulaukusi 34-erių Evora liovėsi dainuoti ir pasinėrė į viskio taurelę. Mindelo gyventojai vis dažniau matydavo ją šlitinėjančią gatvėmis. 10 metų trukusį Evoros girtavimą galima paaiškinti ir ekonominiais sunkumais, užklupusiais Žaliojo Kyšulio Salas po valstybinio 1975-ųjų perversmo. Tuomet šalis išsivadavo iš kolonijinės Portugalijos „prieglobsčio ir tapo nepriklausoma Žaliojo
Kyšulio Respublika. Tačiau salose įsigalėjo prokomunistinis režimas, ir gyvenimas čia darėsi vis
sunkesnis. Turistai, anksčiau šėlę baruose ir klubuose, pamiršo kelią į Mindelo uostą. Pusė pasilinksminimo įstaigų bankrutavo, kitos vos sudūrė galą su galu. Evora pasakoja, kad nebegerti ji tiesiog neturėjo jėgų. „Sunku būdavo kasdien girdėti raginimus: „Dainuok, mergaite, dainuok“. Kai bare užsisakydavau viskio, ir išgirsdavau žmonių replikų, užsisakydavau dar dvigubą, po to dar vieną. Kad jie bent turėtų apie ką kalbėtis“, – pasakoja dainininkė.
Turtingas, gergždžiantis Evoros balsas pasiekė tarptautines auditorijas tik 1992-aisiais. Tuomet ji jau buvo 51 metų močiutė. Basa scenoje su viskio taure rankoje, Evora sužavėdavo didžiausias auditorijas dainuodama su alpinančiu skausmu ir aistra.
Po dvejų metų Evora alkoholiui galutinai pasakė „ne“. Vis dėl to cigaretės iš rankos ji nepaleidžia iki šiol. Štai ir Vilniaus Ledo rūmuose kovo 20-ąją viduryje koncerto publikai pasakė: „Na, jūs paklausykite muzikos kol aš parūkysiu“.
Į Vilnių Evora atsivežė tradicines Žaliojo Kyšulio Salų mornas – vieną bliuzo atšakų. „Kaip ir bliuzas, mornos yra galimybė per muziką išreikšti gyvenimo kartybes. Mes bandome papasakoti apie savo šalį, savo problemas, kasdienį gyvenimą. Žinoma, mes taip pat dainuojame ir apie meilę“, – sako Evora.
Evora, rodos, dainuodama visiškai nededa jokių pastangų: lengvai, intymiai, sodriu balsu ji pasakoja savo istorijas. Net jei dauguma žmonių, susirinkusių Vilniaus Ledo rūmuose, ir nesuprato apie ką tose dainose dainuoja, tikiu, buvo pavergti Evoros emocionalumo. Grupė, kurią Cesaria atsivežė su savimi į Vilnių, Žaliojo Kyšulio Salų mornas nuspalvino Portugališkais fado ritmais, Braziliška samba, ir pulsuojančia Vakarų Afrikos perkusija.
Organizatoriai verti gero spyrio į vieną vietą užtai, kad Evoros pasirodymą surengė visiškai koncertams netinkančiuose Ledo Rūmuose. Bet kurio miestelio kultūros namuose akustika yra šimteriopai geresnė, nei šiuose. Žinoma, dar ir užtai, kad prie scenos pastatė visiškai supratimo neturintį operatorių su buitine kamera rankose, kurio nemokšiškumą teko stebėti toliau sėdintiems žiūrovams.
Belieka tik džiaugtis suteikta galimybe galbūt vieną paskutiniųjų kartų pamatyti Evorą scenoje, mat pasigirsta kalbų kad dėl prastos sveikatos atlikėja daugiau žada nebevažinėti po koncertinius turus. Dainininkė sunkiai vaikšto, ir pati pripažįsta, kad jai sunku visą koncertą išstovėti scenoje. „Mielai nebevažinėčiau į gastroles. Man vis sunkiau nuolat skraidyti iš vieno miesto į kitą, iš vienos šalies į kitą. Tačiau kol moka tokius honorarus, sunku atsisakyti.“
Jau kitą dieną po pasirodymo Vilniuje, Evora koncertavo Rygoje, o kovo 26-ąją ji pakviesta dalyvauti Keiptauno festivalyje Pietų Afrikos Respublikoje. Didžiąją dalį savo honorarų dainininkė atiduoda socialinėms programoms – šiuo metu ji finansuoja kone visą savo gimtinės pradinio švietimo sistemą
Komentarai