“Elektroninė muzika, kokybiškoji jos dalis, yra paremta nenuilstamomis paieškomis – kažko naujo, kažko negirdėto, netikėto. Tais laikais pati techno, house muzikos scena buvo iššūkis nusistovėjusioms muzikos normoms, bandymas įkąsti sistemai ir kartu patirti malonumą”, – tokia Liam Howlett citata iš vieno angliško žurnalo norėtųsi pradėti šį mūsų pasakojimą. Mūsų kolega žurnalistas iš D. Britanijos taip pat sėdi patogiai įsitaisęs jo namų studijoje Esekse, prieblandoje žybsi miriadai muzikos aparatūros, sintezatorių lempučių.
The Prodigy įšovė į šokių, o kartu ir populiariosios muzikos žvaigždyną taip veržliai, kaip nesugebėjo praktiškai jokia kita elektroninės muzikos grupė ar atlikėjas. Dideliu sėkmės garantu tapo tiems laikams daugiau nei netradicinis savęs pateikimas – THE PRODIGY buvo ne dar vienas beveidis elektronikos ar house projektas, o pamišusį frontmeną panką su ragais p. Keith Flint turinti ekscentriškų britų gauja, tiek klipuose, tiek ir scenoje į visas puses spjaudanti energiją ir kviečianti prisijungti prie pasaulinio perversmo.
90-aisiais klestinčiai D. Britanijos reivų scenai THE PRODIGY suteikė dar stipresnį impulsą ir suartino ją su stadioninio roko bei pankroko estetika. Taip THE PRODIGY sugiminiavo elektroninės muzikos sintetiką ir medinį roką, į išlaikytą viskio statinę įmaišė geroką kiekį kolos. Štai jums idealus miksas – akimirksniu išpopuliarėjęs kaip koks alkopopas naktinių klubų prieblandoje.
Pati žiniasklaida iškėlė THE PRODIGY į populiarumo padanges gainiodamasi raguotąjį grupės frontmeną ir kovodama dėl pirmenybės įsidėti jį į savo viršelius. Tatuiruotas, išsimazojęs, prisidurstęs “žiedų valdovas” grupei buvo geriau už bet kokią milijoninę reklaminę strategiją. Tačiau iš tiesų paradui vadovavo prodiuseris Liam Howlett, neatsitiktinai likęs šešėlyje ir visą savo energiją skyręs kūrybai.
Liam nuo mažų laikų buvo mokomas groti pianinu. Tačiau augdamas jaukiame Esekso grafystės miestelyje, kaip ir daugelis paauglių, net negalvojo savo gyvenimo pašvęsti Mocarto tiražavimui. 80-ųjų viduryje Liam ėmė klausytis hip hopo ir netrukus pradėjo didžėjauti su D. Britanijos reperių gengu CUT TO KILL. Besibaigiant dešimtmečiui Liam jau sukosi acid house diskotekose ir nelegaliuose reivuose.
Pulsuojantys, trankūs ritmai buvo giminingi Liam hip hopo sielai ir ilgai netrukęs jis nusprendė pats pradėti kurti muziką. Jos vien klausytis buvo per daug paprasta. 1988 m. Liam miegamajame įsirengė nedidelę muzikos gamybos studiją ir pradėjo eksperimentą. Pirmasis jo darbas – trumpagrojis “What Evil Lurks” jau 1990 m. buvo masiškai grojamas šalies diskotekose. Tais pačiais metais Liam susitinka jau minėtąjį Keith Flint ir Leeroy Thornhill (abu iš to paties Esekso). Trijulė nelaukdama įkuria grupę visiems jau gerai žinomu pavadinimu. Anksčiau tiesiog miegamajame sukurti Liam Howlett įrašai užtikrina patrauklią sutartį su XL Records, kuri 1991 m. vasarį perleidžia “What Evil Lurks”.
1991 m. pasirodęs pirmasis THE PRODIGY singlas / EP “What Evil Lurks” sudarytas iš Liam’o pirmosios demo kasetės dainų ir buvo taip pat priimtas su aplodismentais išsikerojusiame D. Britanijos reivų pasaulyje. Visi buvo ištroškę dar kietesnių garsų, dar trankesnio ritmo. “Scenai to ir reikėjo. Mums tai buvo svarbus pripažinimas, nes gavome galimybę groti ne tik prie tūkstančius britų reiverių, bet ir pagaliau ištrūkti į užsienį”, – tame pačiame interviu sako Liam.
Išleidę tik vieną singlą THE PRODIGY jau kaitino ir kitų Europos šalių klubų aikšteles. 1991 m. rudenį pasirodo antras grupės singlas “Charly”, vėliau tapęs legenda. Gabalas iš karto šovė į D. Birtanijos nacionalinių šokių muzikos topų pirmąją vietą. THE PRODIGY tapo monstrais per vieną naktį.
1991 m. pabaigoje pasirodo dar vienas singlas “Everybody in the place”, dar pagerino grupės rodiklius šalies topuose – antra vieta. Kitais metais išleistas dar vienas singlas “Fire” padėjo pamatus pirmajam grupės albumui. Albumas “Experience” 1992 m. jau drebino ne tik britų sienas – ta “negirdėta–nematyta” muzika jau sukosi ir lietuviškose “Vesnose” ir “Elfose” pertraukų tarp pamokų metu. THE PRODIGY, skiestas spiritas, pigios cigaretes, reiveriai, hip hoperiai… Tikriausiai daugelis ORE skaitytojų šioje vietoje papasakotų savo istorijos versiją. Ką galite ir padaryti straipsnio komentaruose…
Albumas “Experience” užkopė į Britanijos albumų topo 11 vietą, greitai gavo “auksinio” titulą ir albumų Top 40 išsilaikė 25 savaites. Netrukus po albumo išleidimo pasirodė singlas “Out of Space” ir kartu su dar vienu albumo singlu “Wind It Up” taip pat užkopė į Top 15…. Grupę užgriuvusi populiarumo lavina atitraukė muzikantus nuo kūrybos ir išmetė į negailestingus pasaulinio turo gniaužtus – Australija, Olandija, Vokietija, Italija, galiausiai JAV.
Liam ir draugai greitai pajuto, kad mėsmalė gali greitai paversti THE PRODIGY klonų armijos generolu, pačiu tampančiu savo paties kopija. “Reikėjo staigiai kažką keisti – nebeliko kūrybingumo, mus vartojo, naudojo per visus galus, mes buvo vėl ir vėl kviečiami, reikėjo stabdyti įsibėgėjusią mašiną”, – prisimena Liam.
The Prodigy ir jos ideologo istorija parašyta, tačiau istorija dažniausiai beasmenė. Mes žinome istoriją iš šono, Liam tuo tarpu – jos dalis.
“Muzika – labai asmeniškas pasaulis. Imituodamas, kartodamas, apsimesdamas niekada nebūsi įdomus. Kartu elektroninė muzika tai nuolatinis eksperimentas. Septyniasdešimtaisiais išpopuliarėjus sintezatoriams viskas drastiškai ėmė keistis. Kas anksčiau buvo privilegijuotųjų pramoga, šiandien tapo pasiekiama visiems. Elektronika liberalizavo muzikos pasaulį, leido tokiems kaip mes, neturėjusiems nieko, gauti viską. Tačiau pagrindinis katalizatorius šiame procese vis tiek išlieka žmogus”, – filosofiškai nusiteikęs samprotauja Liam.
Iš tiesų Liam fone mirguliuojant stiprintuvų, sintezatorių, efektų procesorių ir dar galybei nesuprantamų įrengimų pasijunti lyg futuristinėje Majų šventykloje, kur kiekvienas šviečiantis mygtukas, potenciometras, klavišas turi tūkstančius magiškų, nenuspėjamų galių, kurias pademonstruoti ar ne turi teisę ir moka tik pats didysis šventyklos guru.
Elektronika yra hobis. Nesidomėdamas visu tuo vargu ar toli nueisi. Žinoma, galima pasukti šimtu tūkstančių kūrybos kelių – folkas, country, klasika, t.t. Priklauso kokiu instrumentu moki groti. THE PRODIGY irgi prasidėjo nuo bandymų – kažką padaryti kitaip, nei parašyta instrukcijoje. Protestas muzikoje galbūt net svarbesnis nei kasdieniame gyvenime. “Protestas muzikoje – THE PRODIGY varomoji dalis. Kaip tik to reikėjo konformistinėje devyniasdešimtųjų pradžios Britanijos scenoje”, – mano Liam.
Nusempluoti 70-ųjų vaikų multifilmų garsus ir panaudoti juos savo single “Charly” – tai buvo netikėta. Šiandien tai gali skambėti juokingai, bet apskritai THE PRODIGY ir prasidėjo nuo eklektikos. Kitaip tikriausiai ir negalėjo būti, THE PRODIGY negalėjo groti kaip THE BEATLES. Pirmasis albumas siekė nustebinti ir inkorporuoti nesuderinamumus. Tai pavyko. Vėliau pasirodęs antrasis albumas “Music For The Jilted Generation” pasuko daugiau alternatyvios šokių muzikos kryptim, pasinėrė į autentiškesnį, purvinesnį pogrindžio pasaulį. Jame apjungiamas hip hopas, house, techno, galiausiai ir indie rock.
“THE PRODIGY prasidėjo kaip atsakas į vis didėjantį reivo populiarumą, tuo metu mums tai buvo įdomu. Tačiau jau antrame albume pasinėrėme į gilesnius, ne tokius nuobodžius vandenis. Lūžis įvyko vieną naktį Škotijoje, kai grodamas šešių tūkstančių lunatikų su baltomis pirštinėmis miniai pagalvojau “Kokį velnią aš čia veikiu?”
Patyrusi ne vieną transformaciją THE PRODIGY, kaip bebūtų keista, neprarado daugumos savo fanų. “Jie augo kartu su mumis. Kai kada mus stebino tokia tolerancija, bet laikas parodė, kad ne visada muzika turi būti komerciškai sėkminga. Mūsų taisyklė – ji turi būti kieta, smūgis į veidą. Besilaikydama šio kodekso THE PRODIGY neprarado savo senųjų fanų ir įgijo dar daugiau naujų. “The Fat Of The Land” tapo albumu prieš didžiąją THE PRODIGY pertrauką. Iškreiptas “Firestarter” – jau ir šių dienų, šiandienos hitas, tačiau dar iš senojo THE PRODIGY periodo.
Pakanka pasakyti, kad jam beveik 10 metų ir pasijunti kažkaip truputi senas. Juk tai buvo taip neseniai? …
Komentarai