Krikščionis radikalas, PETA ir „Greenpeace“ aktyvistas, absoliutus veganas ir abstinentas. Plikis pacifistas, bibliotekininko išvaizdą ir sceninį nicką paveldėjęs iš garsiausio savo protėvio – amerikiečių literatūros klasiko Herman Melville. Miegamojo kompozitorius, iki šiol gyventi trukdęs gal tik kokiam Eminemui, nors… Žodis controversy, tapęs baltaodžio nigerio asmenybės deklaracija, Richard Melville Hall įvaizdžiui tinka nė kiek nemažiau. Po nedidelės pertraukos Moby į sceną sugrįžta jei ne atsukęs publikai nugarą, tai tradiciškai rimtuolišku žvilgsniu tyrinėdamas pasaulį nuo savo naujausio albumo „Hotel“ viršelio.
Kultine šokių scenos figūra Moby tapo dar iki platininio albumo „Play“ laikų. Konektikuto valstijoje užaugęs pogrindžio didžėjus pirmiausia išmoko brazdinti gitarą – paauglystėje jis grojo hardcore punk grupėje VATICAN COMMANDOS. 80-ųjų pabaigoje Moby persimeta į šokių muziką ir netrukus tampa klubine įžymybe. Pakeitusį stilių ir įsiliejusį į techno bendruomenę Moby pastebi įtakingi muzikos prodiuseriai. 1991-aisiais išleidęs singlą „Go“, jis pasiekia pirmąją reikšmingą karjeros pergalę. 1995 metais Moby albumas „Everything Is Wrong“ sulaukė kritikų pripažinimo gimtojoje Užatlantėje, o po metų pasirodęs diskas „Animal Rights“, kurio skiriamaisiais ženklais tapo šaižus gitarinis skambesys, aštrūs socialiniai tekstai ir išraiškingą moterišką vokalą pakeitęs blankus buhalterio balsu apdovanoto Moby dainavimas, buvo sutiktas gerokai santūriau.
Tiesa, tai buvo tyla prieš audrą. 1999-aisiais išleistas diskas „Play“ pranoko didžiausius lūkesčius, o elektronikos pankas šovė į ryškiausių šokių muzikos žvaigždžių zenitą. „Play“ vardu kalba fenomenali statistika: visi šio albumo gabalai mažiausiai po kartą panaudoti įvairių komercinių projektų ir filmų garso takeliams. Vėlesni Moby žygiai gerokai kuklesni: nors ir neblogai įvertintas, albumas „18“ savo pirmtako sėkmės nebepakartojo, o rinkoje pasirodžius diskui „Hotel“, Moby nuo muzikos kritikų strėlių neišgelbėjo ir motinos Terezės reputacija. Šiandien kandžias profesionalų pastabas atlikėjo adresu lengvai kompensuoja publikos simpatijos. Tad niekas per daug nesistebėjo, kad žinią apie vienintelį Baltijos šalyse surengtą Moby koncertą lydėjo ažiotažas ir rekordai. Kovo 17-ąją paskelbus bilietų prekybos pradžią, pigiausi bilietai Latvijos „Statoil“ degalinėse buvo iššluoti per 3 minutes. Pradžios bumui nuslūgus, brangesnių, beveik 100 litų kainavusių bilietų, buvo galima gauti ir koncerto dieną. Bilietai į V.I.P. zoną buvo perkami ypač nenoriai, o ir kaina atsakanti – 300 litų.
Renginį organizavusiai koncertų agentūrai Positivus Music daugiausiai rūpesčių sukėlė idėjiniai-humanitariniai žvaigždės maitinimosi įpročiai. Kadangi didžiosios dalies atlikėjo vartojamų veganiškos virtuvės produktų Latvijoje gauti neįmanoma, rengėjams juos teko siųstis iš užsienio.
Koncerto vakarą Kipsalos ekspocentras duris atvėrė 19.00 val. Renginį apšildęs latvių didžėjų duetas AG ir Raitis dirbo tuščioms sienoms: gražų birželio 16-osios vakarą didžioji koncerto lankytojų dalis gausiai būriavosi lauke ir šildėsi savarankiškai. Latvių publika tradiciškai įvairi: pro V.I.P. zonos užtvaras į salę palaikyti „savų“ įvairavusios dvi alaus bokalais apsišarvavusios pusamžės tetulės jautėsi kaip žuvys vandenyje.
Nors paprastai latviai skundžiasi aukštomis koncertų kainomis, tenka konstatuoti, kad šįkart Kipsalą užplūdo rekordinis melomanų skaičius. Likus valandai iki koncerto, 17200 kvadratinių metrų ploto angare judėjimas buvo faktiškai paralyžiuotas. Salėje klaikiai trūko gaivaus oro, todėl neoninio rūko apgaubtoje scenoje pasirodžius žmogeliukui kažkur matytais storais akinių rėmais, apdujusi publika nusprendė, kad išvydo ne miražą, o patį vakaro kaltininką ir sukėlė pirmą triukšmo bangą.
Koncertas prasidėjo minutės tikslumu – lygiai dešimtą vakaro. Scenoje plykstelėjus žaliai šviesai, sienomis nuvibravo intymus „My Weakness“ motyvas, kurį nutraukė ausis plėšiantis bosinės gitaros griaudėjimas (Kipsalos akustika… Sena istorija). Į sceną įlėkęs Moby, nešinas vos ne didesne už save gitara, šou pradėjo hitu „Find My Baby“. Prastą garsą koncerto pradžioje lydėjo streikuojantys vaizdo projektoriai. Beje, po koncerto buvo paskelbta, kad Moby scenoje dirbo stipriai persišaldęs, tačiau, sprendžiant iš to, kaip šauniai žvaigždė tvatijo afrikietiškus būgnelius, didesnės įtakos koncerto eigai turėjo ne pašlijusi sveikata, o ribotos salės techninės galimybės (Moby koncertinė artilerija pasirodė pernelyg kietas riešutas ir „Euroviziją“ atlaikiusių Kijevo sporto rūmų elektros instaliacijoms. Pačioje Moby pasirodymo pradžioje nuo didelės apkrovos ten „išsilupo“ ir scenos monitoriai, ir mikrofonai).
Kreipimasis į publiką nuskambėjo sugrojus gerus šešis gabalus ir greičiausiai susitaikius su prastu skambesiu. Moby labai daug kartų latviškai pakartojo „labas vakaras“, „ačiū“, „aš myliu Latviją“ ir teiravosi, kaip ten jo akcentas (manau, latviai neprieštaravo). Pagrindines pozicijos scenoje Moby užleido jam talkinusiai vokalistei Laurai Dawn. Trumpa juoda tunika ir auliniais batais pasipuošusi stambi laukinių bruožų blondinė demonstravo nesuvokiamai plataus diapazono balsą. Elektronika buvo tradiciškai derinama su gyvais instrumentais, nors, kaip viename interviu prisipažino pats Moby, jeigu galėtų, jis pasikliautų tik elektronika, nes kitaip nei kviestiniai muzikantai, sintezatoriai nezyzia, nerūko ir neprašo pinigų. Savo ruožtu, moteriškas „back‘as“ yra vienintelė silpnybė, kuriai Moby kategoriškai nesugeba atsispirti.
Tikroji koncerto pradžia prasidėjo simboliškai – su „Go“.
Nors Moby turas turėjo tapti „Hotel“ promo kampanija, dideliam publikos malonumui didžiąją koncerto repertuaro dalį visgi sudarė albumų „Play“ ir „18“ hitai. Renginio kulminacija tapo improvizuota šou makalynė „Bodyrock“ motyvais – elektroninis tūsas virto solinės gitaros vakaru. Moby virkdė gitarą pritūpęs ant scenos atbrailos, o guviai stryktelėjęs sugeneravo mandrą psichodelinio bliuzroko intarpą, kurį tęsė RADIOHEAD „Creep“ posmas bossa nova stiliumi (tarp kitko, kol Moby energingai davėsi scenos gilumoje, priekyje buvo galima stebėti komišką iš nuovargio ant kojų vos besilaikančio bosisto Derek Murphy agoniją). Ir nors paprastai laiko patikrintų hitų kartojimas žymi tam tikrą karjeros kapituliaciją, nostalgiškai nusiteikusiai publikai tai rūpėjo mažiausiai: nuskambėjus “Porcelain” įžangai ir “In My Dreams I’m Dying All The Time”, žmonės kėlė į viršų rankas ir jungėsi į hipnotizuojančiu ritmu linguojančią masę.
Oficialioji koncerto dalis truko pusantros valandos, tačiau pirmajam vienos dainos bisui Moby ilgai kviestis nereikėjo: kompanija sceną paliko ir į ją sugrįžo tarsi tarp kitko. Tris kartus padėkojęs publikai, Moby tradiciškai – tik tiek, kad neįprastai lakoniškai – pakomentavo Amerikos užsienio politiką. „Mano šalis tapo viso pasaulio gėda“, – prieš nuskambant pirmiesiems „Lift Me Up“ akordams, pareiškė rugsėjo 11 dieną gimęs Moby. Tiesa, kiek ankstėliau koncertuodamas Rusijoje, taikos didžėjus buvo gerokai šnekesnis ir piktesnis (gal todėl, kad dar nesirgo). Be to, kad kaip apsėstas lakstė po muziejus, urmu supirkinėjo Dostojevskio knygas ir besivažinėdamas Maskvos metro pametė mobiliaką, Rusijoje (rado vietą) Moby savo tėvynės adresu žarstėsi gerokai riebesniais „komplimentais“, o jo ekscelenciją savo šalies prezidentą leido sau išvadinti idiotu.
Antrą kartą švilpti teko ilgiau, bet ne per ilgiausiai. Scenoje pasirodęs Moby atidavė dar vieną pagarbą latvių kalbai bei vienam mėgstamiausių savo atlikėjų Billy Idol, kurio „Rebel Yell“ vokalo partija buvo patikėta iki tol jei ne juokingai, tai graudžiai mirinėjusiam bosistui. Uždainavęs žmogus pražydo tiesiog akyse ir netgi visai vykusiai mėgdžiojo Billy Idol veido išraiškas. Klavišistė Lucy Butler tuokart sugrojo eksperimentinę Liudviko van Bethoveno „Elizai“ versiją, o susižavėję latvių internautai šio kūrinio autorystę kitą dieną priskyrė Bachui. Koncertą užbaigęs „Feeling So Real“ buvo dedikuotas latvių pogrindžio šokių scenai, o pogrindyje, žinia, kadaise prasidėjo ir paties Moby kelias į šlovę.
Lyginant su ankstesniais pasirodymais, minimalizmas tapo išskirtiniu šio Moby turo bruožu. Klavišistė, bosistas, būgnininkas, įspūdingo balso (antro plano?) vokalistė ir nuo vieno prie kito instrumento skraidžiojęs tik šiek tiek didesnis nei pusantro metro žmogus-orkestras… Savo naujausią albumą Moby reklamuoja nedidele sudėtimi, nors dar prieš porą metų Maskvoje vykusio koncerto metu atlikėjui talkino gerokai solidesnės apimties pagalbininkų grupė. Nepaisant trukdžių ir nesklandumų, Ryga koncertu liko patenkinta. Žmonės iš Kipsalos plūdo kaip reikiant išsirėkę, išsidūkę ir kupini gerų emocijų.
„Mažiau teliko, daugiau kūrybos“, – mėgsta sakyti Moby, “Little Idiot”, atvedęs elektroninę muziką masėms. Nors šiandien kontroversiškasis moralės šauklys tvirtina, kad genai jį kviečia sugrįžti prie gitarų, šokių muzikos guru tituluojamam atlikėjui norėtųsi palinkėti likti ten, kur jam sekasi geriausiai. Tačiau Moby keliai nežinomi – net jei akiniuotas muzikos pasaulio mąstytojas sutinka, kad kartais geriau, kai širdis dainuoja, o smegenys ilsisi.
Moby piešinukas paimtas iš Caricature Zone
Komentarai