Vienas sutiktas lenkas amerikietiškai tvarkingu akcentu porino, jog šiais metais įvyko didžiausias festivalių protrūkis, paminėdamas “Heineken Opener” ir “Summer Of Music” kaip didžiausius (ir bene vienintelius). Ir nors liko užmirštas britiškai smagus “Creamfields”, aš sau ir kitiems bandžiau įteigti, jog vis dėl to “Summer Of Music” yra išskirtinė ir gerokai kietesnė šventė nei “Heineken” paramstytas pop radio hit paradas. Ir likau nustebęs, kai supratau, jog ne visi taip mano.
Jau ganėtinai keistai viskas atrodė prie vartų, kur nesispaudė tūkstantinės minios, trokštančios išvysti taip retai bekoncertuojančių DAFT PUNK. Visiškai skystos minios muzikos gerbėjų ir dėl to dar liūdniau atrodantys “Žyviec” alaus pardavėjai. Neoficialiais duomenimis buvo parduota kiek daugiau nei 5000 bilietų. Organizatoriai tikėjosi trigubai daugiau. Neįtikėtinas nuopuolis net nepakilus. Tačiau buvo nevalia gedėti, kai galvoje sukasi dešimtys iki šiol nuolankiai želiotų muzikos herojų vardų.
Trejetas, dėl kurio likau aukščiau horizonto.
Siekdamas sutaupyti jūsų ir savo laiką pasidžiaugsiu tik tais pačiausiais atlikėjais. Eiliškumas pasirinktas neatsitiktinai.
GILLES PETERSON ir EARL ZINGER
Žmogus, kurio nereikia niekam pristatinėti ir kuris yra nusipelnęs world muzikos propagavimu BBC Radio1 eteryje. Ramiu veidu dėliodamas 7inch retenybes, GILLES PETERSON šokdino lenkaites pačiom karščiausiom melodijom. Vienu metu apytuštėje palapinėje oras įkaito vos ne iki 120bpm brazilišku ritmu, o EARL ZINGER neatsilikdamas plyšavo į mikrofoną taikliai parinktu akcentu ir tonu. Tačiau žmonių stygius darė savo ir vėsioje, žolės silosu pradvokusioje erdvėje, latin madness ritmai atsimušinėjo į plastmasines sienas, taip ir nepasiekę masės ausų.
THE CRYSTAL METHOD
Nors nuo seno jie man kvepėjo amerikietiška komercija ir plastiku, eilinį kartą pasirodymas kitoje erdvėje su nežmonišku garsu pakeitė mano nuomonę. Du viduramžiai vyrukai su solidžiai pilvais ir plačiais veidais atrodė kiek per seni stovėt už DJ pulto. Tačiau jaunatviškas draivas tryško jiems per ausis, akis, nosis ir visas kitas skyles. Vienas jų be perstojo labai šiltai bandė bendrauti su publika klaupdamasis prieš juos ant kelių, iškeldamas rankas aukštyn pareinant “baudelei”, po pasirodymo net nušoko nuo scenos paspausti savo gerbėjams rankų. Neišpasakyta meilė fanams. Turėjo kitą dieną plyšti galva už tai, jog bandė sukišti galvą į 10Kw kolonėlę.
Beje, garso buvo apstu. Aplinkiniai skundėsi ausų skausmais, tačiau tokiam poros šimtų metrų ilgio massive angarui su kelius lenkiančio aukščio lubomis reikėjo daug daugiau. Ypač gerai tokioje erdvėje daužėsi patys pačiausi big roombootlegs: nuo breaks CHEMICAL BROTHERS “Galvanise” ir SOULWAX “Ny Excuse” iki electrified BLUR “Song II” versijų. Ir be abejo jų pačių hitas “Keep Hope Alive” – desertui. Amerikiečiai gerai išmanė kaip išvest visus iš proto, tad pasibaigus visai velniavai teko tiesiogine ta žodžio prasme tempti galvas laukan.
DAFT PUNK
Kad ir kokie gyvenime būtų du svarbiausi dalykai, kuriuos privalai atlikti, vienas iš jų – tu turi išvysti gyvą DAFT PUNK pasirodymą. Nė kiek neabejodamas iškeisčiau kelialapį po kokį Egiptą savaitei į dvi valandas trunkančią kelionę su DAFT PUNK po jų šviesų ir garsų galaktiką. Patyrimas neapsakomas ir empiriškai vertinamas kaip atsivertimas į visiškai kitokį jų kūrybos supratimą.
Visa tai, kas daug metų draskė tavo ausų būgnelius ir ko niekada nesitikėjai išvysti, nes pasauliui jie nusprendė niekada nesirodyti. Ir kai su atitraukiama scenos uždanga per visą nugarą nurieda bangos prakaito ir jaudulio, o du robotai blizgančiais skafandrais ir kone fetišistiniais odiniais kombinezonais žvelgia iš aukštai, suvoki, jog čia kažkas daugiau nei muzika. Pačių atsitempta įspūdinga piramidė slėpia viską, ką knietėjo sužinoti kiekvienam jau nuo senų laikų: kas, kaip ir su kuo? Už tamsaus skafandro stiklo besislepiantys veidai ir nematomos emocijos. Viskas paliekama žiūrovo-klausytojo fantazijai. Suvokimas ateinantis per vaizduotę ir garsą.
Robot!Human!Robot!Human! – iš lėto veržiasi tarsi besipykstantys pirmi perfiltruoti vokalai. Prasideda transgalaktinė pasaka su “Robot Rock”, užliejanti susirinkusius visiška šviesų rūgštimi. Ji veržiasi iš gigantiško ekrano ir prožektorių bei pailgų lempų voratinklio. Minia praskysta ir paskęsta isteriškoje ekstazėje. Iš nežmoniškos sound system pradeda virsti filtrais pergiežti ir visiems iki kaulų smegenų pažystami fragmentai. Jokio nuvalkioto grojimo iš natų, o paprasčiausias originalus semplų persemplavimas, naujų kūrinių kergimas su senais čia ir dabar.
Ant “Television Rules The Nation” lipa romantiškai elektrifikuojantis “Around The World” vokalas, “Aerodynamic” fūzos iššaukia masinę euforiją, “Rollin&Scratchin” paverčia viską į visišką rave ir aš nebeiškentęs rėkiu: Aaaciieeeed!!!
Vienintelis požymis, išduodantis, jog ten, viršuje vis dar žmonės – tik visiškos kūrybinės ekstazės momentais linkčiojantys skafandrai ir kaskartėmis į žvaigždes pakylantys žvilgsniai. Ir į kas pusvalandį virš galvų besileidžiančius lėktuvus.
Real life spektaklis, vertas 11 balų!
Smulkmenos
Be abejo, vien trim vardais visos festivalio atmosferos neapibūdinsi. Bet mada, kai bėgiojama po visą teritoriją vien tam, kad su puse ausies išgirstum tą, o su kaire koja patryptum begrojant anam, turėtų baigtis. Mano numylėtiniai KRAAK AND SMAAK suko visiškai pozityvius funky breaks (ir vėl) pustuštėje palapinėje. Ten pat (ir tokioje pačioje situacijoje) ZERO DB duetas bandė išsklaidyti šaltį betraukiančią drėgmę sunkiais hip hop ritmais. Ir tik MR. SCRUFF vienintelis sugebėjo sutraukti šiek tiek daugiau pasimetusių lenkų. Kaip ir visada per projektorių rodydamas linksmas autorines animacijas bei nuoširdžiausius palinkėjimus lenkų kalba saugotis didelio garso.
Tuo tarpu MERCURY REV su savo linksmai melancholišku indie visiškai pakerėjo klausytojus. O koncerto pabaigoje išvydęs minią prasižiojusių ir vos neverkiančių klausytojų, vokalistas spindinčiom akim garsiai prisipažino, jog to dar niekada jiems nebuvo. Tą patį tikriausiai norėjo pasakyti ir THE CRYSTAL METHOD po savo seto, tik kiek kitais žodžiais: You’re fucking owesome!!!
Kita festivalio pusė
Nors festivalio line-up atrodė pritrenkiančiai bei solidžiai, to nepasakyčiau apie pačią vizualinę ir techninę renginio pusę. Jau prie pagrindinių vartų teko paklaidžioti kol galų gale radau Press Office. Dar iš sovietinių laikų užsilikęs grotuotas betoninis kioskelis talpino 5 žmones, kur buvo dalinamos akreditacijos ir pardavinėjami bilietai. Viduje nuo lubų driekėsi pusmetrinės kalkių atplaišos pseudo moderniai kontrastuodamos su ant stalo išmėtytais laptopais su 3G ryšiu. Toliau sekė jokia užsienio kalba nešnekantys apsauginiai, tačiau itin malonūs ir dar su platesnėm šypsenom kai sužinojo, jog sulaukė svečių iš svetur. Kiek paėjus pasitinka reklamuotojai iš MTV su gaivinančiais obuolių rūgšties skonio gėrimais, kuriuos antroje apsaugos juostoje tenka išmesti net nepradėjus gerti.
Įdomi verslo ir saugumo sintezė – alus (ir tik alus) pardavinėjamas vienoje teritorijoje, kur nėra nei vienos scenos. Taigi, nusiperki bokalą alus, susiverti per kelias sekundes, bėgi klausyt koncerto ir po to netikėtai vidury pasirodymo dar sulakstai kelis puskilometrius iki tualetų. Su pastaraisiais taip pat kažkas buvo neapskaičiuota. Eilė jų buvo patalpinta prie didžiosios scenos. Pajutau viso to privalumą per PET SHOP BOYS koncertą. Tad nusprendus jog dvigubos smarvės neverta kęsti, teko staigiai nešdintis.
Beje, tik antrą vakarą netyčia pasigedau lietuviškų viešųjų renginių privalumo – girtų, bevemiančių ir besikabinėjančių. Įdomus faktas, jog tokių visiškai neteko sutikti net pačios Varšuvos centre. O tai kaip ten su girtumo rekordų pamušinėjimais?
Bene smagiausias dalykas paliekant festivalio teritoriją vidury nakties – grupelė čekų, kurie nežinia kaip atsiradę festivalio teritorijoje nelegaliai prastuminėjo kompaktus iš žurnalų. Jeigu ne šalia hard house ritmu bebumbsintis automobilis, būčiau pagalvojęs, jog rytais čia prasideda turgus. Pasidomėjus apie tokios prekybos teisėtumą, vienas čekas prisipažino, jog tai nelegalu, tačiau Lenkijoje viskas galima.
Panašu, jog galima viskas. O kiek įmanoma?
Komentarai