Multimedijos menas… Šio judėjimo virtuvės istorija trumpa, gal net šiek tiek ir nuobodoka ar be aitresnių prieskonių, tačiau smagu atsigręžti atgal ir pažvelgti, kokį progreso derlių šioje srityje pažėrė paėję 2005 metai.
Panašu, kad 2005 metai videomenui tapo pačiais tolerantiškiausiais: padaugėjo festivalių, verslo žmonės vis dažniau žvalgėsi į naujojo meno panaudojimo galimybes, o eiliniam videokameros ar fotoaparato turėtojui atsivėrė platūs kūrybos, netgi populiarumo horizontai. Apie šį maišymąsi ir graibymąsi vizualiuose realybės tirščiuose kalba Gediminas Banaitis – Skrandis, pirmojo multimedijos meno festivalio “Centras 2“ organizatorius, ir Emanuelis Ryklys, VJ iš „Rüt Rüt“.
Pasak G.B.Skrandžio, videomenas yra vienas pasiekiamiausių menų jauniems žmonėms, nes, visų pirma, jaunimas turi galimybę įsigyti informacinių technologijų priemonių ir nelegalių programų. „Bet kuris kūrybingas žmogus nesunkiai gali sau leisti kurti videomeną, net ir neturėdamas tobulos ir ypatingos įrangos. Vieni tai pasiekia su videokameromis, kiti net su skaitmeniniais fotoaparatais (galinčiais ir filmuoti) ar net jau kūrybiškai žaidžia su mobilaus telefono video akutėmis. Videomenas priartėjo beveik prie kiekvieno“, – dėsto G.B.Skrandis.
Antra, šiemet atsirado ypač daug įvairių videomeno, kokybės nereikalaujančių
festivalių. Videomenas tapo neatsiejama visų šiuolaikinio meno parodos dalimi. Jo jau reikia ne tik videomeno festivaliams ar peržiūroms, bet ir literatūros vakarams, muzikos projektams etc.
Trečia, gal ir svarbiausia, kad ši auganti visuomenė yra televizoriaus visuomenė.
„Garso nebeužtenka, būtina gauti į smegenis ir vaizdą, nes kitu atveju išeis tarsi maistas be prieskonių, – sako G.B.Skrandis. – 2005 metais multimedijų menas įgavo puikiai judančią formą, kada nebereikia nieko specialiai stumti, kad šis populiarėtų, tereikia spausti, kad išgautume ir didesnę kokybę. O ja galime būti patenkinti. Ji nei aukštesnė, nei žemesnė. Deja, ir niekuo neišsiskirianti.“
Emanuelis Ryklys, VJ iš „Rüt Rüt“, trumpai apie praėjusius 2005 metus: „šiais metais visas veiksmas daugiausia vyko Vilniaus klubuose. Labiausiai multimediška vieta šiais metais buvo Skalvijos k/t, kur Rüt Rüt‘ai kartu su Partyzanais pradėjo Go Gaga vakarėlį. Visų pirma tai buvo ir keista vieta, ir labai simboliška, ten rodo kino filmus, bet įsileido ir daryti vakarėlį. Čia tarsi apsijungė neformali klubinė kultūra.“
Anot menininko, multimedijos rodo, kalba apie keistus gražius dalykus.
„Apie tai, kuo tu gyveni, kokią muziką tu klausai, kokius tu filmus žiūri. Go Gagos metu rodomos lėlės barbės bei ironiškas požiūris į jas, seniai pamirštos kasetės, kažkokie fotoaparatu užfiksuoti fragmentai keliaujant. Noras parodyti, kuo tu gyveni, ką užfiksuoji, nesuteikiant tam jokios simbolinės prasmės, o tiesiog flashback‘inat viską: aš mačiau tai, tu matei tai, man įdomu tas,“ – sako E.Ryklys.
E.Rykliui smagiausias, netikėčiausias ir drąsiausias atradimas buvo „Vodka Judgment“ kolektyvas, kurio tikslas yra gyvas VJ‘avimas, o ne video filmukų kūrimas.
Šių metų tikslai yra mažiau saldūs, ironiški audiovizualiniai vakarėliai, kurie išeitų už klubo sienų į nestandartines vietas, bei nesistengiant viską gražiai, teisingai padaryti, visąlaik norisi kažkiek įnešti broko, kažkokių klaidų, kad gautųsi viskas tarsi eksperimento būdu.
„Norisi, kad žmonės ateitų į Go Gaga vakarėlį, o ne konkrečiai į klubą, kaip atsitinka dažniausiai“, – sako E.Ryklys.
Komentarai