Helovynas šiais metais tapo Lietuvos klubinėtojų didžiausia švente. Kiekvieno save gerbiančio promoterio pareiga, atrodė, tik ir buvo surengti kuo geresnį ir originalesnį vakarėlį. Mano dėmesį šį savaitgalį labiausiai patraukė Belmontas. Ir nemanau, kad čia reiktų vardinti priežastis – jų tiesiog labai daug…
Tik nutilus atgarsiams po Sashos pasisvečiavimo Lietuvoje, visi jau pradėjo klausinėti, kur įvyks trečiasis „Pure Future“ renginys. Daug įvairių variantų teko išgirsti, tikrai daug, bet tik vienas jų pasitvirtino iš dalies : „Pure Future #3” tenka atidėti vėlesniam laikui, užtat turime Helovyno šventę Belmonte. Na, gal ir ne pats blogiausias variantas…
Šaltas šeštadienio vakaras, o mes traukiame vingiuotu keliu į Belmontą. Su gerų žmonių pagalba ratuotu būdu pasiekiame vakaro tikslą Nr.1 ir mus pasitinka maloniai besišypsantis apsauginis, tiksliai nurodantis, kur galima būtų atsiimti akreditacijas. Voila, mes jau ir viduje – tarp daugybės zombių, kunigų (vienas jų vis žadėjo man išrišimą) ir vampyrų. VIP zonoje baras nukrautas gėrimais ir maistu, kurie dingsta labai greit – „visgi 200 litų mokėjau ne šiaip sau“ – ištaria vienas VIP asmuo. Aš tuo metu patraukiu pasižvalgyti po visas sales, iš kurių veiksmas vyksta tik electro salėje, kur prie pulto “kažkas panašaus į Pussyshaverį”… Hauso (jau galima vartoti šį terminą oficialiojoje lietuvių kalboje) salėje keletas žmonių šoka pagal fonogramą, o Progressive karalijoje tvyro įtampa dėl techninių nesklandumų…
Vakaras įsibegėja labai pamažu. Visgi nesklandumai išsprendžiami ir vieni lankytojai kaip viesulas įsiveržia į Progressive salę, kiti gi pasirenka ramesnį būdą ir trypčioja Bogdan Taran dėliojomomis Hauso (visgi keistas žodis) bangomis. Vyksta nuolatinis bėgiojimas tarp salių. Apsistoju trumpam electro zonoje, nes ten ganėtinai smagu, o ir vietos užtenka visiems. O persirengėlių būrys Belmonte vis didėja (atrodo, kad čia susirinko visa kunigų seminarija su pačiu Liudu Vasariu priešakyje). Visgi madingiausiu tą vakarą buvo „šaltuko“ kostiumas, kuris taip pat populiarus kiekvieną metų savaitgalį…
Atsiduriu Progressive salėje, kurioje publiką kaitina HAPPYENDLESS. Kaitina taip, kad kvėpuoti darosi sunku. Kaip visada geras Andriaus Alieno ir Benua darbas prie pulto. Miuziklo pakylą okupavę Go-Go šokėjai-savanoriai priversti užleisti vietas tikriesiems šokėjams. Išgirtasis miuziklas pasirodo kiek blankokas (bent jau pirmoji dalis). Aš tuo metu sutinku laiptais bėgantį ir plačiai besišypsantį Mindaugėlį, kuris tik kartoja „Smagis, smagis“. Gal jis ir teisus – neatrodo, kad susirinkusieji žiovautų iš nuobodulio. Hauso salėje tuo metu Bogdanas vietą užleidžia svečiui iš Australijos Andy Morris‘ui, o man darosi gaila, kad negalima persiplėšti į kelias dalis, nes visko labai daug ir viską norisi pamatyti…Grįžtu i Progressive salę, o prie pulto jau Marius Ivanoff ir Mindaugelis.
Antroji miuziklo dalis praeina nepastebėtai tikrąja to žodžio prasme, o man belieka griaužt nagus dėl to, kad neišvydau nei inscenizuoto lazerinio narvo, nei merginos su pjūklu…Spėju išgirst tik verdiktą : Gėris nugalėjo blogį. Bent tiek gerai. Tuo metu Erotic salės durys atveriamos ne tik merginoms. Gražus, estetiškas pasirodymas, po kurio vyrai pašokti atgal traukia laimingais veidais, it maži vaikai klausdami viens kito : „Ar tu matei, kai…“. Užsuku „pasielektrint“ kartu su Guru Slut, o kurie ne kurie jau traukia link rūbinės. Tuo tarpu Progressive žmonės šoka ir…švilpauja savo švilpukais, kurie kelia susierzinimą – atrodo, kad kas ausis draskytų. Gal juos kaip narkotikus reiktų konfiskuoti prie įėjimo ? Vakaras eina į pabaigą ir Progressive salėje groja…Andy Morris, ką tik stengęsis išjudinti žmones House ritmais. Visos salės po truputį tuštėja, kol lieka patys ištvermingiausi arba…tą „arba“ visi ir taip žino. Linksmą vaizdą išvystu Electro salėje : Tingiai grojantis Guru Slut ir pagal jo muziką „besitaškantys“ trys šokėjai – kunigas, piratas ir vampyrė…Visgi tikras helovynas, ko norėt…
Dar šiek tiek laiko išbūnu viduje, tačiau nuovargis gena į lauką. Atsiduriu šaltoje naktyje, o taksi išsikviesti atrodo utopija. Per tą pusvalandį laukimo apmąstau, koks buvo šis vakarėlis : neblogas, bet jam truko TŪSO dvasios. Tokios dvasios, kokia būdavo per „Pure Future“ renginius…
Komentarai