Kas norėjo užsikrėsti, tai galėjo padaryti kovo 24-25 dienomis Šiuolaikinio Meno Centre (ŠMC). Rodos, visas Vilnius buvo pasigavęs mados infekciją, o mikrobinės bakterijos buvo paskleistos ir per visuomenines informavimo priemones. Tokį užkratą paskleidė dizainerė Sandra Straukaitė, ir kas galėjo pagalvot, kad didieji profesoriai, mokslų daktarai nesugebės įveikti mados infekcijos. Deja, niekas ir neįveikė. O priešingai. Europą užkrėtėm. Paprastai, jei nenori susirgti, reikia vengti bet kokio kontakto su sergančiuoju. Tačiau sekmadieninės laidos „Linkime pasveikti“ patarimai buvo ne į naudą. Manekenės demonstravo italų, prancūzų bei anglų dizainerių drabužius, juos keisdamos į lietuvių dizainerių, ir vėl atsikeisdamos. Taigi mados infekcijos mikrobai bus eksportuoti į Europą.
Viena vertus, galim trinti rankas, jog prisiviliojom užsienio dizainerius, jiems nežinant – užkrėtėm (kaip tikri lietuviai) lietuviškom bacilom, atvėrėm cepelinų šalies duris, tačiau jiems liežuvių neužrišom. Tai dabar kokio rezultato tikėtis?
A) Sapnuos lietuvaites erotiniuose sapnuose;
B) paviešins apie lietuviškuosius madų šou, kurie toli gražu neprilygsta net ir pret-a-porter kolekcijų pristatymams;
C) italai ir anglai apkaltins lietuvius lindimu į užpakalį prancūzams (kaip lietuviams pasirinkta visai nebloga strategija, vis dėlto Paryžius – mados sostinė), kadangi ŠMC vestibiulyje puikavosi RENAULT CLIO ir nuolatinė frazė „nepriekaištingas dizainas, ekonomiškas variklis, saugus šeimai – naujausios kartos ekonomiškos klasės puikusis renault clio“, ko gero, varė visus į dar didesnę neviltį nei vėluojantis pavasaris;
D) pagirs lietuvių dizainerių kūrybiškumą ir ištemps juos į plačiuosius vandenis;
E) plaus skrandžius nuo lietuvių sunkaus maisto.
Gal reiks apsilankyti pas būrėją Svietą ir paklaust, kokią ateitį žada Lietuvai po „Mados infekcijos“. Na, Zuoko dėka (o gal ir ne, visi jie ten vienodi) Vilnius 2009 metais taps kultūros sostine, o štai po tokios dozės spektaklių ant podiumo gal dar anksčiau tapsime mados sostine… Juokinga ar ne? Man irgi. Bet Svieta pasakys tiesą, ir žinosime, kada iškelta galva žingsniuot ar kraipyt užpakalius. Nors „Mados infekcijoje“ atrodė, kad mes jau esam mados sostinės piliečiai ir pretenzingai galim aikčioti ar laikydami šampano taurę grakščiai patempti mažąjį rankos pirštelį, leidžiam save identifikuoti per ryškius ar tarpusavyje nederančius drabužius. Būkit pasveikinti, aš ir mano garderobas.
Kadangi esu genama moteriško smalsumo, tai tuo ir naudojaus. Gal ne taip nachališkai, bet nužvelgdavau kiekvieną save gražiausiąja įsivaizduojančia moterį. Dabar, neabejoju, šimtai nuomonių atsiras, ir sakys „aha, ji tai darė iš pavydo“. Bet patikėkit, mačiau šimtus tokių kaip aš, kurios su draugėm kalbėdamos dairydavosi į šalis ir kikendavo pamatę kokią mademoiselle. Jei būčiau vyriškos prigimties, tai mano erotinės fantazijos pranoktų ir patį Kazanovą. Kadangi teko stumdytis su fotografais, net ir jie negalėjo sulaikyti komentarų išvydę „modeliuką“, teliūškuojantį podiumą (ar tai ant podiumo?) su kiek didesne krūtine. O štai vieną manekenę, nuvargintą nuo fotoaparatų blyksnių, per didelio dėmesio ar tiesiog nuo alergijos raidei „M“ (mada, manekenė, makiažas, maistas) aptikau vienoje senamiesčio kavinėje. Mano žemiškoms ausims kiek keistoka buvo girdėti arogantiškus plepalus, „kur lygis, kur nelygis“. Dvyliktokė Manekenė statė ant blakstienų „senamiesčio menės“ liokajų bei „šiko ir skambino“ ant tų varganų „dvampenkių“ litų už vieną išėjimą ant podiumo. Tiek to. Svarbiausia, kad manekenas buvo patsai Robertas Kupstas! Baltos marinistinio stiliaus kelnaitės jam tiko lygiai taip pat idealiai kaip ir mamos išpešioti antakiai.
Garantuoju, kad visų žiūrovų ausys nuo Happyendless muzikėlės „Mados infekcijoje“ buvo pamalonintos. Atrodo, lietuvių dizaineriai daug dirba ruošdamiesi kolekcijų pristatymams. Todėl šie tokie saviti ir neįsivaizduojami, pvz., kokio Fashion TV eteryje. Mūsų manekenės tai kaip kokio skrajojančio pelenų teatro plaštakės: ir pašoks (Ramunės Strazdaitės kolekcija), ir balioninius lagaminus panešios (Sonatos Bylaitės ir Vitalio Čepkausko kolekcija), vyriškai giminei atstovaujančios manekenės irgi ne šiaip sau: ūgio, amžiaus, talentų įvairovė. Visus pritrenkė motociklų, rolikų, riedlenčių, akrobatinių dviračių panaudojimas dizainerio Giedriaus Paulausko žavesiui atskleisti. Gerbiamųjų ponų ir ponių, sėdinčių pirmoje eilėje, kojos raštuotomis kojinėmis ir lakuotais krokodilo odos batais stukseno į ritmą, o stovintieji turėjo didesnę laisvę pajudint ir galvą. Gaila, kad nepavyko pašėlti afterparty vakarėlyje. Įdomu būtų buvę pamatyti, kaip lietuviškos žvaigždutės linksminasi. Aišku, vietoj ekologiško automobilio reklamos galėjo įterpti ir sakinį apie papildomą mokestį į afterparty vakarėlį.
Komentarai