Durys atidarytos 18:00, 19:00 sale, primenanti lėktuvų angarą, dar apytuštė. Rūkyti draudžiama, alus po 1,5 lato (7,5 lito), žodžiu pirmas įspūdis ne pats geriausias. Nors publikos nedaug, bet vienintelė vieta, kur galima prisėst – laiptai – jau aplipę daugiausiai jaunųjų fanų, tad nieko kito nebelieka kaip atsiremti į kolona ir palengva siurbčiojant prab(r)angųjį karslbergą laukti šou pradžios. Atvykau į Latvijos sostinę pasižiūrėti unikalaus projekto – praėjusiais metais prancūzų projektas NOUVELLE VAGUE išleido plokštelę, kurioje bossa nova ritmu švelniais moteriškais balsais perdainuoti 80-ųjų pradžios new wave hitai.
Pirmasis apšildantis atlikejas Goran Gora ant scenos pasirodė kaip laikrodis – 19:30. Tačiau jau po trečios šio gitaristo ir dainininko (bardo?) atliktos kompozicijos suėmė žiovulys ir užėjo nenumaldomas noras prigulti ir pasnausti. Laimei, viską taisė nuostabioji barmene Aja, kuri mikliai ruošdama kokteilius (“ši vakarą alus pas mus visai nepopuliarus”) atrodė kur kas įdomesnė, nei raudas traukiantis vaikinas ant scenos. Paskutinį jo atliktą kūrinį – “She’s Beautiful”… švelniai kalbant būtų galima pavadinti labai savotiška atlikėjo interpretacija.
Salė palengva pilnėjo, publika (kas labai maloniai stebino) – nuo meškiukais ant kuprinių prisisegusių šešiolikmečių merginų iki solidžių kostiumuotų verslininkų su vakarinėmis suknelėmis dėvinčiomis jų antrosiomis pusėmis bei žilagalvių senjorų. Scenoje pasirodžius antrajai vakaro grupei, RHYTM COMMUNITY, ir nuskambėjus savotiškai electro įtakotai “Garota de Ipanema” versijai, salėje (angare?) dvelktelėjo bossa nova. Tačiau tik dvelktelėjo, nes tai, ką toliau grojo šis kolektyvas, pasakyti labai sudėtinga. Aišku tik viena – nelabai skanu, nors lėtai savo kokteilius čiulpiantys latviai buvo labai tolerantiški ir “Rhytm Community” (kaip beje ir prieš tai buvusį gitaristą-raudantį-verksnį) sutiko tikrai labai šiltai, kiekvieną kūrinį palydėdami vis gausesniais plojimais.
Patalpa buvo beveik sausakimša, kai ant scenos pasirodęs viso ko kaltininkas Marc Collin susilaukė santūrių aplodismentų, o vienai iš NOUVELLE VAGUE merginų tik pradėjus vedžioti publiką po mišką (The Cure “Forest”) salė nuvilnijo šiltais plojimais. Paskui sekė “I Just Can’t Get Enough”, “Love Will Tear Us Apart”… Tarp visų atliktų dainų, berods, buvo dvi, kurios nebuvo išleistos kompaktinėje plokštelėje ir sukėlusios šiokią tokią gyvumo prie scenos reakciją , ypač kai viena merginų pradėjo groti lūpine armonikėle. Šiek tiek didesnę reakciją, negu išplėstinė “Too Drunk To Fuck” versiją , kai viena vokalistė (jų buvo dvi) instrumentinių soluočių metu beveik ištisai voliojosi ant scenos… Deja, vangieji latviai į tokią “scenografiją” reagavo gana santūriai.
Nemanyčiau, kad vokalistė buvo tokia girta, kaip dainuojama THE DEAD KENNEDYS dainelėje, gal kiek iškalbingesnis faktas tai, kad merginos į scena atėjo nešinos mineralinio vandens buteliukais ir apskritai elgėsi labai laisvai. Tą vakarą jie galėjo groti bet ką, jos galėjo dainuoti bet kaip – publika atėjo “pasiruošusi”: kas išgirsti savo paauglystės kumyrų subtilios interpretacijos, kas susipažinti su nepažįstamais atlikėjais iš Prancūzijos, o kas tiesiog atrasti bossa nova iš naujo ir kitaip.
Neprisimenu, kuria daina turėjo pasibaigti pasirodymas, tačiau nesunku nuspėti, kad skirstytis niekas nenorėjo. Taip teko patirti “I Just Can’t Get Enough” Riga special extendend slow dive ir tvarkingai atstovėjus eilėje prie paltų bossa nova ritmu pasinerti į rudenėjančios Rygos nakties sapnų fabriką.
Komentarai