“Eurorock” seminaras, tiksliau vizitas Duisburge pas vokiečių gitaros meistrą Peter Bursche, turi labai senas tradicijas… Pirmą kartą į šį mainymosi grupės nariais tūsą grupė BOVY vyko dar 1993 metais…. Tada į Vokietiją (tranzu:) teisę nuvykti turėjo “Blogiausių grupių fesivalio” laureatai, tai vykdavo… Paskui festivalio neliko, tada vykdavo belekas… Bet laikai vėl pasikeitė ir suskambo gitaros.
Užtai prieš tris metus “Zona” pradėjo rengti specialias atrankas į seminarą, kuris pradėjo siūlyti vis daugiau – pasirodymus ant scenos net keliose Vakarų šalyse… Nenuostabu, kad pastaruoju metu užvirė aistros tarp galinčių dalyvauti grupių – vilniečių, ne vyresnių nei 25 metai.
Darbas festivalio komisijoje – nedėkingas dalykas, nes galų gale turėsi palyginti bananą, obuolį ir apelsiną, arba, jei norite – fanką, metalą ir šiaip roką. Tiesa, neblogai tai, kad kiekvieną grupę buvo galima išvysti tris kartus po ~15 min. – pusfinalyje, penkias geriausias – finale ir dar kartą – Vilniaus center, todėl viskas ir sustatė viską į savo vietas.
Lyderiai buvo tikrai vertesni ir įdomesni už kitus…
Iš grupių, nepatekusių į finalą, sunku kažką ir atskirti… SERUM ir klaipėdiečiai DEAD RESISTANCE, nors ir prisklausę “MTV Amerikos”, dar labai jauni (pastrajai grupei aplamai rekomenduočiau pasilikti tik gitaristą, visa kita – atleisti), MICHELLE FORGOT kiek girdėjom “nusigrojo”… Komisija piktą pirštą parodė ir jau nemažai garsėjusioms, bet originalumu ir technika nepasižymėjusioms grupėms SKYDERS ir WEEKENDS (vėliau dėl to teko aiškintis prie “Bix” baro :). Taigi, pereikim prie įdomiausių penketuko.
Neabejotinai daug vilčių (ateityje) teikia Vilniaus rokenrolo ar tai stoner kvartetas GRAVEYARD. Grupė groja nesudėtingai, primena greičiau ne metalo grupę, bet RAMONES (je tik kelnės būtų dar siauresnės). Grupės vokalistas Donatas Gailiušis turi šaunių įpročių – scenoje jaučiasi laisvai, į viršų kelia pirštinėtą ranką, o už gerą soluotę gitaristą Marių bučiuoja į viršugalvį… Linksma, kol kas nieko rimta, bet kas žino…
Daug rimčiau atrodo jau solidžią savo heavy metal giesmių gerbėjų minią subūrę SOUL BROTHERS. Jų sudėtis persipina su kai kuriomis metalo veteranų grupėmis (vienas “senis” talkino grupėms per konkurso finalą grodamas atmosferiniais klavišais), tačiau dėmesio centre – vokalistas Jeronimas Milius, stebindamas ne tik balso diapazonu (kai sveikas, kitu atveju – dainuoja dainas žinantys fanai), bet ir atmosferiniais užvedimais (“Yra ir kita meilė – tai brolybė”). Kūrinys “Vampire” galėtų tapti tikru himnu…
O štai BEKEŠO VILKAI gyvena visai kitur, nei kiti rokeriai… Žymių muzikantų vaikai, jau išaugę iš mokyklinio amžiaus, vis tiek atrodo kaip kitokių paauglių orchestras, ir jų muzika kitokia, greičiau instrumentinė, nei “draivova”… Įdomu būtų juos pamatyti seminare, tačiau kol kas tas sekimas SAULĖS KLIOŠO kadaise eitais laukais nieko per daug nesužavėjo. Mažiau “kalioso”, daugiau RACONTEURS, vaikiai!
Labai šauniai, energingai, draivovai pasirodė ir alternatyvinio metalo trio WOZU, už kuriuos balsavome ir mes. Grupė kiek amerikietiškai derina metalą ir pankroką, ir nors grupės gitaristas ir vokalistas Liudas gal ir nėra multinstrumentalis, jo ritminė sekcija (Žilvinas ir Martynas) – viena geriausių šalyje. Seniai neteko matyti muzikantų, kurie gabalo ugnyje taip laisvai valdytų bosą ar mušamuosius. Nors WOZU tekstai (“Zombie” etc) pasirodė nelabai įtikinantys, grupės naudojamas makijažas bei bendras “draivas” – turi stiprybės!
Konkurso nugalėtojai HETERO iš esmės eina tuo takeliu, kuriuo prieš kelis metus bandė eiti nežinia kur išnykę “Euro Rock” dalyviai NAME IT – šiek tiek roko, šiek tiek fanko, šiek tiek RHCP. Kita vertus, tai neabejotinai vienas iš įdomiausių pastarojo meto originalių lietuviškų kūrybų bei išvaizdų scenoje. Jei neišsiskirstys po tookio seminaro Vokietijoje, galėtų būti lietuviški THE KILLERS…
Ekspresija, kuri lydėjo dainas “Žalia, juoda, balta” ar “Jis čia” (aišku, pirmą kartą į dainą įterptas monologas apie Teherano disko yra labai sarkastiškai juokingas, antrą kartą – sukelia ironišką šypseną, tačiau trečią kartą jo jau nebuvo kartojama, ačiū) – seniai nematyta šalyje. O štai “Žmonės / medžiai” (nežinau, kaip daina vadinasi, teatleidžia man grupė, jų saite tekstų nėra, tik pranešimai apie pabėgusius ir priimtus grupės narius), papuošta megafonu, turėtų tapti tikras radijo hitukas… jei Lietuvoje būtų teisybė.
HETERO grojant ant scenos Savivaldybės aikštėje, pro šalį einantis vaikinukas mestelėjo: “Hetero? Kas čia per p#$&*ai?”. Belieka palinkėti, kad kitą kartą tokie klausimai niekam nebekiltų…
Dėkojame Hellmusic.lt už nuotraukas
Komentarai