Tarptautinis pozityvios muzikos festivalis žadėjo ne tik įvairiaspalvį atlikėjų būrį, bet ir kiną, įvairius workshop’us, miško prieglobstį sovietinius laikus menančiame kempinge “Vecupe”, bet ir Baltijos pajūrį – tikrai neblogas kompleksas vasaros savaitgaliui. Šįkart jokių fūzų, vien tik folk, reggae, dub, ethno, world garsai. Turbūt pirmasis toks festivalis Baltijos šalyse.
Po darbų nepavyko anksti išvažiuoti, todėl truputį paklaidžioję, kempingą pasiekėm tik apie vidurnaktį. Mūsų nuostabai, renginį saugojo labai mandagūs įvairaus amžiaus ūsuoti dėdulės pusiau karinėmis uniformomis – vėliau paaiškino, kad tai yra “Zemes sargs” nariai, savotiškas mūsų Šaulių sąjungos atitikmuo. Dar keisčiau atrodė tai, kad bilietus pardavinėjo pagyvenusios moteriškės, niekaip neradusios “Ore”. Su mūsų pagalba sąrašuose aptikome “Lietuvas žurnalisti”.
Pirmasis parkingas buvo jau perpildytas, todėl apvažiavome visą teritoriją ir patekome tiesiai priešais pagrindinę sceną. Pačiu laiku, nes scenoje jau pulsavo Suns of Arqa. Tarsi pririšti vienas prie kito dubby ritmus vyniojo bosistas ir gitaristas. Už jų šešėlyje pasislėpęs savo būgnelius mušė meistras iš Kalkutos. Kartais pasirodydavo besišypsanti vokalistė, visus uždegusi pozityvia energija. Ir, žinoma, grupės siela Michael Wadada (įkūręs grupę kartu su jau legendiniu britų dub miestru Adrian Sherwood), grojęs ir klavišiniais, ir lūpine armonikėle ir dar kažkuo. Garsas ir apšvietimas buvo Roskildės festivalio lygio, o pridėjus medžių kontūrus ir beveik-pilnatį susidarė labai tinkama tokiai muzikai aplinka.
Suns of Arqa yra savotiškas prodiuserių kolektyvas nuolat bendradarbiaujantis su įvairių šalių world muzikos meistrais: Prince Far-I, Kadir Durvesh, Marek Miczyk, Ragunath Seth, Laszlo Hortobagyi, Shahbaz Hussain ir kitais.Wadada sako: “Tai esminis skambesys, nešantis mus per ateities pasikeitimus. Ten, kur garsas nėra tik gyvenimo fonas, tačiau ir pats gyvenimas.”
Pakylėti škotų pasirodymo ir sutikę kelis pažįstamus iš Latvijos, skubam į kempingą pasistatyti palapinių. Tamsoje pastebim dar vieną sceną, kitoje prūdo pusėje mirguliuoja dydžėjų “šalašas”. Pereinam per tiltuką – latvis juokauja, kad jis turbūt neatlaikys festivalio ir pasakoja, kad prieš škotus sugrojo visas Latvijos regio žiedas: Pcholi, KuchenBeat, Hospitalu Iela.
Bestatant palapines pasiekia magiški garsai – Gas of Latvia lyderis Anžons pasirodo su savo projektu Gassound system. Netrukus stebim visą sceną apdengusiame ekrane šešėlių žaismą ir savotiškus garsus, išgaunamus triūbos ir vokalistės bei preparuojamus Anžons aparatais. Po latvių pasirodę Ghetto Blaster Sound garso sistemos vaikinai atrodo gana infantiliai arba mes jau norim pailsėti. Pabraidom po tamsius miškelius ir krentam į palapines.
Ryte apsižvalgom po kempingą – erdvioje miško aikštelėje automobilių daugiau negu palapinių. Kažkas, pasikabinęs peace vėliavą ir pasileidę latvių grupę Inokentijs Marpls, rėkia “Revoliucionieriai!” Tačiau jie daugiau išimtis nei taisyklė iš esmės ramiame festivalyje, kur bėgioja daug vaikų ir du šunys – baltas latvis Aleksas ir juoda lietuvė Nina.
Pro keistai atrodančias naujasias Engurės kapines pasiekiam miestelį. Vietinis “kabakas” apgultas festivalininkų, todėl sukam į parduotuvę. Pakeliui link jūros nusiperkam kardžuvę, kuri vėliau mus šokiruoja savo žaliais kaulais. Nors pučia stiprus vėjas su sutiktais lietuviais brendam į jūrą. Brendam vieną šimtą metrų, kitą, dar kitą ir taip nueinam beveik puskilometrį, o gylis vos iki kelių – vis dėlto Rygos įlanka.
Grįžę į “Vecupe” kempingą aptinkam vakar pražiopsotą chill-out, jaukiai įrengtą pušyne. Skanaudami įvairias arbatas ir ledų kokteilį, stebim šitos “scenos” pagrindinę žvaigždę – baltutėlę žąsį, bekrypuojančią aplink nuvargusius “reiverius”.
Pagrindinėje scenoje pasirodo Latvijos ’80-ųjų underground’o pažibos (pirmas įrašas išleistas 1981-aisiais!) Dzeltenie Pastnieki. Nors įrašuose jie groja savotišką new wave, šįkart “geltonieji laiškanešiai” prisitaiko prie festivalio temos ir savo kompozicijas perpina dub pynėmis. Netrukus sėdintys atsistoja ir prie scenos atsiranda vis daugiau žmonių. Dar daugiau jų suburia Latvijos ska scenos lyderiai Voiceks Voiska, pagroję vilniečių dr.Green koverį “S.k.a.t.a” su juokingai “pagal skambesį” nuimtu tekstu. Tai turbūt labiausiai rokenrolinis festivalio pasirodymas. Vaikai stebi koncertą užsilipę ant krepšinio lentos. Net minėtoji “čilauto” žąsis nardo tarp žiūrovų kojų.
Tuo tarpu mažesnėje scenoje, kur grojo daugiausia įvairių folkloro atmainų atlikėjai, pasirodo įdomus vaikų orkestrėlis, linksmai grojantis latviško folko melodijas. Žilagalvis rokeris ragina visus šokti kartu su juo. Estai Svjata Vatra sugeba visą auditoriją sujungti į didžiulį ratą ir mokina savo šokių – tai jau atrodo kaip visiškas sektos susibūrimas miškuose.
Iš tolo pažiūrim rusišku Toms Waits vadinamo Davaj Zabuhajem Orkestr (DZO) pasirodymą. Slaviškai balkaniškas siautulys, maišytas su Kubos, Jamaikos ir čigonų melodijomis, tačiau “chriplas” jų lyderio K.Hlamkino vokalas truputį pjauna per ausis. Nepadeda net juokeliai iš serijos: “Šiaip mes niekada negrojam tokiose didelėse scenose. Dažniau grojam 3 žmonėms, o dažniausiai – laidotuvėse.” Savotiškas Leningrad be keiksmažodžių, tik gal tekstuose daugiau prasmės.
Vieną dydžėjų aikštelę randame tik festivalio pabaigoje, tuo tarpu arčiau kitų scenų įrengtoje pavėsinėje dvi mažos mergaitės nekaltais veidais taško rimtą jungle. Gaila, neaišku kaip jos vadinasi. Alų keičia brendis ir romas, nors šiaip festivalyje girtaujama tikrai saikingai ir aplink tvyro gana neįprasta šeimyninė atmosfera – nelabai pareigingiems tėvams įrengta vaikų “saugykla”.
Dar laukia lenkų EastWest Rockers garso sistemos ir jau lietuviais vadinamų Varka Crew pasirodymai, tačiau abu pamatysim Vilniuje jau šią savaitę, todėl pakeliui dar nugriūnam kino teatre ir pažiūrim “Gyvulių ūkio” animacinį filmą. Atsibudę suprantam, kad metas ropoti į palapinę.
Ryte pažadina lietaus barbenimas į palapinės stogą – viskam ateina pabaiga. Aplink barška kraunamų palapinių kuoliukai, kažkas užbaiginėja rastą alkoholį, lietuviai blaivosi, kad galėtų vairuoti namo.
“LabaDaba” išvertus reiškia geraširdiškumą, švelnumą, taip pat visą žmogų supantį gamtos gėrį, kurį derėtų mylėti ir saugoti. Kažkur dar buvo cirkas ir kitos atrakcijos, bet jas pažiūrėsim kitais metais.
Komentarai