KIITOS LORDI

LORDI padarė tai, ko dar niekams nebuvo pavykę – Euroviziją, o ne tik nacionalinę atranką pirmą kartą laimėjo alternatyvinė daina. Tai jau ne pirmas toks bandymas – daugiau kaip prieš dešimt metų Anglijoje atrankoje dalyvavo pankai THE FRUIT EATING BEARS, pernai Norvegijai atstovavo glam atstovai WIG WAM, o ir toje pačioje Suomijoje prieš kelis metus prasibrauti mėgino gerai žinoma grupė NIGHTWISH, laimėjusi nacionalinį balsavimą telefonais, tačiau sustabdyta žiuri ekspertų sprendimu.

Suomių rūpestis ir netgi trauma susijusi su “Eurovizija” buvo daug gilesnė nei lietuvių (na, mes dar turime laiko). Suomiai šiame auksinių gerklių ir prabangos konkurse debiutavo 1961-aisiais ir niekada nelaimėjo. Už tai paskutiniai buvo aštuonis kartus. Per pastaruosius 40 metų jie nepakilo aukščiau 5-osios vietos, o 6-ąją pasiekė… 1973 metais. Įvedus pusfinalio taisyklę, jie niekada to pusfinalio nebuvo praėję ir taip toliau.

Taigi šiais metais metalistai iš gana nuošalaus Laplandijos miesto Rovaniemo (taip, ten kur ir Senis Šaltis gyvena) LORDI patys buvo televizijos pakviesti dalyvauti atrankoje. LORDI nėra koks dirbtinis projektas – daugiau ar mažiau stabilia sudėtimi, su tomis pačiomis kaukėmis jie pasirodo scenoje jau dešimt metų.

Grupės lyderis, senas metalistas Tomi Putaansuu netgi sugebėjo išmaldauti Suomijos bulvarinės spaudos, kad jo “tikros” nuotraukos nebūtų niekur rodomos – juk jis be kaukės- “tik paprastas vaikinas, kuris vedžioja šunį, žiūri DVD filmus ir valgo saldainius”. Kaip LORDI – seni KISS gerbėjai kiekvieną vasarą gastroliuoja po Skandinaviją, Vokietiją, žodžiu, kur tokie monstrai suprantami… O ir Suomijoje per “Eurovizijos” atranką šiais metais jie gavo maždaug pusę visų įmanomų balų.

“Eurovizija” ilgus metus buvo laikoma grotesku, o kai kurios šalys balsavo “kojomis” – joje nedalyvauja italai, bent jau laikinai – austrai, vengrai, čekai, slovakai… Tiesa, Europa ir nėra vieninga, ypač dėl savo skonio ir dainų. Tačiau paklausykite tas kvailokas dainas dar ir dar kartą… Ir jos nusės jusyse, kaip neabejotinai nusės ir “Hard Rock Hallelujah”… Įdomu, ar šią dainą dabar gros ir “M-1”, “Radiocentras”, nacionalinis radijas… juk tai tiesiog pavyzdys, kaip laimėjo neformatų neformatas.

Čia galima pasakyti keletą žodžių apie LT UNITED… Na, nemeluosime, kad mes kada nors buvome šio projekto simpatikai, bet pasirodymas buvo atidirbtas puikiai, savireklamos kampanija – intensyvi ir taikli, o mūsiški pokštai – suprasti. LT UNITED staiga tapo juodu arkliu… Lietuvos lažybų punktuose koeficientai per naktį pasikeitė nuo 1/100 iki net 1/5! Taigi lietuviai galų gale pralaimėjo nenugalėti ir suteikė daug teigiamų emocijų ir formato, ir neformato gerbėjams…

Paradoksalu tai, kad šio genialaus LT UNITED vadybininkų ėjimo dėka Lietuvoje dar kelis metus išliks status quo – daug žmonių ir toliau galvos, kad mūsų sukurta fonograma netaukšėjo kaip plaktukas, kad Andrius Mamontovas – puikus tekstų, tame tarpe angliškų autorius; kad Marijonas Mikutavičius ir Saulius Urbonavičius – puikūs vokalistai, režisieriai ir Europai suprantami šoumenai, kad… na, poną Lukošių palikime nuošalyje, jam tikrai verta atidaryti antitango šokių studiją. Blogiausia, kas atsisuks prieš mus visus – mes tikėsime tokio PRo “originalus pasirodymas” galia… ir galbūt būsime teisūs.

Nuoširdžiai linkiu LT UNITED už brangiai parduoti LORDI savo dainą “We Are The Winners”, kad tie galėtų ją groti Europos festivaliuose, o mums visiems belieka grįžti į repeticijų sales ir prie kompiuterių. Nes reikės surasti dar įdomesnę išeitį čigoniškai-skandinaviškai karuselei. Gabba? Klumpakojis be kojų? Minimal? Šiaip ar taip, lenkai jau svarsto, ką siųsti kitais metais – BEHEMOTH ar VADER, o Anglijoje jo kandidatūrą svarstyti liepė… pats Morrissey.

Iliustracijai nuotraukos paimtos is Helsingin Sanomat albumo