Ilgai, labai ilgai lauktas šios Vilniaus grupės antrasis albumas nuvilia vienu aspektu – savo trukme. 23 minučių įrašą labiau gal derėtų vadinti minialbumu. Ir dar, pirmojo albumo viršelis man buvo gražesnis, tačiau mažieji Kotryna ir Kipras taip pat neblogai padirbėjo flomasteriais.
Petrauką tarp Frekenbok albumų lėmė keletas priežasčių. Nors grupės idėjinis ir kūrybinis “diktatorius” Edvo pasižymi gera uosle ieškant muzikantų, išvengti jų kaitos nepavyko. Tas pats Edvo daug dirbo savo “pasidaryk pats” įrašų studijoje “Išprotėjęs pelėnas” ir tai matyt irgi neskubino Frekenbok reikalų. O kur dar darbas ir asmeninis gyvenimas…
Bet kuriuo atveju turim 9 naujas kompozicijas, kai kurias jau girdėtas gyvai koncertuose. Nežinantiems, Frekenbok groja 2 buvę jau legendinės grupės Lipnūs Maharadžos Pirštai nariai , todėl nenuostabu, jei kažkur pasigirsta šio trio atgarsiai.
Palyginus su pirmuoju įrašu, pasitaisė reikalai aranžuočių srityje – daug įsimenančių spalvingų priedainių bei pučiamųjų melodijų. Jei neklystu, pirmajame albume nebuvo ir retro klavišų.
Tranzuotojų dainą keičia hitinis titulinis “Čikošas”, simpatija rocksteady stiliui, duoklė futbolui (Edvo yra Vilniaus undergroundo veikėjų klubo FC “Vova” narys), istorija apie gangsterį, romantiškoji meilė per rūką chirurgei, “Kusturica” apie kino komerciją, keistą robotuką namuose bei savotiška The Pixies kūrybos interpretacija.
Šiuo metu Vilniaus klubuose dažnai skamba ska elementai, tačiau Frekenbok yra viena nedaugelio grupių, kuriai ši etiketė lipdoma pelnytai. Dar daugiau, grupė aklai nesilaiko stiliaus rėmų ir mielai juos iškeičia į netikėtą posūkį.
Šio albumo nerasi supermarkete, bet gali pabandyti kreiptis tiesiai į grupę
Komentarai