Aidai: Arctic Monkeys

Keista matyti tas Šefildo grupes, kurių koncertuose lankėsi būsimieji ARCTIC MONKEYS, vis dar grojančias rūsiuose. Ir ką čia bepridursi… Dabar ARCTIC MONKEYS uraganas siaubia Didžiąją Britaniją, vėliau ateis ir kitų eilė. “King Monkey” Alex Turner, būdamas vos devyniolikos, tapo stabuku, dėl kurio verkia jautriaširdės merginos. Vis dėlto žiūrėdamas į karališką vaisiais apkrautą vazą (mandarinai iš Japonijos, vynuogių kekės…), Alex turbūt sunkiai supranta, kodėl būtent JIS yra TAS. Draugų “Leeds Music Scene” pagalba ORE pristato Didžiosios Britanijos topų lyderius ARCTIC MONKEYS.

Šis straipsnis yra rašomas naujojo Didžiosios Britanijos muzikinio topo number one proga. “I Bet You Look Good On The Dancefloor” yra antrasis ARCTIC MONKEYS singlas ir pirmasis išleistas įrašas, kuriame yra supakuota kuklios Šefildo ketveriukės patirtis. “Noel (Gallagher) kalbėjo apie mus radijo eteryje. Tai yra taip keista. Jis žino, kas mes tokie esame”.

Apeidama visus nevykusius juokelius apie provokuojančią frazę “po dvidešimties minučių MONKEYS koncertiniame autobuse…”, pirmiausia galiu pasakyti, kaip nuolankiai, mielai ir šiek tiek pavargusiai jaunuoliai atrodo. Kiek priblokšti, vaikiškai pavargę – supraskime, nuo juos supančio žiniasklaidos parado (dienotvarkės vardan jie netgi pasiskirstė į dvi grupes: gitaristas Jamie Cook ir bosistas Andy Nicholson bando susidoroti su apklausa kažkur garso tikrinimo patalpoje, būgnininkas Matt Helders ir lyderis Alex Turner vapena kažką oranžiniame autobuse) – jie desperatiškai trokšta pramogų, judraus pasivaikščiojimo, pasitenkindami gaivaus oro pliūpsniais į jų išbalusius veidus.

Vartydamas rankose lipnią juostelę, maigydamas mobilųjį telefoną ir baksnodamas atsitiktinį DVD (“24 Hour Party People”, jeigu kam įdomu), Alex atrodo toks smulkutis-kiek-nerangus berniukas, kuris turbūt mieliau grotų išsidrėbęs kokioje apskurusioje kėdėje nei eilinį kartą vengtų akių kontakto su jam eilinį kartą nepažįstamu žmogumi, turinčiu įrašymo aparatą. Ypač su tokiu diktofonu, kuris vidury pokalbio “pakrato kojas”. Greitas elementų keitimas, lydimas varginančio klausimų apibendrinimo, nė vienam iš ten esančių atmintyje neužstringa (“Tai turbūt tėra šiukšlės”, – pripažįsta Turner). Nors pokalbis pakankamai išsiderinęs, vis dėlto supranti, jog jų pasaulis yra beprotiškas.
Vaikinai ką tik grįžo iš pop “Virgin Mergastores”, kur kiekvienas grupės narys pardavė vieną ar dvi suvenyrines singlo kopijas. Likusios kopijos lentynose gudriai užgožė naujausią McFLY darbą. MONKEYS visur palaimina save šelmišku pasirodymu.

MONKEYS perversmas prasidėjo maždaug prieš trejus metus, kai Kalėdų proga Jamie ir Alex gavo gitaras. Jie tikrai nenorėjo su jomis veikti nieko daugiau, kaip tik pabrazdinti savo kambariuose. Vis dėlto netrukus nusprendė kurti grupę: “Galų gale baigę kalbėti, ėmėmės darbo – toliau mokėmės groti… grojome, po to vėl nebe… blaškėmės”. Jų pirmasis gabalas buvo pavadintas “Matt Dave Rock Song” – “nesąmoninga daina”, – pripažįsta muzikantai. Tada tikrai nebuvo jokių ketinimų užkariauti pasaulį, jokių rock&roll raudonojo kilimo perspektyvų. Tikrai ne.

“Man muzika yra labiau mados dalykas”, – įsitikinęs Matt. “Turiu omenyje, jog visada mėgau ir mėgstu muziką, bet niekada neketinau tapti grupės nariu, kol tai nenutiko. Galvojau apie aktoriaus karjerą ar kažką panašaus… na, kai buvau mažutis”, – juokiasi MONKEYS būgnininkas. “Niekada nedėjau jokių pastangų mokydamasis groti. Bandžiau groti, kaip man išeina, nors tai ir skambėjo šūdinai. O tapęs grupės nariu tiesiog paskendau muzikoje – nebuvo kito pasirinkimo”.

Nors Alex muzikinis „užnugaris” ir buvo platesnis, pradėjęs groti jis nešvytėjo noru tai daryti ateityje. “Buvau pasimetęs… savyje… blaškiausi… bet irgi niekada negalvojau apie muzikanto ateitį būdamas paauglys… niekada nesvajojau priklausyti muzikinei grupei… taip tiesiog… atsitiko”. Paprasčiausiai atėjo laikas, kai viskas atsistojo į savo vietas. „Būtent taip ir buvo. Nuo tada, kai įkūrėme grupę, būtent taip ir galvoju”.

Grupės susikūrimo istorija nėra paprasta. Ji yra itin paprasta. Kaip ir visos kultinės britų grupės, pradedant THE BEATLES ir baigiant OASIS, taip ir THE ARCTIC MONKEYS prasidėjo nuo draugystės. „Visada jaučiu, kad nuliūdinu žmones, papasakodamas apie tai, kaip pradėjome groti”, – juokiasi Alex. Vis dėlto rimtai apsisprendę groti, ARCTIC MONKEYS suprato esantys neeiliniai. Koverius pakeitė Alexo kurtos dainos. Netrukus prie Alexo ir Jamie prisijungė ir Andy bei Matt. Turint pilnos sudėties grupę beliko viena nedidelė užduotėlė – tapti kultiniais. MONKEYS išpildė ją nesunkiai, bet gudriai. Jie puikiai išnaudojo „siuntimosi amžiaus” nišą, dalino savo įrašus visiems norintiems koncertų metu. Nors patys muzikantai neigia sudėję savo demo į internetą ir sako, jog tai už juos padarę gerbėjai, tiesa yra viena – įrašų kompanijos grupės kūrinius gavo paskutinės.

Pradėję muzikuoti mažutėje Šefildo miesto indie scenoje, jau po dvylikos mėnesių ARCTIC MONKEYS be jokių problemų užpildė Londono Astorios halę ir paskelbė net papildomą koncertą. Įdomu, jog bilietai į panašaus masto šios grupės koncertą dabar vidutiniškai kainuoja šimtą svarų. Ką gi jie darys dar po metų? Gal, kaip ir daugelis įtakingų muzikantų, bandys užkirsti kelią badui ir AIDS Afrikoje? „Kiti metai bus mums išbandymas. Jei žmonės vis dar nuolat kartos mūsų pavadinimą, vadinasi, visa tai turėjo kažkokią prasmę”, – paaiškina Alex.

Keista matyti tas Šefildo grupes, kurių koncertuose lankėsi būsimieji ARCTIC MONKEYS, vis dar grojančias rūsiuose. Ir ką čia bepridursi… Dabar ARCTIC MONKEYS uraganas siaubia Didžiąją Britaniją, vėliau gal ateis ir jų eilė. “King Monkey” Alex Turner, būdamas vos devyniolikos, tapo stabuku, dėl kurio verkia jautriaširdės merginos. Vis dėlto žiūrėdamas į karališką vaisiais apkrautą vazą (mandarinai iš Japonijos, vynuogių kekės…), Alex turbūt sunkiai supranta, kodėl būtent JIS yra TAS.

Kaip bebūtų, kol kas MONKEYS nesijaudina, kad aplinkos spaudimas juos sutraiškys: „Tai, ko pasiekėme, yra daug, bet vis dėlto sėkmė greitai slysta iš rankų. Kita vertus, esame tik pradžios stotelėje”. Taigi girdime keturis neįmanomai normalius, nervingai sužadintus, absurdiškai sužeistus vaikinus, patupdytus ant beprotiškai didelio populiarumo ribos. Žiūrėkit, kaip jie (s)kris…