Kai noriu išgirsti savo mėgstamą dainą, rausiuosi kompaktinių diskų krūvoje arba ieškau tarp vinilinių plokštelių, gražiai surikiuotų lentynoje virš patefono. Jei pasiseka, dainą randu nerūpestngai prie magnetofono numestoje kasetėje. Tačiau dažniausiai tenka sugaišti keliolika ilgų minučių, kol peržiūriu visą kolekciją. Galiausiai nervingas blaškymasis užknisa ir griebiu mp3 grotuvą. Muzika užpildo kambarį, o į mano galvą braunasi mintis: tai buvo paskutinis kartas. Ateina naujos technologijos, kurios pusę kambario užimančią lentyną su įrašais pakeis į nago dydžio schemą, implantuotą kairiajame smegenų pusrutulyje. Kol visa tai dar skamba kaip utopija, ORE siūlo peržvelgti keletą keisčiausių ir įdomiausių išradimų.
Miegok su nano
Jei manote, kad grotuvą ar kompiuterį galima surinkti tik iš plastikinių, metalinių ar silicio detalių, klystate. Mažiukus nano kompiuteriukus akiniuoti mokslininkai lipdo iš keleto atomų. Tiesa, kol kas jie labai primtyvūs (sugeba atlikti vos kelis matematinius veiksmus), bet ateityje turėtų pakeisti didokus dabartinius kompiuterius. Nano prietaisai yra beveik gyvi. Implantuoti į žmogaus ar kito gyvūno kūną, anot mokslininkų, jie galėtų net daugintis ir nuolat evoliucionuoti. Kol kas tai dar fantastika ant laboratorijos stalo, tačiau už kokių 10 metų riebalus nusiurbinės nebe švelnios chirurgo rankos, o mažytis nano gyvūnėlis.
Pasak mokslininkų, vystančių nano technologijas, naujos kartos kompiuteriai gali būti bet kur. Ant stalo paviršiaus, grublėtos namo sienos, orchidėjos žiedo ar nosies galiuko. Tokių kompiuterių praktinis panaudojimas yra beribis: visa muzikos įrašų kolekcija telpa į 1 milimetro skersmens plokštelę, subtiliai įsiūtą po rankos oda. Jei eidamas gatve nori paklausyti muzikos, nano siūlais, sujungtais su nervų galūnėmis, garsai sklis tiesiai į smegenis, aplenkdami ausis ir neerzindami aplinkinių. Kompaktiniai diskai ir vinilinės plokštelės liks tik prisiekusių kolekcionierių medžiojamomis senienomis. Dabar visa reikalinga muzika ir informacija bus visada kartu. Norite jūs to, ar ne.
Kai kurios Didžiosios Britanijos parduotuvės jau taiko nano prietaisus: prie kiekvienos prekės, esančios parduotuvėje, pritvirtinamas mikroskopinio dydžio kompiuteris. Jis skleidžia tam tikro dažnio radijo signalą. Tokiu būdu parduotuvės apsauga visada žino, kur yra prekė. Teigiama, kad mažasis siųstuvas išjungiamas prie kasų, tačiau jam neišsijungus, žmogus ir toliau sekamas. Tokie veiksmai pažeidžia teisės normas ir veda į negęstančią teisininkų, mokslininkų ir sociologų diskusiją apie etišką tokių technologijų panaudojimą. Kad ir kaip ten būtų, didžiulės praktinės naudos nepaneigs niekas.
Atminties kortelė ar originalus įrašas?
Kiekvieną kartą spoksant į muzikos įrašų parduotuvės vitriną smaugia klausimas: pakloti visos savaitės pietus už vieną CD, ar susižvejoti dainą internete. Juolab kad kompanija “Creative” dar pernai gegužę pristatė naują atminties kortelę, kuri garsą atkuria net geriau už originalų įrašą. Skamba šventvagiškai, bet bijau, kad tai tiesa. Studijoje garsas įrašomas 24 bitų per sekundę dažniu. Talpinant jį į CD, kokybė krenta iki 16 bitų, o verčiant į mp3 failą, dar labiau. Naujoji kortelė, pasak kūrėjų, sugeba atkurti studijinę 24 bitų garso kokybę. Jei tai tiesa, originalių įrašų pirkimas liks tik užkietėjusių melomanų įpročiu. Tačiau jokia “mptrioškė” neatstos džiaugsmo, kurį suteikia naujas ir dažais kvepiantis mėgstamo atlikėjo CD.
Džiaugsmas, keistu pavadinimu atrac3, gimė Sony laboratorijose. Šiuo būdu išsaugota muzika užima beveik 2 kartus mažiau vietos nei standartinis mp3 failas. Maža to, technikai teigia, kad atrac3 kokybe lenkia senąjį mp3 (galvoje turimas kokybės ir dydžio santykis). Jei nori pats išbandyti naujojo formato galimybes, tereikia rasti programą “SonicStage”. Ji platinama su CD grotuvais, bet neabejoju, kad giliau panardžius ją rastume ir interneto gelmėse. Tiesa, šis formatas atsirado prieš keletą metų, tačiau dar nesugebėjo nugalėti mp3 monstro.
Vis labiau tobulėjančios atminties kortelės ir naujos garso išsaugojimo galimybės vilioja atsisakyti standartinių CD ir vinilinių plokštelių. “Kam kaupti užimančias vietą laikmenas, kai visa muzika telpa į delno dydžio skaitmeninį grotuvėlį..?” – klausia viena reklama. Sentimentai ir tradicijos kovoja prieš naujovių vėją, virstantį uraganu. Jausmai ar technologijos? Klausimas, kuris prikels tamsią naktį, vaidensis sapnuose ir neleis užmigti. Ateitis jau čia. Ką pasirinksi?
Kol ateis rytojus
Kol nano gyvunėliai gyvena mėgintuvėliuose, o ypač kokybiškų ir talpių grotuvų kainos vis dar išnarina apatinį žandikaulį, yra keletas daikčiukų, kurie atvers duris į sterilų rytojų. Pirmiausia – iPodas. Apple sukurtas itin mažas ir stilingas nešiojamas grotuvas tapo modernios ir stilingos asmenybės prekiniu ženklu. Pagrindinė grotuvo idėja – tavo muzika visada su tavim. Mašinoje, darbe, namie ir gatvėje. Net ant Everesto viršūnės. Nes jau yra ekstremalias sąlygas ištveriančių mažylių.
Jei pabodo standartiniai garsiakalbiai, įmontuoti įvairių dydžių ir spalvų dėžėse, tiesog išmesk juos. Naujos, prie masyvių paviršių klijuojamos kolonėlės stebina ne tik šokiruojančia išvaizda, bet ir puikia garso kokybe. Jos primena plaukų džiovintuvą, prie kurio prijungtas grotuvas. Tereikia lipnųjį galą pritvirtinti prie kieto paviršiaus ir jis pradės vibruoti muzikos dažniu. Garsiakalbiu gali būti virtuvinis stalas, televizoriaus ekranas, priekinis automobilio stiklas, net tualeto durys. Viskas priklauso nuo fantazijos.
Kai visos naktinės televizijos laidos išmoktos atmintinai, knygos perskaitytos, o žiūrėjimas į žvaigždes atrodo pernelyg nuobodus, klausykite muzikos. Kompanija iš Atlantos siūlo pagalves su įmontuotais garsiakalbiais. Tereikia kišti grotuvo laidą į pagalvę, užsimerkti ir leistis hipnotizuojamam jaukių lopšinės garsų. “Miegas – naujos kartos seksas. Žmonės jo trokšta, būna pikti, kai jo negauna, miego vis negana. Todėl tokia pagalvė – tiesus kelias į orgazmą.” – taip apie naują išradimą atsiliepė psichologas iš Niujorko. O jei prie pagalvės dar pridėtume ir pagal muziką vibruojantį iPodą… Ateitis bus maloni. Pasiruoškit!
Komentarai