Prieš penkerius metus jam nepavyko. Segway nepakeitė automobilio, miestai toliau nuodijami išmetamosiomis dujomis, o pats išradėjas tyliai pasitraukė. Tiksliau ne pasitraukė, o užsidarė laboratorijoje ir ėmė intensyviai kurti keistus prietaisus. Galiausiai jis sušuko „Eureka! – Deanas Kamenas grįžta.“ Šįkart jis bando parklupdyti pasaulį pateikdamas du atsakymus į bene pačius sunkiausius klausimus. Kaip lengvai gauti geriamo vandens ir elektros energijos? Tereikia vienos mažutės dėžutės.
Tai buvo gaivūs 2002, kai ORE rašė apie naujausią išradimą, kuris turėjo pakeisti ne tik senamadiškas transporto priemones, bet ir požiūrį. Gamtą žalojantys išmetamosiomis dujomis automobiliai turėjo išdidžiai rūdyti muziejuose primindami, kaip negerai žmonės darė. Bet, deja, nieko panašaus neįvyko. Nors Segway pardavimai siekia daugiau nei milijoną vienetų per metus, utopijai įgyvendinti to per maža. Tačiau išradėjas Deanas Kamenas nenusimena: „Į visus naujus prietaisus žmonės žiūrėjo įtariai. Pradžioje net automobiliai buvo laikomi didžiausia kvailyste, o dabar be jų neįsivaizduojamas pilnavertis gyvenimas. Bet tai jau praeitis. Dabar atėjo ekologiškų transporto priemonių eilė“.
„Jei statytumėte visiškai naują, modernų miestą, negi leistumėte autobusams, tramvajams ir automobiliams įvažiuoti į centrą? Žinoma, ne, ten būtų didžiulė pėsčiųjų zona. O po ją važinėtų Segway. Nes dabar svajingai žingsniuodamas jaukia senamiesčio gatvele esi priverstas raukti nosį nuo išmetamųjų dujų“ – ryžtingai ateitį piešia Deanas. Jei jam pavyks, galbūt sumažės tarša, o nervų priepuolius sukeliantys automobilių kamščiai ir visai išnyks. Ne tik kamščiai – įdėmiau paklausius ekscentriškojo išradėjo, skurdas ir ligos išeis kartu. Netikite? Visi atsakymai keliais centimetrais žemiau..
Viena dėžė gali išgelbėti Afrikos kaimą su maždaug 100 gyventojų – tiekti geriamą vandenį ir elektros energiją. Nereikia jokio pasiruošimo, tiesiog pili nors ir griovyje rastą vandenį, dar pridedi šiek tiek bet kokio degaus kuro ir gali jaustis saugus. Viską padarys išradimas. Gautas geriamas vanduo atitinka visus Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus ir yra tinkamas vartoti visiems žmogaus poreikiams.
Dabar pastraipa, kurią žmonės, nesidomintys mokslu, gali praleisti. Tik keletas faktų, kodėl ši technologija tokia veiksminga. Naujojo išradimo veikimo principas yra toks pats kaip ir namuose stovinčio eilinio balto šaldytuvo, kuris iš tikrųjų yra uždara sistema. Kad sistema veiktų, elektra suka kompresorių. Apatinė dalis kaista, nes variklis išskiria šilumą, o viršutinė dalis, kurioje laikomas maistas, šąla. Taigi vienas dalis šilta, kita – siaubingai šalta. O dabar į tą pačią uždarą sistemą pažvelkime kitaip: apatinę dalį šildykime bet kokiu degančiu kuru (labiausiai tam tinka metanas), o kitą galą šaldykime vandeniu – taip gausime aparatą, kuris gamins elektros energiją.
Trumpai tariant, tai tas pats šaldytuvas, tik veikiantis atvirkščiai. Bet kokiu kuru pašildžius apatinę dalį ir bet kokiu vandeniu vėsinant viršutinę, bus gaminama elektra.
Deanas Kamenas jau išbandė savo išradimą Bangladeše, dviejuose kaimuose, nutolusiuose 75 kilometrus vienas nuo kito. Kaimai, kuriuose prieš tai niekas nebuvo matęs elektros, po išradimo įdiegimo naktimis spindi tarsi Gedimino prospektas prieš Kalėdas. Žmonės turi ne tik šviesą, bet ir geriamąjį vandenį. Deanas Kamenas pasakoja, kad šiuose kaimuose ėmė rastis netgi primityvi ekonomika: kadangi aparato šildymui naudojamas karvės mėšlas, vienas vyrukas sumaniai juo prekiaudamas per kelias savaites uždirbo apie 300 dolerių. O Bangladeše tai pasakiški pinigai. Dabar jis galvoja apie nuosavą firmą, kuri prekiautų ne tik mėšlu, bet ir elektros lemputėmis. Rinką galima „padaryti“ iš nieko, reikia tik geros geros idėjos. Paklaustas, ar naujasis išradimas pasirodys rinkoje, Deanas Kamenas susimąstė: „Visų pirma, aš sieksiu savo tikrojo tikslo – padėti pažaboti skurdą ir pagerinti labiausiai atsilikusių šalių gyvenimo lygį. Pirmas žingsnis to link yra žmonių aprūpinimas pigia energija ir geriamuoju vandeniu. Kol kas nesu tikras, ar tai geriau padaryti naująjį išradimą nemokamai tiekant šalių Vyriausybėms ir šalpos organizacijoms, ar jį pardavinėjant. Nežinau, ar apskritai jį bus galima kur nors nusipirkti..“
Čia galima ironiškai bakstelėti pirštu: Deanas Kamenas naujojo išradimo – „grynintuvo“ – pardavinėti nenori, nes patyrė fiasko su Segway. Padėtį gelbsti Klee Kleberis, rinkodaros vice prezidentas: „Tai kiaušinio ir vištos problema. Žmonės nenori pirkti Segway tol, kol jų draugai ir kaimynai jo neturi. O draugai ir kaimynai taip pat nepirks, kol artimieji jo neįsigys. Naujus ir ekstravagantiškus išradimus pateikęs griežtam rinkos teismui dažniausiai pakliūni į uždarą ratą. Į tokį pakliuvome ir mes“. Nors Deanas Kamenas tikisi, kad per artimiausius metus Segway nusipirks bent 0.1 procento visų Žemės gyventojų – maždaug 6 milijonai žmonių..
Ekscentriškojo išradėjo karjera prasidėjo dar koledže (kurio jis taip ir nebaigė), 1970, kai brolio mediko paragintas sukūrė mažą ir labai tikslų nuolat leidžiamų vaistų dozatorių diabetikams. Tais laikais sergantiesiems beveik kasdien reikėdavo lankytis ligoninėje ir leistis vaistus tiksliomis dozėmis. Deano Kameno išradimas buvo mažas ir jaukus – žmonėms nebereikėjo kasdien lankytis pas gydytojus. Vėliau jis sukūrė telefono dydžio dializės aparatą, kai jo konkurentai neapsieidavo be skalbyklės dydžio spintų manydami, kad tai yra geriausia, ką galima padaryti. Bet svarbiausias jo kūrinys yra DEKA Research. Tai 1982 įkurta mokslinių tyrimų firma, skatinanti originalias idėjas ir populiarinanti mokslą. Tai, kad „protingos“ visuomenės kūrimas yra esminis veiksnys, lemiantis sėkmingą aukštųjų technologijų vystymąsi, Deanas Kamenas suprato dar trindamas kietą koledžo suolą: „Mokiniai galvoja, kad būti žymus ir uždirbti kalnus pinigų gali tik būdamas NBA žvaigžde. Gaila, bet tokiais tampa mažiau nei 1 procentas iš jų. Tapęs mokslininku uždirbi dar daugiau, o į tave pagarbiai žiūri ne alų plempiantys sirgaliai, o valstybių prezidentai ir intelektualai“. DEKA Research laboratorijose gimė ir iBot – invalido vežimėlis, galintis lipti laiptais ir pakelti neįgalųjį į stovinčio žmogaus aukštį. Šis išradimas buvo Segway pirmtakas, nes keldamas žmogų balansuodavo tik ant dviejų ratų. Ši technologija, investavus milijonus dolerių, buvo pritaikyta masiniam naudojimui.
Gaila, bet Deano Kameno artimiausios prognozės dėl Segway neišsipildė. Galbūt, jo žodžiais tariant, žmonėms tiesiog trūksta laiko. Mat įveikti giliai įsirėžusį stereotipą, kad automoblis yra laisvės ir brandos simblis, nepakanka vien geresnio pasiūlymo. Koks jo kito išradimo – vandens „grynintuvo“ – likimas? Jei jis bus tiekiamas arba netgi pardavinėjamas tokioms orginazacijoms kaip Raudonasis Kryžius, pasaulyje gerokai sumažės sergančių ir antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių. Antra vertus, cinikas pasakytų, kad išradimas, galintis išgelbėti nuo energijos trūkumo ir troškulio, nepadės, jei bus per daug žmonių, ir Žemė bus nepajėgi jų pamaitinti. (Beje, jau dabar esama duomenų, kad gyventojų Žemėje iš tikrųjų per daug). Kita priežastis, kodėl naujasis išradimas gali likti už borto, kur kas svaresnė: žmonių skurdas ir ligos yra naudinga. Vaistus gaminančios kompanijos gauna septyniaženklį pelną iš medikamentų pardavimo skurdžiausioms šalims, už kurias sąskaitas apmoka įvairūs labdaros fondai. O kur dar visa energijos pramonė, prarasianti milžiniškas sumas, jei tik žmonės nuspręs naudoti „grynintuvą“ ir energiją gamintis patys.. Bet Deanas Kamenas toliau intensyviai kuria ir nežada pasiduoti. Jei jam vis dėlto pavyktų – turėtume gyventi taupiau ir ekologiškiau. Kad Žemės uztektų visiems.
Komentarai