Numigęs vos porą valandėlių jaučiuosi keistai energingas ir žinau, kad tai nieko gero nežada. Nepaisant to žingsniuoju link Reval Hotel Lietuva, kur manęs turėtų laukti dar prieš keletą valandų visus iš džiaugsmo klykti vertęs kuklusis suomis Jori Hulkkonen. Visgi laukiu aš ir po kelių minučių pamatau jį apsimiegojusiu veidu, tempiantį savo geriausius draugus – plokšteles. Paklausiu kaip miegojo, nors atsakymas puikiai atsispindi jo veide. Keistas „ieai“ tik patvirtina tai. Pažadu ilgai nekankinti ir pradedame pašnekesį.
Patiko vakar naktis?
JORI: Žinoma. Buvo linksma, atėjo daugybė žmonių, kurie buvo ten vien dėl muzikos, o tai visada yra gerai, nes gali puikiai praleisti laiką.
Grojai kiek sunkiau nei tikėjausi. Tavo BBC Radio 1 Essential Mix prieš 3 metus buvo žymiai lengvesnis.
JORI: Taip, tas setas daugiau G-Pal stiliaus muzika. Priklausomai nuo publikos groju nuo deep house iki labiau tech, kaip vakar, ir net šiek tiek sunkesnę muziką. Tai priklauso nuo dienos, nuo vietos, kurioje groju. Aš taip pat vedu radijo laidą Suomijoje. Kai darai miksą radijui, privalai groti kažką įdomesnio klausymui, o ne šokiams. Setai tuomet tampa ramesni ir muzikalesni, bet visuomet stengiuosi juos išplėtoti iki sunkesnio skambesio. Pavyzdžiui to paties Essential Mix‘o paskutinis pusvalandis buvo pakankamai sunkus.
Ar taip pat keiti stilius ir savo kūryboje?
JORI: Visuomet. Niekada neapsiriboju tuo, ką darau. Kai patekau į elektroninės muzikos sceną, klubingas nebuvo vieno konkretaus stiliaus grojimas. Tai nebuvo house ar techno, tai buvo klubinė muzika. Tai galėjo būti bet kas nuo classic house iki Detroit techno, electro ir visa tai buvo vienas dalykas – klubinė muzika. Kai nueidavai į klubą 9-10-ame dešimtmetyje, galėjai išgirsti didžėjų grojantį viską, tame tarpe house, electro, techno net disco ar kokį THE BEATLES darbą. Svarbiausia buvo susjungti skirtingų stilių skirtingas dalis ir padaryti jas vienu unikaliu darbu.
O kaip yra dabar?
JORI: Manau daug kas pasikeitė maždaug 95-96-aisiais, kai spauda suskirstė į tam tikras kategorijas ir publika, atėjusi į klubą pradėjo tikėtis, kad tam tikras DJ‘us gros tik tam tikrą muziką visą vakarą. Pavyzdžiui jei šiandien nueini į techno klubą, tikiesi girdėti techno visą vakarą. Man nuostabiausia, kai atėjęs išgirsti, ko visiškai nesitikėjai.
Ar dažnai išeini į klubus ne groti, o paklausyti kitų didžėjų…
JORI: Suomijoje, kur aš gyvenu, nėra daug elektroninės muzikos renginių. Tad neturiu daug galimybių paklausyti kitų, nes neturime daug klubų. Iš kitos pusės, aš pats groju kiekvieną savaitgalį, tad neturiu daug laiko, bet visuomet stengiuosi domėtis, kas naujo vyksta scenoje. Praeitą savaitgalį grojau Londone, o kitoje salėje buvo Dave Clarke ir Justin Robertson pasirodymai. Stengiausi paklausyti, ką groja jie. Svarbu domėtis, ką groja kiti, kad žinotum, kokius naujus įrašus turi jie.
Tai gal pastebėjai kokių naujų karštų talentų? Gal net iš Suomijos?
JORI: Na, yra keletas vardų, bet tai nėra visiškai nauji talentai. Jie dirbo šioje srityje ne vienerius metus ir dabar tampa vis labiau pastebimi. Pavyzdžiui Jussi-Pekka (arba J-P Parikka) (jis neseniai įkūrė savo leiblą) yra labai daug žadantis kaip prodiuseris. Ir džiugu matyti, kad Suomijoje auga nauja srities, kurioje dirbu, karta.
Kitas Suomijos DJ Grovskopa grojo Vilniuje tą patį vakarą, tad galima susidaryti įspūdį, kad Suomija yra prodiuserių ir didžėjų šalis. Kaip yra iš tikrųjų?
JORI: Suomijoje yra tik 5 milijonai gyventojų ir jie pasiskirstę labai didelėje teritorijoje. Žmonės nenoriai važiuoja 200-300 kilometrų iki klubo, tad sunku kažką organizuoti. Neskaitant didžiųjų miestų – Helsinkio, Turku, Tamperės, Oulu ir galbūt Jyvaskylos – Suomijoje nevyksta nieko. Tai jokiais būdais nereiškia, kad žmonės nesidomi muzika. Aš pats užaugau pakankamai nedideliame mieste, bet su 20 tūkstančių gyventojų sunku tapti įžymiu. Tiesa, šiais laikais tai kiek paprasčiau dėl interneto ryšio, tačiau elektroninė muzika visvien yra skirta pakankamai neplačiai auditorijai. Tai reiškia, kad turint vos pusę milijono gyventojų didžiausiame mieste (Helsinkyje) tavo muzika susidomės tarkim keli šimtai, o su tokiais skaičiais sunku išpopuliarėti. Negaliu pasakyti, kad Suomija turi stiprią elektroninės muzikos sceną ar kultūrą. Tačiau tuo pačiu tai yra savotiškas iššūkis ir dėl to mes turime tokius didelius vardus kaip Jimi Tenor, Tuomo Salmela, Pan Sonic, Nu Spirit Helsinki ir kitus. Tai yra pakankamai nemažai tokiai šaliai kaip Suomija.
Kokiame klube labiausiai patiko groti?
JORI: Visi klausia to, bet atsakymo vis dar negaliu surasti. Šios vietos nuolat kinta. Kai atvyksti į naują vietą ir neturi ypatingų lūkesčių ir staiga esi maloniai nustebinamas, tada galvoji, kad tai yra nuostabi vieta. Bet kai grįžti ir keli jau didesnius reikalavimus, nepaisant to, kad vakaras buvo toks pats geras, prisiminimai nebebūna tokie įspūdingi. Tad sunku pasirinkti, vieną, „geriausią“ klubą. Man visada patinka groti Suomijoje, nes paprastai ten būna visi mano draugai. Taip pat yra keletas klubų, kurie nuolat pateisina mano lūkesčius, kaip „Duets“ Paryžiuje ar „Loft“ Barselonoje. Labai mėgstu Airiją, Dublino klubą „Body Tonic“ – ten publika mėgaujasi muzika, jaučia jai jai aistrą. Ir žinoma, groti ne Europoje, labiau egzotiškose valstybėse, kaip pavyzdžiui „Zouk“ Singapūre ar „Yellow“ Japonijoje yra taip pat puiki patirtis.
Papasakok daugiau apie savo naujausią albumą „Dualized“. Ar daug laiko praleidai prie jo gamybos?
JORI: Darbus pradėjau 2003-ųjų gruodį ir viskas užtruko 14 mėnesių iki šių metų sausio. Tai gana ilgas laiko tarpas, bet praeitais metais daug grojau klubuose, tad liko mažiau laiko studijai. Be to, buvo sunku surasti laiko bendriems darbams. Pavyzdžiui Tiga pats grojo labai daug, tad buvo sunku suderinti darbotvarkes.
Kaip vyko pats kūrybos procesas – ar tu ateidavai į studiją ir viskas gaudavosi savaime, ar reikalavo daugiau darbo?
JORI: Aš nuolatos kuriu muziką, tad viskas nebuvo taip, kad aš vieną dieną ateičiau ir pradėčiau įrašinėti albumą. Žinoma, buvo ta diena, kai nusprendžiau tai daryti. Tada aš perklausiau savo ankstesnius albumus, pažiūrėjau, kokius kūrinius įrašiau nuo to laiko, kokias idėjas galėčiau panaudoti ir pradėjau prie jų dirbti.Sugalvojau pagrindinę albumo temą, idėją, kaip jis turėtų skambėti, kaip prasidėti ir kaip baigtis. Turėdamas tą idėją galvoje pradėjau kurti ir ieškoti konkrečių kūrinių, kurie tiktų į jį. Taip, kartais būdavo, kad ateidavau į studiją ir iš karto gimdavo kūrinys, tinkamas labumui. Kartais semdavausi idėjų ir stengiausi iš jų išspausti kokybišką darbą. Visuomet su savimi nešiojuosi užrašus, kur pasižymiu visas idėjas – nesvarbu ar tai būtų dainos tekstas, jos pavadinimas ar muzika. Bet visuomet stengiuosi kūrybos procesą padaryti skirtingu nei anksčiau, nes nenoriu kartoti savęs.
Kas tave dažniausiai įkvepia naujoms idėjoms?
JORI: Sunku atsakyti į šį klausimą. Tai tas pats, kas bandyti dirbtinai sugalvoti idėją albumui. Paprastai atsakymai slypi viduje – žinai, ką mėgsti klausytis ir groti, kaip turi skambėti visas albumas, ką norėtum kurti 2004-aisiais, kad žmonės mėgtų tai ir 2005-aisiais. Viskas ateina labai natūraliai ir negali nurodyti iš kur tai atsiranda. Kartais išgirsti gabalą ir jis tave paveikia. Tiesą pasakius tokie dalykai labai priklauso nuo amžiaus. Muziką supranti labai skirtingai, kai tau 16-a ar 17-a – tada muzika veikia tave ypač stipriai. Tačiau ir dabar yra gabalų, kurie priverčia mane sustoti ir žavėtis jais. O kai išgirsti, kažką panašaus, nori paimti bent dalelę ir panaudoti savo kūryboje.
Kokia yra pagrindinė tavo albumo idėja tuomet?
JORI: Ji atsiskleidžia jau pavadinime „Dualized“. Aš bandžiau padaryti savotišką dvigubą albumą. Jis prasideda nuo labiau abstrakčių, eksperimentinių kūrinių, bet tuo pačiu norėjau įtraukti ir tradicinių elementų, kaip vokalinė baladė. Šiame albume padariau nemažai dalykų, kurių anksčiau nesu daręs. Ankstesniuose savo albumuose „The Spirits Inside Me“ ir „Different“ išspaudžiau viską, ką buvo galima iš to išspausti – iš esmės neberadau nieko naujo. Tad su nauju albumu norėjau atitrūkti nuo to deep, jazzy house skambesio į dvi puses – iš vienos padaryti jį dar gilesnį, abstraktesnį, iš kitos – linksmesnį ir artimesnį pop struktūrai. Galutiniame varijante balansas tarp šių dviejų pusių yra panašus kaip ir anksčiau, bet galima rasti didesnių nukrypimų į vieną ar kitą pusę. Tuo pačiu stengiausi neatskirti šių dalių, o padaryti natūralaus perėjimo įspūdį. Taip gavosi ir cikliškumo įspūdis – paskutinias kūrinys baigiasi labai panašiai kaip prasideda pirmasis, tad gali paspausti „repeat“ mygtuką ir klausytis jo be perstojo nesuprasdamas, kur yra pradžia, o kur pabaiga, kuriuo darbu prasideda ar baigiasi albumas. Tai buvo pagrindinės idėjos, kurias stengiausi realizuoti.
Ko galime tikėtis iš Jori Hulkkonen artimoje ateityje?
JORI: Dabar bus daug albumo promo darbų – DJ pasirodymų, interviu ir panašiai. Bet tuo pačiu tikiuosi greitai grįžti į studiją ir padirbėti prie naujų kūrinių. Turiu šviežių idėjų, kurias noriu įgyvendinti – pagrinde tai būtų daugiau į šokių aikštelę, DJ‘us orientuoti darbai. Taip pat laukia keletas remiksų. Galvoju ir apie naują albumą, bet nemanau, kad galėsiu jam skirti laiko artimiausiu metu.
Ar galime tikėtis kažko tokio pat sėkmingo kaip „Sunglasses At Night“?
JORI: Niekada negali žinoti. Kai su Tiga dirbome prie „Sunglasses“ mums tai buvo paprasčiausias pasilinksminimas. Mes grojome klube naktį prieš tai ir sekančią dieną neturėdami, ką veikti, studijoje padarėme keletą electro koverių (tarp jų buvo U2 „New Years Day“, „Do They Know It‘s Christmas“ ir žinoma „Sunglasses At Night“). Tuo metu mes galvojome, kad tai ir liks tik pažaidimas. Po keleto mėnesių atradę šiuo įrašus perklausėme juos ir nusprendėme, kad „Sunglasses“ gali būti įdomusir atidavėme jį DJ Hell, kai lankėmės Winter Music Conference Majamyje. Žodžiu, tai buvo reikiamas įrašas, atsidūręs pas tinkamą žmogų tinkamu metu. Aš dirbau su daug žmonių – kai kurie šių projektų nebūna labai sėkmingi, kai kurie pasiseka kaip „Sunglasses“ atveju, kuris sudarė karjeros galimybes Tigai, o tai yra nuostabu. Asmeniškai man „Sunglasses“ reiškia darbą su Tiga, tačiau jokiais būdais nesėsime studijoje su tikslu pakartoti šį pasiekimą.
Kaip atrodo tavo eilinė diena? Ar apskritai turi tokių būna?
JORI: Paprastai aš keliauju nuo penktadienio iki sekmadienio. Likusiomis dienomis keliuose maždaug vidurdienį, nes nenoriu išsimušti iš ritmo, kad vėliau nebūčiau apsnūdęs vakarėlio metu. Tvarkau korespondensiją, susitinku su draugais puodeliui kavos ar pietums. Grįžęs iki 3-4 valandos ryto dirbu studijoje.
Kam teiki primenybę – prodiusavimui ar pasirodymams klubuose?
JORI: Neabejotinai prodiusavimui. Nuo to aš pradėjau 1988-aisiais, o prie pulto rimčiau stojau tik 95-aisiais, kai pradėjau dirbti su F Communications. Iki tol aš domėjausi DJ kultūra, bet pats negrojau, nes iš esmės Suomijoje nebuvo vietų, kur galėčiau groti savo mėgstamą muziką. Tačiau po kontrakto su F Communications man atsirado galimybėgroti mano mylimą muziką žmonėms, kuriems ji patinka, tad aš nusprendžiau pamėginti. Man tai patinka, be to tai yra savotiškai natūralus mano įrašų reklamos būdas. DJ ir prodiusavimas visada buvo glaudžiai susieti be to grojimas klubuose man leidžia aplankyti daugybę įdomių šaliu, susipažinti su įdomiais žmonėmis, lankytis puikiose įrašų parduotuvėse, kuriuose daug įdomios muzikos. Bet tuo pačiu tai atima daug laiko ir jėgų, tad negaliu tiek daug jų skirti prodiusavimui. Kadangi tai man visada buvo svarbiau, esu įsitikinęs, kad negrosiu visalaik ar bent jau tiek daug. Galbūt tada albumo gamyba neužtruks 14 mėnesių.
Ar buvo sunku išmokti miksuoti?
JORI: Ne. Aš tuo domėjusi jau anksčiau, pirkau įrašus, tad nebuvo labai sunku. Jei jauti ritmą ir meilę muzika, tai ateina savaime. Be to, aš turėjau greitai ištobulinti savo įgūdžius, nes žinojau kad jau trečias mano pasirodymas (po dviejų pirmųjų gimtojoje Suomijoje) bus prieš 8000 žmonių Prancūzijoje. Tai buvo labai gera motyvacija – turėjau groti gerai, nes niekas nebenorėtų manęs matyti ar girdėti.
Ką patartum pradedantiems prodiuseriams?
JORI: Svarbiausia, mano nuomone, atrasti savo skambesį, kuris turi būti originalus. Tuo pačiu negali būti visiškai nesuprantamas kitiems – nereikia kopijuoti to, kas populiaru, bet privalai žinoti, ką groja kiti. Svarbu surasti tą aukso vidurį tarp originalumo ir neatitrūkimo nuo laiko. Ne tiek svarbu kokią įrangą naudoji, ypač dabar, kai gali pagaminti originalų ir kokybišką gabalą kompiuteriu Reason ar Fruity Loops programomis, bet manau, kad jei nori padaryti solidų, kokybišką jo suvedimą, žymiai lengviau tai atlikti su „geležimi“. Manau, kad labai svarbu išmokti padaryti gerą kūrinio suvedimą ir tam turėtumėt skirti daug laiko.
Ir galų gale, kada grįši į Lietuvą?
JORI: Kada tik mane pakviesite vėl.
Atsisveikiname, persimetame dar keletu žodžių ir aš palieku Jori gurkšnoti savo rytinę kavą bei laukti transporto į oro uostą. Eidamas tyliai pasimeldžiu, kad Partyzanai pakviestų jį grįžti jau greitai…
Komentarai