Prieš tris metus pasirodęs debiutinis daniško IDM talento Rumpistol albumas tokiu pačiu pavadinimu – “Rumpistol” nustebino net ir išrankiausios ausies savininkus. Jens Berents Christiansen pasauliui pasirodė galintis kūriniuose sujungti daugiau nei telpa į apibūdinimą vienu žodžiu. IDM atsuko kitą savo veido pusę ir buvo praturtintas melodingu dub ar technologiškai preciziškais clicks & cuts. Vientisa Rumpistol kūrinių seka tarsi pati kūrė niūrią erdvę ir iškart ją griaudavo jaunatviškos melodijos pagalba. Bandant rasti į ką panašus Rumpistol galvon lenda AUTECHRE tragizmas su instrumentalistika kaip pas Dzhihan & Kamien ar net AIR.
Antrajame Rumpistol darbe – “Mere Rum” – lengvabūdiškumui vietos nėra. Svajingas ir gilus ambient, sodrus ritmas, nebūdingas ritmiškai nelengvai suvokiamam pirmam Rumpistol darbui. Sprendimą gana gerai pažįstamus elektroninius garsus pakeisti gyvais instrumentais galima laikyti tikrai pavykusiu – visi aštuoni albumo kūriniai tapo stilistiškai išsamesni. Matyt, tarp albumų praėjusį trijų metų laikotarpį galime įvertinti kaip Jens Berents Christiansen brandos metus.
Neišsemiamų IDM bei ambient galimybių nagrinėjimas pareikalauja Mere Rum prarasti pirmajam albumui būdingą ekspresyvumą. Nuosekli harmonija prasidedanti pirmoje albumo dalyje, vėliau pasimeta tamsiame dub labirinte. Tas pats 2003-ųjų Rumpistol girdėti antru numeriu pažymėtame kūrinyje „g.t.“- svajinga pučiamuosius atstojanti elektronika ir kruopšti perkusija. „Vintertog“ labai primena pirmo albumo perliuką – „Morgenfugl“, tačiau šįkart iš nepalyginamai tamsesnės kriauklės. Likusiuose albumo kūriniuose neabejotinai jaučiamas stropesnė nežemiškų garsų bei ritmikos studijavimas.
Rumpistol albumas – pavykęs garsų technologijos eksperimentas melancholiškos melodijos sąskaita. “Mere Rum” – dar vienas multistilistinis darbas, kuriame autoriui pavyko iš visų naudojamų stilių paimti geriausius aspektus.
Komentarai