Būtų įdomu sužinoti, kiek premijinių mylių Joris Voorn susižeria per metus, jei vien per praėjusį mėnesį šį 28 metų olandą buvo galima užklupti Briuselyje, Hamburge, Enschede, Liublijanoje, Roterdame, Antverpene ir Barselonoje.
Download english version of the article (Word doc.)
Tvarkaraštis yra negailestingas, ir Joris iki metų pabaigos ir toliau dalins baudas visame pasaulyje. Tiesa, jam premijinės skrydžių mylios tikrai pravers, kai pagaliau turės laiko pailsėti su savo mergina, kuri gyvena Hong Konge.
“Kai kitiems ateina savaitgalis, man prasideda darbo savaitė. Ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį praleidžiu klubuose. Pirmadienį ilsiuosi, ir antradienį prasideda mano savaitgalis. Tada skambinu draugams ir klausiu ar nenorėtų kur išeiti išgerti, o jie visi dar pavargę nuo savaitgali ir sako, kad rytoj jų laukia darbas!”
Bet Jorį, atrodo, veža pasirodymų metu išsiskiriantis adrenalinas. Jam patinka groti gyvai ir sukti plokšteles. Jis neslepia entuziazmo: “Vienas iš geriausių jausmų pasaulyje – kai žinai, kad sugrojai gerai. Žiūri į besišypsančią publiką, visų veiduose ekstazė ir visi prašo dar vieno gabalo. Aišku, taip nebūna visada, bet kai taip atsitinka – visas tas tampymasis, bemiegės naktys ir studijoje praleistos valandos užsimiršta!”, – šypsosi jis.
“Ore” susitiko su Joris prieš jo pasirodymą Londone. Jis atskrido iš vakarėlio Antverpene, kuriame didžėjavo ir ruošėsi gyvam pasirodymui klube “Split”. Kaip žmogus, kuris nelabai daug miega savaitgaliais, jis atrodė šauniai. Rankoje laikydamas alaus stiklinę, į mus žvelgė paprastas, šaunus, atsipalaidavęs vaikinas. Toks, kokį gali sutikti Amsterdamo coffee shop ir linksmai su juo paplepėti.
Tačiau kai pradėjome kalbėti apie muziką, jis pastebimai pasikeitė. Jis tapo nerimastingas ir pamažu įsiaudrino. Kaip jis pats sakė: “Muzika turi atspindėti tave – tavo asmenybę – tai dar vienas būdas išreikšti save. Kai esi ten aukštai [didžėjaus vietoje] – paimi tai, ką sukūrei, išpuoselėjai – ir atiduodi tai susirinkusiems svetimiems žmonėms. Publika paprastai yra kaprizinga, ir jei jiems kas nors nepatiks – jie “balsuos kojomis”.
Bet iš tikrųjų – ar groji publikai ar groji sau? Juk abiem atvejais tai yra tam tikra prasme saviraiška. Joris atšovė: “Publikai” groti negali. Be abejo, tu planuoji pasirodymą pagal tai, kur grosi – klaberiai iš mažo Olandijos miestelio tikisi kitko, nei didelė minia Londone. Bet nesvarbu, kur groji – tavo pasirodymą turi žymėti tavo asmenybės ir tavo sukurto garso antspaudas. Turėti savo muzikinę tapatybę yra labai svarbu.”
Joris groja jau palyginti seniai. Jis gimė ir užaugo Roterdame, muzikantų šeimoje – jo tėvas buvo klasikinė muzikos atlikėjas. Būdamas mažas, Joris grojo smuiku, vėliau – gitara, bet išgirdęs ORBITAL, THE ORB, LEFTFIELD pasuko į elektroninę muziką. 1997 metais jis pradėjo sukioti plokšteles ir jo gerbėjų gretos Olandijoje vis augo. Tačiau 2000-aisiais jis nusprendė daugiau laiko skirti muzikos kūrimui.
Pirmasis Joris Voorn leidinys olandų firmoje Keyonte “Muted Trax Part 1” buvo šiltai sutiktas, plokštelę grojo Laurent Garnier ir Carl Craig. Tai buvo minimalistinis, trance įkvėptas techno. Jo “parašas”, žymintis kiekvieną kūrinį – tai šalti, švarūs, gąsdinantys akordai. Tai muzika, skirta įpūsti, žaliai stroboskopo šviesai ir savotiškai autoagresijai. Tinka ir vairuojant naktį, ir šokant klube.
Nuo tada kai išleido pirmuosius “Muted Trax”, Joris derina darbą studijoje su didžėjaus karjera. Po “Muted Trax Part 1” jis išleido – teisingai atspėjote – “Muted Trax Part 2”, kuriame buvo singlas “Incident” – kūrinyje atsispindi tai, kad jaunystėje jis grojo pianinu. Šį įrašą labai gyrė kritikai, jį pagrojo amžinatilsį John Peel ir kurį laiką tai buvo gabalas, kurį Carl Cox pateikdavo kiekvieno pasirodymo metu.
Joris skynė vieną pergalę po kitos, ir tai leido jam išleisti labai eklektišką albumą “Future History”. Nužymėtas užvedančiais, šviežiais ir švariais gabalais (tokiais kaip “Zeronine”) jis kelia ir kelia į padanges per meistriškai suguldytus garso sluoksnius, tačiau jame yra ir acid electro kūrinių, kurie skamba kaip ankstyvieji SHAMEN ar Mr C. O finalinis “Rejected” yra intelektualus, jaudinantis kūrinys.
Kaip gyvas žmogus, Joris yra labai paprastas. Kai kurie pop pasaulį skraidantys didžėjai nejučiomis įsijaučia į “superžvaigždės” rolę. Bet kai mes paklausiame, kaip jis vertina savo pasiekimus, Joris tik gūžteli pečiais ir nusišypso, ir sako: ”Man tik 28-eri. Nežinau, ar po dešimties metų vis dar būsiu čia. Man tiesiog patinka groti ir kurti muziką. Galbūt aš sugebėsiu keistis. Bet aš jau palikau savo buvusį gyvenimą, kuriam dirbau architektu, ir aš tiesiog noriu daryti tai, ką jaučiu esant širdyje”.
Bet didžėjaus gyvenimas – tai galimybė nukeliauti ir pamatyti tai, ko nesitikėjai pamatyti. Čia Joris susimąsto ir su šypsena sako: “Geriausia vieta, kur man teko groti – tai klubai Makedonijoje. Jie negali sau leisti pasikviesti labiau žinomų Vakarų didžėjų penktadieniui ar šeštadieniui, tai didžiausias veiksmas ten vyksta ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Tai ypatingą vieta – žmonės tokie atviri. Makedonijoje nėra techno tradicijų, todėl kai groji ten publika nėra “medinė”, tokia kuriai jau viskas nusibodo, ir reaguoja į muziką taip, kaip Vakaruose, kur mus bombarduoja muzika dvidešimt keturias valandas per parą septynias dienas per savaitę, jau nebereaguojama”.
Nors ir visada užsiėmęs, Joris rado laiko įkurti nuosavą įrašų kompaniją Green ir joje išleido pirmą savo EP “A Dedicated Mind”. Tai buvo ženklas, kad jis atsisveikina su buvusia kūryba – pirmasis kūrinys “Listen” verčia tavo širdį apsipilti ašaromis – tai tokia daina, kuria norėtum pasidalinti su gražia mergina ūkanotą rytą. Mano nuomone, tai geriausias jo gabalas. Gaila, bet vėliau sekantys kūriniai nėra tokie jausmingi. “Don’t Believe Everything You See” yra gražiai suręstas gabalas, kuris tikrai turėjo patikti publikai “The Key” ir turi savyje kažką iš Voorno ankstyvosios pompastikos. Paskutinis kūrinys, “Flow” yra labiau eksperimentinis. Ir, atrodo, tai nepavykęs eksperimentas. Joris yra parašęs kūrinių, nuo kurių kyla nugaros šiurpuliukai galvoje. Bet ši daina… ji per daug komercinė.
Pabaigę pokalbį, pradėjome fotosesiją. Joris vėl atrodė kiek sukaustytas, tarsi drovėtųsi būti dėmesio centre. Šis techno Van Gogas visiškai atgijo vakare, kai jis įsitaisė už plokštelių grotuvų, ir jo pasirodymas plėšė į priekį tarsi su pagerinto degimo benzinu varomu varikliu.
Ar Joris taps klasikiniu Olandijos meistru? Kas žino, bet jo aistra ir išmintis, kurią jis bando pateikti muziką ir tai, kad jis jau turi savo dirbtuves – įrašų firmą – reiškia, kad jis atėjo ne vienai dienai. Rembrantą ar Vermeer prisimena ir dabar – kodėl ne Voorn?
John Foster is the London correspondent of Ore.lt
Julius Stankus is the London photo reporter for Ore.lt
Komentarai