THE WHITE STRIPES Rygoje? Klausimas neatrodo laužtas iš piršto: dryžuoti roko minimalistai išgyvena gražiausius karjeros metus, o tuo ne visuomet gali pasigirti garsenybės, pastaruoju metu ypač aktyviai lankančios mūsų kaimynus. Latvija nusipelnė kompensacijos: po to, kai savo koncertus Baltijos šalyse atšaukė škotai FRANZ FERDINAND, būtų sunku įsivaizduoti geresnius vaistus situacijai išgydyti. Artimiausios THE WHITE STRIPES koordinatės: birželio 30 diena, klubas „Sapņu fabrika“, Ryga.
Groti paprasčiausią rokenrolą – toks buvo 1997-aisiais Detroite susikūrusio dueto tikslas. Tiesa, THE WHITE STRIPES paprastumas turi labai nepaprastą charakterį. Garage, punk, country, blues, folk stilistikos įkvėpta bei primityvia (jei ne nemokšiška) atlikimo maniera pasižyminti grupės muzika niekada nebuvo diletantiška. Iki šiol išleidęs penkis albumus duetas didžiojo pripažinimo sulaukė pasirodžius 2001 metų diskui „White Blood Cells“. 2003-ųjų „Elephant“ sukėlė naujas kritikų ovacijas, ir štai čia plokštelė galėjo užsikirsti, tačiau šių metų birželio 6-ąją prekyboje pasirodžiusi diskometalo orgija „Get Behind Me Satan“ įrodė, kad minimalizmas gali turėti daugybę veidų. THE WHITE STRIPES skamba dar kitaip ir dar sykį be priekaištų.
Į lėlių teatro herojus panašūs Jack White ir Meg White savo grupės įvaizdžiui suteikė Meg mėgstamiausių raudonai-baltai dryžuotų mėtinių saldainių formą. Triukšmo filosofiją propaguojantys THE WHITE STRIPES spjauna į visas švaraus garso estetikos teorijas ir profesionalų komentarus, esą abu nesugeba nei normaliai groti, nei dainuoti.
Tiesa ta, kad nuo mažų dienų muzikuojantis Jack pigias ir kiek palūžusias gitaras koncertams renkasi sąmoningai. Dainų tekstus jis išartikuliuoja – atpasakoja, klykia, kliedi – paklusdamas vidinei būsenai, nekalbant apie tai, kad dainuodamas viena ranka spėja derinti stygas, o kita – maigyti klavišus. Tuo tarpu Meg (buvusi padavėja) prie būgnų sekcijos sėdo išties be žalio supratimo apie mušamuosius, tačiau padrikas tarsi vaiko būgnijimas kaip tik ir įkvėpė Jack sukurti vieną sėkmingiausių, stilingiausių bei įdomiausių mūsų dienų roko duetų. Be to, THE WHITE STRIPES leidžia vinilus (nes jie traška) ir su malonumu pasityčioja iš visų, kurie vintage stilistiką dievinančią grupę sugeba įpaišyti į moderno kategoriją.
Toliau dar gražiau: įtakingi muzikos žurnalai „Q“ ir „Mojo“ THE WHITE STRIPES titulavo sėkmingiausia mūsų dienų gyvai grojančia grupe, o pirmąsyk išgirdęs White šeimynos kūrybą, anapus iškeliavęs BBC eterio guru John Peel prisipažino, kad nieko labiau sukrečiančio nebuvo girdėjęs nuo Jimi Hendrix laikų ir pankų eros. Ir galiausiai: THE WHITE STRIPES maudosi komercinės sėkmės spinduliuose, o jų vaizdo klipus (kurių kiekvieną galima drąsiai vadinti trumpo metražo šedevru) noriai transliuoja MTV – ir nebūtinai tik po vienuoliktos vakaro.
Bulvarinė spauda, ilgą laiką kūrusi vieną už kitą gražesnes paskalas apie Jack ir Meg santykius (brolis – sesuo?; vyras – žmona?), apsiramino tik tada, kai internete pasirodė poros skyrybų popieriai: John Anthony Gillis [lietuvis beje ar ne – juk Detroito apylinkėse gyvenusių pavardžių tarpe Gilis anaiptol ne retenybė:) – red. past.] ir Meg White santuoka truko ketverius metus (vesdamas Jack pasirinko Meg pavardę). Antrosiose Jack vestuvėse su Karen Elson jo buvusi žmona (užtat sesuo forever) dalyvavo pamergės statusu.
O iki tol populiarumo pakylėtas Jack buvo trumpam susidraugavęs su Renee Zellweger. Anthony Minghella dramos „Cold Mountain“ filmavimo aikštelėje užsimezgęs romanas (Jack kūrė šio kino epo muziką ir vaidino) baigėsi avarija, per kurį labiausiai nukentėjo būsimoji „Oskaro“ laureatė. Spauda puolė moralizuoti – atseit kaip gi jis šitaip su Renee? Renee tuo tarpu tempė, kol nenusibodo pačiam Jack, o man belieka pacituoti nuvogtą mergaitišką komentarą: kai tave „mučina“ pats Jack White, belieka įsiklausyti į liaudies išmintį, t. y. atsipalaiduoti ir jausti malonumą.
Likusiais atvejais – jokių porų, grupuočių ir „mes“. Jack kalba tik už save ir niekada THE WHITE STRIPES vardu („Ši daina yra iš mano pirmojo albumo, ji vadinasi „Do“), tačiau visados priduria, kad THE WHITE STRIPES yra dviejų žmonių projektas, nes taip lengviau. Scenoje Meg savo “brolį” supranta iš pusės žvilgsnio ar gesto. Koncertui užtenka. Didelei legendai – taip pat.
Išpopuliarėję visame pasaulyje, THE WHITE STRIPES lieka ištikimi gimtojo Detroito roko scenai. Jack aktyviai užsiima su vietos grupėmis. Be to, būdamas karštas amerikiečių blues ir country gerbėjas, bendradarbiauja su šios muzikos srities atstovais. Pernai jis prodiusavo Amerikos country primadonos Lorettos Lynn diską, kuriame vietos atsirado ir jų bendroms dainoms.
Tuo tarpu arčiau reikalo. Savo koncertams Baltijos šalyse THE WHITE STRIPES renkasi tradicines vietas – Rygą ir Taliną (Estijos publikai duetas gros diena anksčiau). Kaip ir visuomet vadovaudamiesi netradicine logika, į savo naujausio albumo reklaminės kampanijos maršrutą amerikiečiai, be kita ko, įtraukė ir, jų supratimu, absoliučiai nežinomas vietas. Taip tarp grupės turo stotelių atsidūrė, pavyzdžiui, Kaliningradas. Ryga tokį argumentą priėmė kaip komplimentą – žinomesnis miestas tokios garbės galėjo ir nesulaukti (turbūt paguodžiau?;)).
Bilietų pardavimas Rygoje, per daug nenukrypstant nuo šėtoniškų THE WHITE STRIPES disko motyvų, prasidėjo gegužės 13-ąją (penktadienį). Aktyviausi ir greičiausi pirkėjai labai ribotą pigiausių, maždaug 50 litų kainavusių bilietų, skaičių galėjo įsigyti internetu. Vėliau jie kainavo 75 litus, o artėjant koncerto dienai – 125 litus.
THE WHITE STRIPES pageidavimas groti kuo mažesnėje edvėje neutralizavo vietos problemą. Paradoksalu, tačiau Ryga, nuolatos sulaukianti ryškiausių pasaulinės scenos žvaigždžių, vis dar neturi tinkamos koncertų arenos. Prastos Kipsalos ekspocentro įgarsinimo sąlygos nuo koncertinių renginių atgraso ne tik atlikėjus, bet ir klausytojus; “Skonto” halė talpina gerokai mažiau žmonių ir masinių renginių atveju susiduria su mašinų stovėjimo vietos problema. Tad ateinantį kovą Rygoje planuojamą DEPECHE MODE koncertą latviai optimistiškai žada iškelti jau į visiškai naują koncertų salę.
THE WHITE STRIPES, savo ruožtu, išreiškė norą groti klube – kad koncertą galėtų patogiai stebėti visi apsilankiusieji. Iš visų koncertą organizuojančios agentūros „Promotion“ siūlytų Rygos klubų duetas išsirinko pernai pavasarį FUN LOVIN’ CRIMINALS ir jų fanų šturmą atlaikiusį klubą-veteraną „Sapņu fabrika“, preliminariais skaičiavimais galintį talpinti iki 2000 žmonių.
Kol kas tiek. Be abejo, šiuo metu THE WHITE STRIPES yra vieni geidžiamiausių didžiųjų muzikos festivalių svečių, tad neapsilankę Rygoje (Taline, Kaliningrade…) festivalių liūtai nieko nepraranda. Likusiais atvejais koncertai mūsų kraštuose yra puikus šansas vieną populiariausių roko alternatyvos grupių išvysti faktiškai nuo savo durų slenksčio. Sunku pasakyti, kada panaši galimybė pasitaikys dar kartą. Galbūt tada, kai THE WHITE STRIPES išeis į pensiją ir, pasikliaudami mažesniu dėmesio neišlepintos publikos reiklumu, Baltijos regione ims lankytis dažniau. Va tik laukti reikės ilgai…
Viršelio nuotrauka iš oficialios svetainės
Komentarai